2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“).
Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke. Kaip sakoma: „yra bloga ir gera naujiena“. Pradėkime nuo gerosios.
Bankrutavus „Snorui“ žmonių paskolos su juo kartu nebankrutavo. Bet nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas pataria klientams stebėti, kaip yra elgiamasi su jų paskolos sutartimi. Jeigu visą paskolų portfelį nupirks kitas bankas, jis ir toliau administruos sutartį pagal visus jos punktus. Klausiate kas čia gero? Gerai yra tai, kad, jeigu Jūs laiku mokėsite mėnesines įmokas, bankas, nupirkęs visą „Snoro“ banko kreditų portfelį, kuriame yra ir Jūsų paskola, neatliks (didelė tikimybė) jūsų kredito sutarties rizikos vertinimo ir nepriskirs Jūsų paskolos prie rizikingų.
„Blogiausias scenarijus - paskolos bus išparduodamos dalimis vienam ar keliems bankams. Tokiu atveju, bus vykdoma „gerų“ ir „blogų“ paskolų atranka. Pirkdami „gerąsias“ paskolas, kur yra pakankamas nekilnojamojo turto (NT) užstatas, laiku sumokamos mėnesinės įmokos, problemų neturėtų kilti. Tačiau kredito gavėjams, kurie nusipirko būstus 2007 - 2008 m., kai NT kainos buvo perpus didesnės nei šiandien, naujas bankas gali paprašyti garantijų, t. y.: papildomų laiduotojų ar papildomo tėvų ar giminaičių nekilnojamojo turto užstato“, - pasakojo M. Jansonas.
Kiekvienas bankas savo kredito sutartyje turi punktą apie NT nuvertėjimą, t.y., kredito gavėjas atsako už savo nekilnojamojo turto sumažėjusią vertę ir pablogėjusią finansinę būklę ir t. t. Jeigu taip įvyksta, o šiuo metu taip ir yra, bankai gali pareikalauti padengti skirtumą pinigais per 30 dienų arba papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą.
Dar vienas nepatogumas - šiuo metu, kol sutartis valdo bankroto administratorius, kredito gavėjas negali keisti ar prašyti atidėjimų dėl savo paimtos paskolos (palūkanų peržiūrėjimo, valiutos pakeitimo, kredito sutarties laikotarpio sutrumpinimo). Taip pat reikia suplanuoti papildomai laiko, norint parduoti savo NT, nes tenka daug ilgiau laukti banko sutikimo, kurio reikalauja notaras atlikdamas pirkimo-pardavimo sandorį.
Tačiau nėra padėties be išeities. Keli patarimai turintiems paskolas ir įstrigusiems bankrutavusiame banke:
1) laiku mokėkite paskolos mėnesines įmokas (ypač, jei Jūsų nekilnojamojo turto vertė mažesnė, negu banko paskola);
2) neskubėkite priimti naujo banko ar bankroto administratoriaus sutarties sąlygų nepasitarus su teisininkais ar paskolų ekspertais;
3) neišlaidaukite ir pradėkite kaupti pinigines lėšas, tam atvejui jeigu būsite priversti savo būsto paskolas perkelti į kitą banką. Refinansavimas jums gali kainuoti nuo 1000 Lt ir daugiau.
4) jeigu turite nekilnojamojo turto paskolą, kurio vertė mažesnė už banko paskolą, pradėkite žvalgytis į kitus bankus. Ir jeigu įvyks blogiausias scenarijus (bankas paprašys papildomai įkeisti NT), turėkite atsarginį variantą (kito banko pasiūlymą), kuris refinansuos jūsų NT paskolą su didesniu santykiu, pvz.: naujas bankas finansuotų jūsų NT paskolą su 60 - 70 proc. santykiu, o jūs rasite kitą banką, kuris refinansuos su 80 – 85 proc. santykiu.
Anot advokato Mariaus Liatuko, paskolų sutartyse paprastai yra numatytos plačios banko teisės vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Kaip viena iš dažnai pasitaikančių sutartinių sąlygų yra ta, jog paskolos gavėjui daugiau nei 30 dienų vėluojant mokėti eilinę įmoką (grąžinti dalį paskolos arba mokėti einamąsias palūkanas, arba mokėti kitus mokėjimus), paprastai bankas turi teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradėjo formuoti praktiką, kad esant nežymiam vartotojo įsipareigojimų nevykdymui lyginant su visa paskolos suma bankas neturi teisės vienašališkai nutraukti paskolos sutarties.
Visgi susiklosčius situacijai, kuomet asmuo laikinai negali mokėti einamųjų įmokų arba jų dalies, toks asmuo neturėtų elgtis pasyviai ir laukti, kas bus. Būtent aktyvūs veiksmai gali būti sąlyga vėliau gintis nuo tokių veiksmų teismine tvarka, jeigu bankas visgi inicijuotų paskolos sutarties nutraukimą. Civilinis kodeksas numato, kad sutarties šalys privalo viena su kita bendradarbiauti, sudaryti galimybes viena kitai sutarties įsipareigojimus vykdyti kuo ekonomiškesniu būdu. Todėl laikinų finansinių sunkumų turintis asmuo turėtų nedelsiant kreiptis į savo banką raštu informuodamas apie susidariusią finansinę situaciją ir prašyti atidėti įmokų mokėjimus ar suteikti kitas laikinas sutarties vykdymo lengvatas.
Rekomenduočiau neapsiriboti vienkartiniu prašymu, aktyviai bendrauti su banku rašant raštus (prašymus), reikalauti, kad ir bankas visus atsakymus (teigiamus bei neigiamus) pateiktų raštu, neapsiriboti tik žodiniais atsakymais, kurių buvimas vėliau sudėtingai įrodomas.
Deja, vadinamasis „gerasis scenarijus“ užima kelias šio straipsnio eilutes. Tenka pripažinti, jog bankrutavusio banko klientai, susiję paskolos sutartimi, prastai pasidomėję (o gal visai nepasidomėję) esančia paskolų perdavimo tvarka, pradėję vykdyti naujas sutarties sąlygas, gali ir patys bankrutuoti.
Apibendrinantis patarimas, skambantis iš nepriklausomo eksperto lūpų būtų tik toks: ,,Neskubėkite ir nebijokite konsultuotis su atitinkamais specialistais, nes bankų bankrotų dar išgyvensime ne vieną. Šiandien „Snoras“, o po kelių metų gali būti ir jūsų bankas. Todėl prieš sudarydami kredito sutartį, pasidarykite paskolos grąžinimo planą, kuriame bus numatyti atvejai, jei liksite be darbo, sumažės jūsų nekilnojamojo turto vertė, bankrutuos jūsų bankas ir t. t. Nelaukite, kol paskola taps nebepakeliama našta“.
