laimo liga

Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje. Kasmet Europoje registruojama apie 65 tūkst. susirgimų, tačiau, kaip manoma, paplitimas gali būti ir didesnis. Laiku nepastebėta ir negydoma Laimo liga – itin pavojinga, gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Apie tai, kaip atpažinti šią ligą, ką daryti įsisiurbus erkei ir kada kreiptis į medikus, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone.

Specialistai skelbia apie itin ankstyvą susirgimų erkiniu encefalitu pradžią. Pavojingasis virusas pirmuosius šiųmečius pacientus į ligos patalą paguldė dar vasarį. Vieno žmogaus gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Ir bent jau kol kas vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Medikai pastebi, kad žmonės tapo sąmoningesni ir, palyginti su pernai, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito suskubo du kartus daugiau norinčiųjų.

Nors sveikatos apsaugai Lietuva kasmet skiria vis daugiau lėšų, situacija džiugina ne visur. Rajonuose gyvenantys žmonės ligoninėse neberanda specialistų, o didmiesčių gyventojai priversti laukti net kelių mėnesių eilėse. Kokios yra to priežastys? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies atsakymų ieškoti kartu.

Atėjo šilti orai, pliusinė temperatūra budina ir erkes, todėl keliaujant į gamtą ar kitas žaliąsias erdves privalome būti ypač budrūs. Šešerių metų mergaitei nustatytas erkinis encefalitas, šeima su klastinga liga kovoja jau keturias savaites. Mergaitės mama sako, kad dukra nebuvo skiepyta, tačiau šia sukta liga susirgo per žaliavinį pieną, tą tvirtina ir medikai.

Lietuviai turėtų išlikti budriais ištisus metus, mat erkės nesnaudžia, o su jomis kartu kiekvieną iš mūsų gali pakirsti būtent erkių platinamos ligos. Tai erkinis encefalitas arba Laimo liga. Apie pastarąją, Laimo ligą, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke ir iš Mažeikių atvykusia Agne Kleins, kuri itin arti susidūrė su Laimo liga. Šeimos gydytoja E.Šukė sako, kad Laimo liga yra bakterinė infekcija, kuri turi būti gydoma antibiotikais.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo apie pievose bundančias erkes ir vieną pavojingiausių jų sukeliamų ligų – Laimo ligą. Pradėta gydyti pačioje pradžioje Laimo liga nėra pavojinga, tačiau laiku nepastebėta ji gali pažeisti svarbias organizmo sistemas. Dažnai pirmas Laimo ligos simptomas būna apskritas raudonas odos bėrimas su aiškia centrine zona, kuris susiformuoja per 3–30 dienų po erkės įsisiurbimo.

Lietuviai turėtų išlikti budriais ištisus metus, mat erkės nesnaudžia, o su jomis kartu kiekvieną iš mūsų gali pakirsti būtent erkių platinamos ligos. Tai erkinis encefalitas arba Laimo liga. Apie pastarąją, Laimo ligą, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke ir iš Mažeikių atvykusia Agne Kleins, kuri itin arti susidūrė su Laimo liga. Šeimos gydytoja E.Šukė sako, kad Laimo liga yra bakterinė infekcija, kuri turi būti gydoma antibiotikais.

Jei vos per keletą dienų oras įšyla iki 5 laipsnių šilumos, keliaujant į gamtą ar kitas žaliąsias erdves privalome būti ypač budrūs, mat mūsų jau tyko erkės. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakoja, kad nuo šių voragyvių platinamos ligos – erkinio encefalito – efektyviai apsaugo vakcinacija, tačiau nevertėtų pamiršti taip pat pavojingos Laimo ligos. Nuo pastarosios skiepų kol kas nėra, todėl būtina pasirūpinti alternatyvia apsauga.

Lietuviai turėtų išlikti budriais ištisus metus, mat erkės nesnaudžia, o su jomis kartu kiekvieną iš mūsų gali pakirsti būtent erkių platinamos ligos. Tai erkinis encefalitas arba Laimo liga. Apie pastarąją, Laimo ligą, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke ir iš Mažeikių atvykusia Agne Kleins, kuri itin arti susidūrė su Laimo liga.

Pagal sergamumą erkiniu encefalitu Lietuva pirmauja visoje Europoje. Vis dėlto, daugelis pacientų vis dar nusiteikę skeptiškai ir yra linkę naiviai tikėtis, kad erkė – tai mažas ir nepavojingas padarėlis. Erkiniu encefalitu sirgęs Mindaugas Omelevičius skuba paprieštarauti tokiam požiūriui, sako, kad toks įsitikinimas gali tapti pragaištingu ir dalijasi savo patirtimi.

Nors už lango karaliauja žiema, veterinarijos specialistai sulaukia pirmųjų pacientų – erkių susargdintų šunų ir kartais katinų. Entomologai paantrina – prie gyvūnų kimbančios erkės – pirmas požymis, kad parazitai jau ėmė busti po žiemos miego, tad budrumo reikia neprarasti ir žmonėms. Dabar pats laikas skiepytis nuo erkinio encefalito, o štai nuo Laimo ligos skiepų teks palaukti dar dvejus metus. Dvylikametė Pupa smalsiai apžiūrinėja kiekviena centimetrą.

Šiuo metu baigusi gydymo kursą Lenkijoje vilnietė Vaida Venskutonytė į ateitį žvelgia pozityviai. Tačiau tam, kad gautų tinkamą gydymą, Vaidai teko daugiau nei tris metus varstyti gydymo įstaigų duris. Lygiai tiek pat laiko prireikė, kol išgirdo tikslią savo diagnozę – Laimo liga. Kartu su Vaida kalbamėjomės jai dar esant procedūriniame kabinete. Į Lenkiją mergina buvo atvykusi prieš geras poras tris savaites. Dabar Vaida jau grįžo į namus Lietuvoje.

Dėl besikeičiančių klimato sąlygų su metais vis ilgėja erkių suaktyvėjimo sezonas. Specialistai perspėja, kad šiemet erkės gali prabusti kur kas anksčiau – ne balandį, o jau kovo mėnesį ir dalijasi patarimais, kaip jau dabar galima nuo jų apsisaugoti.

Vasara – ne tik malonius prisiminimus paliekantis metas. Šį laikotarpį vilnietei Audronei Rukšaitei aptemdė nemaloni Laimo liga. Negana to, susirgimas komplikavosi – išsivystė hidrocefalija ir meningitas.  Naujienų portalui tv3.lt moteris teigė jau matanti progresą, kurį duoda gydymas, tačiau niekada nė nesitikėjo, kad erkių platinamų ligų pavojai tokie realūs. Juolab, kad pati nejautė Laimo ligai būdingų simptomų.

Buvę šauktiniai prabilo apie susirgimus erkių platinamomis ligomis ir kaltina Lietuvos kariuomenę, kad ši per pratybas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo parazitų. Esą kariams dalijamų repelentų trūksta, o kai kariai suserga, esą atsakomybės kariuomenės vadovybė kratosi. Kariuomenės atstovai sako, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaraisiais metais tikrai ėmė augti, tačiau kaltinimus, esą kariai visai neapsaugoti – atmeta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad, norint pasirūpinti apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti, o tai geriausia padaryti žiemą. Pasak epidemiologų, kad susidarytų patikima apsauga, reikia tam tikro laiko. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

Sveikatos priežiūros specialistai pastarosiomis dienomis stebi it ant mielių augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Iš viso sergančiųjų arba persirgusių erkių platinamomis ligomis jau dabar yra daugiau nei pernai per visus metus. Šiemet tirtos ir erkės, paaiškėjo, kad Laimo liga mus užkrėsti gali kas šešta miške ar pievoje sutikta erkė. Iš miško su pintinėmis grybų išeina senjorės Irena ir Galina.

Nors orai atvėso, erkės yra vis dar aktyvios. Užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis skaičiuojama šimtais ir net tūkstančiais. Nuo erkinio encefalito galima efektyviai apsisaugoti pasiskiepijus, o Laimo liga – pagydoma. Statistika nedžiugina – per pirmuosius 7 šių metų mėnesius (sausis-liepa), erkiniu encefalitu užsikrėtė 186 asmenys, Laimo liga – 814. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį fiksuoti 196 užsikrėtimai erkiniu encefalitu ir 787 užsikrėtimai Laimo liga.

Vasarotojams erkės gali tapti tikru galvos skausmu – bėgant metams Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis tik augo. Specialistai pastebi, kad šie parazitai tyko gamtoje, o jų įkandimas gali sukelti negrįžtamų padarinių sveikatai. Pagrindinis priešnuodis nuo erkinio encefalito – vakcina, tačiau gyventojai neskuba skiepytis. Gydytojas infektologas pasakoja, kokių sveikatos sutrikimų gali atnešti 1 erkės įkandimas.

Buvusi „TV“ pagalbos gelbėtoja Deimantė Šmitė savo socialiniuose tinkluose pranešė serganti Laimo liga. Moteris ilgą laiką jautėsi puikiai ir net neįtarė, kad ją galėjo užklupti ši erkių platinama klastinga liga. Todėl dabar ji ragina kitus nieko nelaukti ir skubėti pasitikrinti. Deimantė savo pilve įsisegusią erkę rado prieš tris savaites. Ilgą laiką moteris jautėsi gerai ir buvo įsitikinusi, kad laiku pastebėta erkė nepadarė jai jokios žalos.

Laimo liga – bakterinė infekcija, kuri žmonėms atsiranda tada, kai organizmą užkrečia erkė. Nors žiemos metu Laimo liga nėra didelė problema, tačiau vasaros laikotarpiu ji gali kelti didelį pavojų. Artėjant šiltajam laikotarpiui, dalinamės patarimais, kaip atpažinti Laimo ligos simptomus. Vasara visiems asocijuojasi su šilta oro temperatūra, ilgomis dienomis ir įvairiausiais naktinėjimais.

Vietoj masinio šienavimo – mieste vešlios pievos. Tokį modelį pernai išbandė, o šiemet galutinai nusprendė taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojai piktinasi ir tikina, kad pievose veisis erkės, o nuo šių vilniečiai gali užsikrėsti jų platinamomis net mirtimi galinčiu erkiniu encefalitu ar pavojinga Laimo liga. Specialistai nerimą patvirtina: suvešėjusiose pievose erkių padaugėja, o ir Vilniaus mieste erkinio encefalito atvejų skaičius auga.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Pražydusios žibutės – pirmas požymis, kad jau pabudo ir pirmosios erkės. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi specialistai gaunantys vis daugiau pranešimų, kad erkių iš gamtos parsineša ir žmonės, ir jų augintiniai. Ir net ne po vieną, o dešimtis. Ir pasigauti jų galim jau ne tik pamiškėse ar parkuose, bet ir daugiabučio kieme. Mat erkių Lietuvoje kasmet daugėja. Vienur miškuose ar parkuose dar vis boluoja sniegas, o jau kitur galima išvysti pavasarį dažno tai laukiamų akį merkiančių žibučių.

Atėjus rudeniui, lietuviai vis dar keliauja į miškus ieškoti grybų laimikių, tačiau dažnai grįžta ne tik su pilnomis pintinėmis grybų – ant drabužių ir kūno į namus parsineša erkių. Lietuvoje, įsisiurbus erkei, galima užsikrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga ir įvairiomis infekcijomis. Kiekvienais metais, Lietuvoje fiksuojama šimtai užsikrėtimų erkiniu encefalitu, tūkstančiai išgirsta Laimo ligos diagnozę.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Vasara kaip reikiat įsibėgėjo, o su ja ir erkių platinamos ligos. Dabar didžiosiose Lietuvos ligoninėse vis dažniau gydomi pacientai sergantys erkiniu encefalitu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.

Pastaroji karščio banga iššaukė įspėjimus apie nudegimus saulėje, svaigulį, dehidrataciją. Tačiau ekspertai nepamiršta įspėti ir apie dar vieną rimtą grėsmę – erkes. Niekam nepaslaptis, kad erkės įkandimas gali sukelti pavojingą bakterinę Laimo ligą, kurios padariniai kartais išlieka visam gyvenimui. Pavojingos zonos, kuriose randama erkių – ilgos žolės ir miškai, o jei po erkės įkandimo pamatėte raudoną, ovalios formos, pabėrimą aplink įkandimo vietą, tai reiškia, kad susirgote Laimo liga.

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.

Iki šiol Pietų Europos šalyse randama erkių rūšis buvo rasta ir Lietuvoje. Gydytojai sako, kad šiemet susirgusiųjų erkiniu encefalitu daugiau, pirmi ligos atvejai šiemet nustatyti anksčiau nei pernai. Tai galima sieti su naujos rūšies paplitimu – anot tyrėjų, dabar erkiniu encefalitu bus galima užsikrėsti beveik visus metus.

Prasidėjus vasarai norisi keliauti pasivaikščioti ar pramogauti į parkus, miškus, tačiau specialistai ragina būti atidiems – erkės šiuo metų yra labai aktyvios. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiais metais patvirtinta 11 erkinio encefalito atvejų ir 85 Laimo ligos atvejai. 2020 metais patvirtinti 669 erkinio encefalito atvejai, iš kurių 3 buvo mirtini.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.  Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.

Nors nerimaujama dėl naujų COVID-19 susirgimų skaičių, gydytojai primena, kad kitos infekcinės ligos taip pat niekur nedingusios. Dėl dalies jų ypač įspėjami grybautojai ir kiti traukiantys laiką praleisti gamtoje. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, nepaisant to, kad visas dėmesys, pajėgos ir infrastruktūra pastaruoju metu sutelkta COVID-19 epidemijai, kitos infekcinės ligos niekur nedingo.

Nors apie erkių platinamas ligas žino tikriausiai kiekvienas žmogus, bet neretai apie Laimo ligą kalbama rečiau, o ja užsikrečiama dažniau nei erkiniu encefalitu, be to ši liga gali palikti žymių ilgam. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo viską, ką reikia žinoti apie šią ligą.

Užkrečiamųjų ligų specialistai skambina pavojaus varpais – šiemet fiksuojama ypač daug susirgimų erkiniu encefalitu. Negana to, pasirodo, ta pati erkė gali „padovanoti“ ir dar vieną invalidizuojantį susirgimą – Laimo ligą. Gydytojų teigimu, tokiam žmogui turėtų itin nepasisekti. Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant erkinio encefalito virusu infekuotą pieną ar jo produktus, registruojami beveik kasmet.  Pagrindinis viruso rezervuaras – erkė ir jos maitintojai – smulkūs graužikai, paukščiai.

Mokslininkai skelbia Lietuvoje atradę naują erkės rūšį, iki šiol dažniausiai sutiktą centrinėje Europoje. Ši erkė pavojinga tuo, kad vystosi vasarą, tad atsikvėpti nuo ligas platinančio gyvio nebus kada: vienos erkės pavojų kelia rudenį ir pavasarį, šios kels vasarą. Vilnietė pasakoja karantiną praleidusi namuose, bet ligą pasigavo tiesiog namo kieme. Specialistai svarsto, kad ateityje gali reikėti net ir naujų skiepų.

Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą.

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Erkės – 0,5-15 mm dydžio parazitai, kurie veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Šie nariuotakojai išsirita iš kiaušinėlių pavasarį ir kad išaugtų į kitą stadiją ir dėtų kiaušinėlius, privalo maitintis krauju.  Taip siekdamos išgyventi erkės prisitvirtina prie praeinančių gyvūnų ar žmonių odos. Jos taip pat gali prisitvirtinti prie drabužių, o vėliau nuropojusios įsisiurbti į odą ir jei yra infekuotos, perduoti infekcijas žmogui.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių. Paprastai pirmieji šių ligų atvejai nustatomi balandį. Šiemet dėl neįprastai šilto oro erkės buvo aktyvios ir žiemą, tad ir susirgti jų platinamomis ligomis sąlygos buvo palankios beveik visus metus.

Erkę galite pasigauti būdami daugelyje vietų – kur yra aukšta žolė, medžiai, krūmai, dideli augalų lapai, daugiausia miškingose vietose, kur gali rasti kam įkasti ir kuo pasimaitinti.  Įsisiurbdamos erkės teikia pirmenybę minkštoms ir šiltoms kūno vietoms, tokioms kaip: pažastys, kirkšnys, plaukuotos kūno vietos. Tuomet jos lieka įsisiurbusios ir maitinasi krauju, o tuo pačiu gali ir perduoti pavojingas ligas, kaip Laimo ligą ar erkinį encefalitą.

Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra sušyla iki 5–8 laipsnių, o baigiasi vėlyvą rudenį. Įsisiurbia jos nepastebėtai, o pasekmės gali baigtis labai liūdnai – paralyžiumi, kurtumu ir net mirtimi. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką daryti, jeigu jos vis dėlto įsisiurbia? Galima sakyti, kad nepavojingos erkės tik šaltuoju metų laiku. Maitintis jos pradeda vos nutirpus sniegui ir itin aktyvios išlieka visą pavasarį iki visiškai sužaliuojant augmenijai ir sužydint augalams.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei. Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai.

Nors dienos trumpėja ir kalendorinis ruduo visai ant nosies, specialistai primena, kad erkių sezonas tęsiasi iki vėlyvo rudens. Jei liepą fiksuoti pirmi susirgimai, įsivažiavus uogavimo, grybavimo sezonui, žymiai daugiau erkių „aukų“ gydytojų kabinetus užplūsta jau rugsėjį, spalį. Šiemet erkinis encefalitas jau nusinešė dviejų žmonių gyvybes, tad keliaujančius į miškus ar pramogaujančius gryname ore specialistai įspėja išlikti budriais, pasirūpinti tinkama apranga ir apsauga.

Nors dažniausiai kalbant apie erkes įspėjama apie dvi jų platinamas pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą, specialistai primena, jog erkės gali būti ir kitų pavojingų infekcijų nešiotojos. Anaplazmozė, babeziozė, vadinamoji „katės įdrėskimo liga“ – apie tokias erkių platinamas ligas girdėjęs retas. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) entomologė Milda Žygutienė patvirtina, kad šiaip jos nėra registruojamos, pavienius atvejus nebent užfiksuoja gydytojai.