paskolos

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino ilgalaikį Ispanijos skolinimosi reitingą nuo A3 iki Baa3. Be to, naujasis reitingas įtrauktas į peržiūrimų reitingų sąrašą, o tai reiškia, kad per artimiausius tris mėnesius reitingas gali būti ir vėl sumažintas, apie tai skelbiama agentūros ataskaitoje. Agentūra sumažino ir Kipro ilgalaikį skolinimosi reitingą dviem laipteliais - nuo Ba1 iki Ba3. Kipro reitingas taip pat išlieka peržiūrimų reitingų sąraše.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Dar nespėjus Kaunui grąžinti paskolas, susijusias su Nemuno saloje pastatytos bei koncesininkui administruoti perduotos „Žalgirio“ arenos statyba, savivaldybei rūpi įgyvendinti kitą projektą ir bent dalį jam reikalingų lėšų gauti iš Europos Sąjungos fondų. Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga – Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) skelbia urbanistinį konkursą, kurio metu bus renkama tinkamiausia vieta Kongresų ir koncertų rūmams pastatyti.

Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Šiuo metu bankai toliau finansuoja verslo sektorių Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), tačiau manoma, kad padėtis skirtingose šalyse artimiausiu metu ir toliau bus labai nevienoda, teigia „UniCredit“ VRE ir Lenkijos strateginio planavimo departamentas, neseniai atlikęs įmonių finansavimo tyrimą Vidurio ir Rytų Europoje.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Visi norime gyventi gražiai ir patogiai. Gražus bei patogus gyvenimas prasideda nuo savo būsto įsigijimo, jo remonto ir apstatymo. Kad Lietuva neatrodytų tokia didelė ir tolima, reikalinga ir mašina. Visam šiam gėriui reikalingi dideli pinigai. Bandome taupyti, tačiau... tenka pripažinti, kad vienerius metus taupę, matome, jog teks tai daryti dar dvidešimt metų. Belieka imti paskolą. Deja, paskola ne visada reiškia išsigelbėjimą.

Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijoms dėl duomenų apie gyventojų sąskaitas gavimo, Lietuvos bankų asociacija primena, kad asmenims išduodant paskolas, tikrinama tik jų kredito istorija (t. y. ar asmuo turi pradelstų įsiskolinimų), o ne asmeninės sąskaitos. Lietuvoje veikia sistema, kurioje kaupiami duomenys, kaip kiekvienas asmuo moka paskolas ir atsiskaito už suteiktas paslaugas.

Nors bankai žada švelninti kai kurias paskolų sąlygas verslui, didžioji įmonių dalis verslo plėtrą ir toliau ketina vykdyti be bankų paskolų. Tokias tendencijas atskleidė nefinansinių įmonių ir komercinių bankų apklausos. Beveik kas penktas – 18 proc. –  iš Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių vadovaujamas pareigas einančių komercinių bankų darbuotojų nurodė, kad artimiausią pusmetį skolinimo sąlygos verslui bus švelninamos. Griežtinti skolinimo sąlygas yra numatę 9 proc. respondentų.

„Vievio paukštyno“ akcininkai penktadienį susirinkime pritarė paukštyno gelbėjimo planui. Didesnę nei 54 proc. akcijų dalį valdanti paukštyno savininkų dauguma pavedė bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui sudaryti taikos sutartis su kreditoriais bei su jais atsiskaityti ir taip atkurti paukštyno mokumą bei nutraukti bankroto bylą.

Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užsitęs iki 2013 metų pabaigos, o būsto kainos artimiausiais metais nesikeis. Taip mano didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų. 2012 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (63,6 %) vadovaujančias pareigas užimančių bankų darbuotojų įsitikinę, kad šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo neverta tikėtis iki pat 2013 m. pabaigos.

Kinija nusprendė sukurti ypatingą 10 milijardų JAV dolerių vertės kredito liniją ir teikti lengvatines paskolas Vidurio ir Rytų Europoje vykdomiems bendradarbiavimo projektams infrastruktūros, technologijų ir žaliosios ekonomikos srityse, rašo english.news.cn. Varšuvoje viešintis Kinijos premjeras Wenas Jiaboa teigė, kad tokia politika Kinija norinti paskatinti region bendradarbiavimą. Kinija ketina įsteigti investicijų bendradarbiavimo fondą, į kurį tikisi surinkti 500 mln. JAV dolerių.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Europos nekilnojamojo turto (NT)  sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams, teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas.

Kredito unija „Amber“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. Bendradarbiaudama su juo, unija žada aktyviai dalyvauti įvairiuose žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų finansavimo projektuose. „Matome daug perspektyvių projektų Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Bendradarbiavimas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu bei jo suteikiamos paskolų garantijos, leis mums aktyviau dalyvauti šios perspektyvios šakos finansavime.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Europos studentija kritikuoja Europos Komisijos (EK) programą „Erasmus visiems“ („Erasmus for All“). Ši programa numato didesnio, nei šiuo metu, žmonių skaičiaus tarptautinį mobilumą, tačiau daug mažesnį finansavimą vienam asmeniui. Be to, patvirtinus programą, siekiantiems studijuoti magistrą kitoje ES šalyje būtų siūloma pasinaudoti nebe stipendijų, bet paskolų sistema. „Erasmus visiems“ jungia „Grundtvig“, „Erasmus“, „Comenius“ ir kitas tarptautinio mobilumo programas.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2012 metais: buvo pasirinkti „DNB“, „Swedbank“, Šiaulių bei Ūkio bankai. Bankų pasiūlyta maksimali marža ir litais, ir eurais yra nuo 2,2 iki 2,3 proc.

Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje. Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Bankrutuojančio „Snoro“ klientai, pasiėmę iš šio banko paskolas, susidūrė su dar viena problema: nors sąskaitose pinigų yra, jais bankas ne tik neleidžia padengti skolų, jų negrąžina, bet ir toliau skaičiuoja palūkanas, o kurį laiką skaičiavo ir delspinigius. Teisininkai sako, kad tokie banko veiksmai yra neteisėti ir ragina nukentėjusius kreiptis į teismą. Manoma, kad tokių banko klientų gali būti apie pusantro tūkstančio.

Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

61,2% apklaustų studentų yra nepriimtina, kad paskolas studijoms, gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje išmoka kredito įstaigos, t.y. bankai. Dar 12,2% apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki bankais. Tokius rezultatus parodė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atlikta studentų apklausa, kurioje dalyvavo 722 respondentai.

Graikijai skirtas Europos Sąjungos (ES) taupymo planas šalies nuo bankroto neišgelbės, savo tinklaraštyje rašo amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas, 2008 m. gavęs Nobelio ekonomikos premiją, informuoja „RIA Novosti“. Antradienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai. Privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc. Graikijos įsiskolinimo.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

Euro zonos finansų ministrai atidėjo sprendimą dėl naujų paskolų skyrimo Graikijai, nes šalis neįvykdė tarptautinių kreditorių iškeltų sąlygų, būtinų gauti naują paskolų paketą, informuoja AFP. Euro zona reikalavo, kad Graikijos finansų ministras trečiadienį atvyktų į Briuselį ir išdėstytų, kaip ketina sutaupyti papildomus 325 mlrd. eurų, bei pateiktų raštiškus politikų pasižadėjimus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) nurodytas taupymo priemones.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Neseniai buvo priimtos atsakingo skolinimosi taisyklės, kurios sugriežtino paskolų teikimo reikalavimus bankams. Dėl naujos Europos Komisijos (EK) rengiamos direktyvos reikalavimai bankams ateityje turėtų dar sugriežtėti. Direktyva, kurią praėjusią savaitę Briuselyje Europos žurnalistams pristatė EK, siekiama užtikrinti stabilumą Europos Sąjungos (ES) būsto paskolų rinkoje.

Lietuviai neskuba prekybos centruose išleisti ar investuoti po „Snoro“ griūties atgautų indėlių, tačiau rinkoje susidaręs pinigų perteklius atpigino paskolas litais, todėl skolintis ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus metas. Sausio 13–osios duomenimis, per SEB banką  „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 3,36 mlrd. litų apdraustų indėlių. Iš šių pinigų 2 mlrd. litų galimai liko SEB banke ar buvo pervesti į kitą tokio pobūdžio įstaigą, o 1,36 mlrd. litų žmonės atsiėmė grynaisiais.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“). Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“.  Potencialius buto ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais. „Respublikos“ kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose.

Dar prieš šventes buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis banke „Snoras“ ir indėlius, ir paskolas turintiems gyventojams paskolos bus nuskaitytos už indėlius. Tačiau savaime indėliai iš paskolų išskaičiuoti nebus – gyventojams iki sausio 20 dienos reikia spėti pateikti paraiškas.

Europos Sąjunga pasiskolino finansų rinkose 3 mlrd. eurų, kuriuos skirs skolų krizės drebinamoms Airijos ir Portugalijos ekonomikoms palaikyti. Lėšos gautos per sėkmingą 30 metų trukmės obligacijų pardavimą pirmadienį. Per šią privalomąją emisiją buvo surinkta investuotojų lėšų, visų pirma, iš pačios ES: Vokietijos (70 proc.), Didžiosios Britanijos (13 proc.), Beneliukso šalių (8 proc.), taip pat Šveicarijos (apie 4 proc.

Graikija gali atsidurti už euro zonos ribų, jeigu nepasirašys naujos kreditinės sutarties su ES, pareiškė oficialus vyriausybės atstovas Pantelis Kapsis (Pantelis Kapsis). „Kredito sutartis turi būti pasirašyta, antraip atsidursime už rinkų ir už euro zonos ribų“, - pareiškė P. Kapsis per televizijos kanalo „Sky“ eterį. Graikija dalyvauja derybose dėl naujos 130 mlrd. eurų paskolos sutarties su ES įgyvendinimo.