paskolos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų. Naikins stabdžius Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, arba kas 6 šalies bendrovė, per įvairias paramos priemones praėjusiais metais gavo  2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų. „Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,“– sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms.

Apie studentų kišenėse švilpaujančius vėjus yra sukurtas ne vienas anekdotas, bet panašu, kad jų daugės ir studentų pečius prislėgusių paskolų tematika. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai su bankais sudarė 5368 valstybės remiamų paskolų sutartis už 26,5 mln. litų, o 17 proc. pasirašytų paskolų sutarčių buvo sudaryta eurais. Vidutinės šį rudenį suteiktos paskolos suma siekė 4941 litą.

Per 2010 m. sausio-lapkričio mėn. „Ūkio bankas“ žemės ūkio subjektams suteikė 8 kartus daugiau paskolų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Su ūkininkais pasirašytų naujų sutarčių suma per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių sudarė 24,2 mln. litų ir beveik penkis kartus viršijo per tą patį 2009 m. laikotarpį sudarytų sutarčių sumą. „Šiemet žemdirbiai ir ūkininkai skolinosi aktyviau nei praėjusiais metais.

Sąžiningos prekybos tarnyba įspėja Britanijos gyventojus vengti imti paskolas iš nelegalių skolintojų, vadinamų „paskolų rykliais“. Manoma, kad artėjant šventėms vis daugiau žmonių gali susigundyti paimti trumpalaikes kelių šimtų svarų paskolas, už kurias pirktų kalėdines dovanas, skelbia BBC. „Paskolų rykliai“ veikia be licencijos ir dažnai skolina už itin aukštas palūkanas. Viena skolintojų auka sutiko papasakoti britų nacionaliniam transliuotojui apie jų veiklos schemą.

Imti paskolą būstui įsigyti ir kone antra tiek už palūkanas permokėti bankui ar pasistengti sutaupyti reikiamą sumą pinigų ir būstą įsigyti neklimpstant į skolas –  su tokia dilema susiduria dažnas nuosavus namus pirkti nusprendęs tautietis.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos, skelbia Lietuvos bankas, apklausęs šalyje veikiančius bankus. Prognozuojama, kad gyventojai pamažu ims aktyviau domėtis būsto paskolomis – tam turės įtakos ir nukritusios nekilnojamojo turto (NT) kainos ir kol kas nekylančios paskolų palūkanos.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį. Susitraukęs bankų paskolų portfelis lemia rekordinį statybų ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuosmukį, nedarbą, mažėjančias biudžeto pajamas. Kitaip ir būti negali, nes palyginus 2009 metų paskolų portfelio prieaugį su aukso amžių išgyvenusiais 2007-aisiais, jis sumažėjo 22 mlrd. litų.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad Šiaulių apskrities gyventojų vidutinis darbo užmokestis šį pusmet yra mažiausias Lietuvoje — 1399 litai. Apskritai darbingo amžiaus didžiųjų miestų gyventojų kišenės šį pusmetį yra šeštadaliu plonesnės nei pernai. Atlyginimai Lyginant pajamų iš darbo užmokesčio pokytį su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, darbo užmokesčio pajamos Lietuvoje sumažėjo 400 milijonų litų.

Valstybinis studijų fondas (VSF) patvirtino studentų sąrašus, kuriems bus siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų ir valstybės paskolų sutartis.Patikrinęs pateiktus dokumentus, fondas atrinko 6 tūkst. 134 studentų paraiškas valstybės remiamai paskolai gauti. Pasak VSF Paskolų skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Drungilaitės, iš viso buvo užregistruotos 6 tūkst. 772 paraiškos paskoloms gauti, iš jų, 6 tūkst.

Prie Finansų ministerijos vairo stojus Algirdui Šemetai, valstybė ėmė skolintis iš šalies komercinių bankų ne konkurso būdu, nors įstatymai to neleidžia. Tai pareiškė Valstybės kontrolė (VK), rašo „Lietuvos rytas". Kontrolierių teigimu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas ir pabloginto sąlygas kitiems paskolų gavėjams.

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis  Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja. – Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė? – Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas.

Vos ne kas diena – greitųjų vartojimo kreditų bendrovių apgautas šalies pilietis, tačiau politikai, panašiai kaip sekundžių bankų laikais, užmerkia akis ir apsimeta nežinantys šios problemos. Prieš pusantrų metų susikūrusi Greitųjų vartojimo paskolų asociacija šiandien vienija 17 greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Tačiau neegzistuoja įstatymų, reglamentuojančių tokių bendrovių veiklą.

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas ir užklupusi ekonominė krizė ne vienam lietuviui tapo daug sunkesne našta nei akmuo po kaklu. Bankų siūlytomis, į blizgančius popierėlius įvyniotomis paskolomis susivilioję žmonės dabar ragauja tik karčius vaisius. Tuo tarpu iš to neblogai pasipelnę bankai į pelėkautus jau deda naują masalą, kuris skirtas sugebėjusiems išgyventi sunkmetį.

Dar tebevykstant prašymų valstybės remiamoms paskoloms registracijai, į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipiasi studentai, susirūpinę, kad pavėlavus sumokėti už studijas jų nepašalintų iš aukštosios mokyklos. Prašymus paskoloms galima teikti iki rugsėjo 30 d., o pinigai aukštąsias mokyklas pasieks spalio mėnesį. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtina, jog su universitetais ir kolegijomis sutarta, kad mokestį už mokslą galima sumokėti vėliau, gavus valstybės remiamą paskolą.

Noras pasipuikuoti prieš gimines ir bičiulius kai kuriems tautiečiams baigiasi itin nesėkmingai – prisiėmę paskolų šventėms ar įvairiems daiktams jie vėliau nebežino, kaip už tai išsimokėti. Šventei ėmė paskolą Jaunų žmonių noras iškelti kuo įspūdingesnes vestuvių puotas ateityje virsta šeimos tragedijomis. Ypač tokių, kurie neturėdami pinigų didelėms šventėms jų prisiskolina bankuose ar greitąsias paskolas išduodančiose įstaigose.

Paskirsčius savo studentiškas pajamas mokesčiams už būstą, maistą, transporto išlaidas, dažnai tenka konstatuoti: norai nesutampa su galimybėmis. O kur dar pramogos! Ką daryti? „Studentų era“ fuksams pataria, kaip ir iš kur prasimanyti pinigų. Darbas Dažniausiai piniginės storis pirmaisias studijų metais priklauso nuo tėvų malonės. Tačiau tėvai ne visada nori/gali duoti tiek, kiek mums, studentams, norėtųsi. Esant pinigų stygiui yra keletas išeičių.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pastebi, kad, šiemet sumažėjus valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, gali išaugti valstybės garantuojamų studijų paskolų poreikis. Kartu finansų ekspertai primena studentams ir jų tėvams būtinybę atsakingai įvertinti savo gebėjimą prisiimti finansinius įsipareigojimus ir pasirinkti reikalingą paskolos sumą studijų kainai ar pragyvenimo išlaidoms apmokėti.

Studentai, norintys gauti valstybės remiamas paskolas arba valstybės paskolas, prašymus-anketas galės teikti rugpjūčio 25 – rugsėjo 30 dienomis.Valstybės paskola studentams Studentai gali gauti valstybės paskolą studijų įmokai (520 Lt.

Viename neoficialiame pokalbyje Švedijos banko Lietuvos padalinyje aukštas pareigas einantis darbuotojas tryško optimizmu – švedai į Lietuvą permeta didelius pinigus. Tai reiškia, kad kapšas paskoloms atrišamas. Kolegė, kuri tvarkėsi reikalus keliuose švediškos kilmės bankuose, stebėjosi dėl pasikeitusio bankų darbuotojų požiūrio į klientą, taip pat dėl jų įkyrumo ir familiarumo. „Jie mane vadino vardu ir intensyviai siūlė skolintis. Nesuprantu, kas nutiko?“ – stebėjosi ji.

Valstybinis studijų fondas studentų prašymus paskoloms gauti pradės priiminėti jau kitą savaitę, rugpjūčio 25 d. Tad visi norintys gauti valstybės ir valstybės remiamas paskolas turėtų pateikti nustatytos formos prašymą-anketą Fondo tinklalapyje. Šį rudenį studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, paskolą gyvenimo išlaidoms, paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Šiuo metu paskolų apimtys JAV yra mažiausios per daugiau nei penkis dešimtmečius, tačiau vartotojai ir toliau neskuba skolintis iš naujo arba įsigyti naujo būsto, praneša „Bloomberg“. Dėl griežtesnių skolinimosi sąlygų ir krintančios būsto akcijų vertės gyventojams JAV yra sunku imti naujas paskolas. Ir nors praeitą savaitę paraiškų paskoloms gauti skaičius išaugo 9 proc., tai tesudaro tik pusę 2009 m. užfiksuoto lygio.

Paskolos namų ūkiams ir įmonėms Europoje gegužės mėnesį augo spartesniu metiniu tempu, skelbia Bloomberg. Europos Centrinis bankas (ECB) pranešė, kad gegužės mėn. paskolos privačiam sektoriui išaugo 0,2 proc. Balandžio mėn. paskolų augimas sudarė 0,1 proc. Pasak Dekabank ekonomisto Karsteno Junio, kreditų augimas artimiausiais mėnesiais išliks gerokai žemiau 1 proc. ribos, o į ekonomikos atsigavimą reiktų žiūrėti skeptiškai, nes augimas Pietų Europoje yra gana silpnas.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtiems Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo pakeitimams. Jais nustatoma, kad paskolos gyvenimo išlaidoms bus teikiamos studentams du kartus per metus - rudens ir pavasario semestre. Kitų valstybės remiamų paskolų skyrimas nesikeičia.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame nutarimo projekte dėl valstybės paskolų studentams  ir toliau sąlygos lieka labiau palankios bankams nei valstybės paskolų prašantiems studentams.

Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacija (LGVKA) pastebi vis labiau įsivyraujančią šešėlinę rinką. Internetiniuose skelbimų portaluose, dienraščių skiltyse mirguliuoja daugybė skelbimų, siūlančių skolintis gana dideles pinigų sumas už tai įkeičiant turtą. Prieš metus skelbimų, siūlančių suteikti paskolas, įkeičiant turtą, buvo pastebima vos keletas. Pastaruoju metu jų vis gausėja.

Ūkininkaujantiems nereikės šiuo metu prašyti trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms, kurių reikėtų degalams įsigyti. Dabar žemės ūkio veiklos subjektai, išskyrus Vyriausybės nustatyta tvarka registruotus žemės ūkio veiklos subjektus tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, iki šių metų birželio 30 d. galės įsigyti iki 15 proc.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo Lietuvos bankų balandžio mėnesio rodiklių komentarai: „Atrodytų, kad balandis niekuo neišsiskyrė šių metų pirmųjų mėnesiu kontekste, tačiau panagrinėjus atidžiau peršasi išvada, kad pokyčiai mikro lygmenyje visgi vyksta. Pirmiausia, šiek tiek keičiasi taupymo tendencijos, o naujų būsto paskolų rinkoje antrą mėnesį paeiliui fiksuojami gerai matomas augimas.

Prancūzijos vyriausybė šalies biudžete rezervavo 3,9 milijardus eurų, kurie prireikus bus skirti finansinei pagalbai Graikijai suteikti, remdamasis Prancūzijos finansų ministre Christine Lagarde, pranešė „The Wall Street Journal“. Balandžio pradžioje Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) susitarė skirti Graikijos vyriausybei 30 mlrd. eurų šalį ištikusiai ekonomikos krizei įveikti. Šios paskolos su beveik 5 proc. metinėmis palūkanomis būtų suteiktos 3 metų laikotarpiui.

Ūkio bankas verslui paskolino 36 milijonus litų. Šiai sumai Ūkio bankas pasirašė kreditavimo sutartis su daugiau nei 200 smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvos įmonių. Dalis kreditus gavusių įmonių jau pradėjo paskolų grąžinimo procesą, praneša bankas. Ūkio bankas kreditus šalies bendrovėms suteikė pagal Lietuvos ūkio ministerijos priemonę „Maži kreditai – I etapas“ ir „Maži kreditai – II etapas“, laimėjęs UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbtus konkursus.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais - vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šiandien pasveikino „Swedbank“ - trečiąjį banką, pasirašius sutartį su Europos investicijų fondu (EIF) dėl beveik 360 milijonų litų (104 milijonų eurų) kredito linijos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms kredituoti. „Kreditai Lietuvos verslą turi pasiekti per kiek įmanoma trumpą laiką. Džiaugiuosi, kad prie EIF programos pagaliau prisijungė dar vienas bankas, Lietuvoje turintis platų skyrių tinklą.

Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų Paskolų fondui skirta 450 mln. Lt. Ši suma jau pradėta ir keliais etapais toliau bus skirstoma kredito įstaigoms, kurios lengvatinėmis sąlygomis lėšas perskolins galutiniams kreditų gavėjams – ūkininkams ir perdirbėjams.

Nepaisant to, kad palūkanos litais paimtoms paskoloms grįžta į prieškrizinį laikotarpį, komerciniai bankai vartotojams ir toliau taiko didžiules, iki 3,5 proc. siekiančias maržas. Žinia, prieš trejus ketverius metus jos siekdavo 0,7-1 proc. "Vakarų ekspresui" didžiausių bankų atstovai teigė, kad dabar trijų asmenų šeimai Klaipėdoje imant paskolą būstui įvykdžius finansinius įsipareigojimus mėnesiui turi likti nuo 1 600 iki 2 285 litų.

Estijoje susidariusi padėtis dėl pradelstų skolų už gyvenamąjį būstą jau kontroliuojama, tačiau be savo namų gali likti nuo 500 iki 700 šeimų, pareiškė Estijos Bankų sąjungos vadovas Aivaras Rehe. „Negalima sakyti, kad tai nedidelis skaičius, nes jis atspindi kiekvienos realios šeimos situaciją. Kita vertus, teigiamu dalyku laikytina tai, kad nepasitvirtino prognozės apie tūkstančius būstą prarasiančių šeimų“, - sakė jis Estijos nacionalinei TV.

Studentams, pasinaudojusiems valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, valstybė padengia palūkanų dalį, viršijančią penkis procentus. Tačiau tokia lengvata taikoma tik studijų metu. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo efektyviau plėsti šių paskolų lengvatas, pasitelkiant Europos sąjungos struktūrine parama. „Jaunimui, baigusiam studijas Lietuvoje, esamomis ekonomikos sąlygomis vis sunkiau pavyksta įsitvirtinti šalies darbo rinkoje.

Nuosekliai krintančios vidutinės tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR) vakar pasiekė 2007 metų balandžio mėnesio dydį - buvo beveik 1 proc. mažesnės negu prieš savaitę. Bankai sprogsta nuo litų pertekliaus ir jau pamiršo buvusį nepasitikėjimą litu. Vakar į prieškrizinį lygį smukusi 6 mėnesių trukmės skolintų pinigų kaina (VILIBOR - 4,77 proc.) kai kuriose būsto paskolų sutartyse jau yra mažesnė už bankų taikomą maržą.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui sukurti ES instrumentą, kuris leis teikti paskolas esamiems bei potencialiems bedarbiams, norintiems įkurti mažąją įmonę ir pradėti savo verslą. Už tokį siūlymą balsavo 516 EP narių, prieš 82, o susilaikė 4. Iki 25 tūkst. eurų paskolą savo verslui galės gauti darbo netekę asmenys arba tie, kurių įmonė planuoja užsidaryti per artimiausius tris mėnesius. Jie taip pat galės lankyti mokymus bei gaus pagalbą rengdami verslo planą.