laimo liga

Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą.

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Erkės – 0,5-15 mm dydžio parazitai, kurie veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Šie nariuotakojai išsirita iš kiaušinėlių pavasarį ir kad išaugtų į kitą stadiją ir dėtų kiaušinėlius, privalo maitintis krauju.  Taip siekdamos išgyventi erkės prisitvirtina prie praeinančių gyvūnų ar žmonių odos. Jos taip pat gali prisitvirtinti prie drabužių, o vėliau nuropojusios įsisiurbti į odą ir jei yra infekuotos, perduoti infekcijas žmogui.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių. Paprastai pirmieji šių ligų atvejai nustatomi balandį. Šiemet dėl neįprastai šilto oro erkės buvo aktyvios ir žiemą, tad ir susirgti jų platinamomis ligomis sąlygos buvo palankios beveik visus metus.

Erkę galite pasigauti būdami daugelyje vietų – kur yra aukšta žolė, medžiai, krūmai, dideli augalų lapai, daugiausia miškingose vietose, kur gali rasti kam įkasti ir kuo pasimaitinti.  Įsisiurbdamos erkės teikia pirmenybę minkštoms ir šiltoms kūno vietoms, tokioms kaip: pažastys, kirkšnys, plaukuotos kūno vietos. Tuomet jos lieka įsisiurbusios ir maitinasi krauju, o tuo pačiu gali ir perduoti pavojingas ligas, kaip Laimo ligą ar erkinį encefalitą.

Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra sušyla iki 5–8 laipsnių, o baigiasi vėlyvą rudenį. Įsisiurbia jos nepastebėtai, o pasekmės gali baigtis labai liūdnai – paralyžiumi, kurtumu ir net mirtimi. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką daryti, jeigu jos vis dėlto įsisiurbia? Galima sakyti, kad nepavojingos erkės tik šaltuoju metų laiku. Maitintis jos pradeda vos nutirpus sniegui ir itin aktyvios išlieka visą pavasarį iki visiškai sužaliuojant augmenijai ir sužydint augalams.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei. Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai.

Nors dienos trumpėja ir kalendorinis ruduo visai ant nosies, specialistai primena, kad erkių sezonas tęsiasi iki vėlyvo rudens. Jei liepą fiksuoti pirmi susirgimai, įsivažiavus uogavimo, grybavimo sezonui, žymiai daugiau erkių „aukų“ gydytojų kabinetus užplūsta jau rugsėjį, spalį. Šiemet erkinis encefalitas jau nusinešė dviejų žmonių gyvybes, tad keliaujančius į miškus ar pramogaujančius gryname ore specialistai įspėja išlikti budriais, pasirūpinti tinkama apranga ir apsauga.

Nors dažniausiai kalbant apie erkes įspėjama apie dvi jų platinamas pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą, specialistai primena, jog erkės gali būti ir kitų pavojingų infekcijų nešiotojos. Anaplazmozė, babeziozė, vadinamoji „katės įdrėskimo liga“ – apie tokias erkių platinamas ligas girdėjęs retas. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) entomologė Milda Žygutienė patvirtina, kad šiaip jos nėra registruojamos, pavienius atvejus nebent užfiksuoja gydytojai.

Gerai žinomą posakį „Bijai vilko, neik į mišką“ šiandien tiktų perfrazuoti taip: „Bijai erkių, neik į mišką“. Ir ne tik į mišką – šių visam gyvenimui sužaloti galinčių parazitų apstu miestų parkuose, sodybose, šalia daugiabučio nenupjautoje žolėje.  Vienas iš erkinio encefalito diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje prof. Alvydas Laiškonis įspėja, jog būtent šis mažas parazitas, o ne gyvatės ar vilkai nusineša daugiausiai gyvybių.

Šiemet registruota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu, Laimo liga – mažiau, rodo BNS pateikta Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistika. Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius užregistruoti 33 erkinio encefalito atvejai – 13 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat užregistruoti 245 Laimo ligos atvejai – 122 mažiau nei pernai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad pavasarį prasideda pirmasis erkių aktyvumo pakilimas. Svarbu žinoti, kad jeigu nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti skiepais, nuo Laimo ligos nėra nei skiepų, nei vaistų. Kitaip tariant, jeigu ant kūno pamatote paraudusią dėmę, kaip matote nuotraukoje, skubėkite kreiptis į medikus. Būtent taip atrodo tipinis Laimo ligos sukeltas bėrimas ant odos.

Naujausiose Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos rekomendacijose teigiama, kad Laimo ligą galima diagnozuoti vien iš „taikinio“ tipo išbėrimo, rašoma bbc.com.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė yra susirūpinusi, kad dauguma žino, jog grybauti Lietuvos miškuose nepasiskiepijus nuo erkinio encefalito yra pavojinga, bet pasiskiepijusių grybautojų vis dar yra mažai. Žinia apie pirmuosius grybus greitai plinta iš lūpų į lūpas. Ir tuomet dauguma mūsų tampa neramūs: miško vaizdas su rudagalviu baravyku ar sodria voveraite vis dažniau iškyla vaizduotėje, kuriami planai kur ir kada patraukti su pintine.

Pradėję dygti grybai į miškus vilioja vis daugiau gyventojų. Prasidėjus grybavimo sezonui kelis kartus išauga pranešimų apie erkių įkandimus ir jų sukeltus susirgimus.  Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, o tai reiškia, jog užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur. Todėl išsiruošus grybauti ir uogauti reikia tinkamai tam pasiruošti.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas informuoja, kad Panevėžio regione šiais metais užregistruota 60 Laimo ligos atvejų. Tai 20 atvejų daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį. Erkinio encefalito atvejų Panevėžio regione šiemet ir pernai registruota beveik tiek pat, atitinkamai 3 ir 2 atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės teigimu, Laimo ligos (toliau LL) simptomus beveik prieš šimtmetį aprašė Švedijos dermatologas Arvidas Afzelius, bet liga buvo nustatyta tik 1977 m. 1982 m. nustačius spirochetą (spiralės formos bakteriją) Borrelia burgdorferi s. l. – LL sukėlėją, paaiškėjo, kad ši nariuotakojų platinama liga yra labiausiai paplitusi infekcija šiaurinėje vidutinio klimato zonoje visame pasaulyje.

Šylant orams bunda gamta, taip pat ir erkės, platinančios pavojingas ligas. Medikai įspėja, kad šiais metais erkės bus itin aktyvios ir ragina būti atsargiems bei primena, jog šių kraujasiurbių būtina saugotis jau dabar. Vilnietis Tomas (vardas pakeistas) dalinasi skaudžia patirtimi, kada laiku prieš du metus nepastebėjus įsisiurbusios erkės, pasekmės ir sveikatos sutrikimai, neleidžiantys gyventi pilnavertiško gyvenimo, juntami iki šiol.

Šylant orams ir po žiemos miego bundant erkėms specialistai turi prastų žinių – erkių galime parsinešti jau ne tik iš miško ar parko, bet ir iš daugiabučių kiemo. Žmonės skundžiasi jų radę prie pat laiptinių. Specialistai įspėja – parėjus namo būtina apsižiūrėti, ar neįsisegęs parazitas. Mat erkės platina mirtį sėjantį erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Beje, vakcinos nuo vienos iš šių ligų teks gerokai palūkėti.  Gintarė ir Jūratė į Vingio parką atvažiuoja pailsėti.

Atėjus pavasariui, pamažu atgimstant gamtai, bunda ir erkės, platinančios žmogui pavojingas ligas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3000 žmonių. Pernai Lietuvoje Laimo liga susirgo 2826 asmenys, erkiniu encefalitu – 474 asmenys. Erkių aktyvumas prasideda ankstyvą pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių ir trunka iki vėlyvo rudens. Erkės žūsta, kai užšąla viršutinis dirvos sluoksnis.

Nors gydytojai iš pradžių juokėsi iš moters simptomų ir teigė, jog ji viską išsigalvojo, kirpėją prie lovos prikaustė Laimo liga. Dėl to, jog jos gyvenimas tapo tikru košmaru, Sarah Jackson (29 m.) kaltina Britanijos Nacionalinę sveikatos sistemą, kurios atstovai nesugebėjo laiku diagnozuoti ligos ir paskirti tinkamo gydymo. Ji buvo sveika ir laiminga moteris, kol prieš 4 metus apsilankė Australijoje ir ten užsikrėtė šia pavojinga liga.

Miškininkai sako, jog net ir be specialių tyrimų erkių suaktyvėjimą šį rudenį itin jaučiantys. Esą tokio didelio jų kiekio miškuose seniai neužfiksuota. Tuo tarpu sveikatos specialistai tikina, jog šiemet užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis kone dvigubai daugiau nei pernai. Nuo kovo 1 iki lapkričio 30 dienos, visuomenės sveikatos specialistai stebi erkių aktyvumą. Šiuo metu jis itin didelis ir sutampa su aktyviu žmonių lankymųsi miškuose.

Neįtikima, bet tiesa. Egzistuoja erkių rūšis, kurioms įkandus atsiranda alerginė reakcija raudonai mėsai. Įspėjama, kad šių erkių populiacija didėja, o liga – itin rimta. NJ.com ir Snopes.com rašo, kad „vieniša žvaigždute“ vadinamas voragyvis gali perduoti ligą, kurios simptomai panašūs į Laimo ligą. Šios erkės įkandimas gali sukelti niežėjimą, spazmus, kvėpavimo sutrikimus ir alergines reakcijas į raudoną mėsą. „Vieniša žvaigžde“ (angl.

Vasara Lietuvoje – trumpa ir vis šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina nors dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko leidžiame parkuose, soduose, miškuose ir kitose „žaliosiose“ zonose. Jose iki pat spalio mėnesio bus aktyvios erkės. Nors gydytojai akcentuoja, kad privalome saugotis nuo šių vabzdžių sukeliamų ligų, tačiau mažai žinome apie virusus, kuriais erkės užkrečia gyvūnus. MadeinVilnius.lt komanda nusprendė pasidomėti, kokia situacija šiuo metu su šiais pavajingais parazitais.

Šių metų rugpjūtį registruotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis per pastaruosius penkerius metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, rugpjūtį erkiniu encefalitu susirgo 189 asmenys, Laimo liga – 573. Pernai rugpjūtį encefalitu užsikrėtė 64 asmenys, Laimo liga – 385 žmonės. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 354 erkinio encefalito ir 1477 Laimo ligos atvejai.

Nors lietuviai jau išmoko sergėtis erkių, šie kraujasiurbiai vis tiek įsigudrina kasmet paguldyti į ligos patalą tūkstančius žmonių ir tai ima daryti net deramai nepasibaigus žiemai, pastebi vaistininkai. Jų teigimu, erkių vertėtų saugotis nuo pat ankstyvo pavasario, o įsisiurbus voragyviui, atidžiai stebėti sveikatos būklę, kadangi jų sukeliamus ligų simptomus galima sumaišyti su paprasčiausiu peršalimu.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Nors purškalai nuo erkių padeda apsisaugoti nuo jų įsisiurbimo, saugiai žmogus gali jaustis tik pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė, profesorė Auksė Mickienė. Pasak specialistės, erkės pavojingos tuo, kad savo kūne gali turėti infekcinių ligų sukėlėjus, t. y. virusus ir bakterijas.

Šilti orai traukia į gamtą - žmonės mėgaujasi poilsiu šalia vandens telkinių, čirškina gardžius kepsnius, vaikštinėja miško ar parko takais - visi jie dažniausiai pamiršta apie visai šalia esančią grėsmę - erkes. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras įspėja saugotis erkių ir jų pernešamų ligų, nes kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu.

Per plauką gyva išsikapsčiusi iš avarijos, išgyvenusi gaisrą, vyro mirtį, sunkiai susirgusi Miežiškių seniūnijos (Panevėžio raj.) ūkininkė svarsto įsikūrusi lietuviškame Bermudų trikampyje – vaizdingoje, gražiais medžiais apaugusioje, bet itin nelaimingoje vietoje. Atsitiktinumas, stebėtinas sutapimas ar žmogaus protui nepavaldus likimas lemia, kad tos pačios nelaimės persekioja vieną paskui kitą tris kaimynus.

Atėjus pavasariui, žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.

Epidemiologams vis primenant apie pavojų užsikrėsti erkiniu encefalitu, dalis žmonių nepatikliai numoja ranka. „Juk tūkstančius metų Lietuvos žmonės vaikščiojo po miškus, krūmynus ir jokių bėdų dėl erkių neturėjo“, – sako jie.

„Pernai erkinio encefalito protrūkį mūsų ligoninės medikai pajutome jau birželio pradžioje. Nors ir gegužės mėnesį turėjome nemažai ligonių. Šiemet, galima sakyti, erkės vėluoja pasireikšti. Kadangi vasaros pradžioje Lietuvą užgriuvo neįprasti karščiai, tai dabar, orams atvėsus, tokių ligų piko laukiame po lietingų dienų. Erkėms patinka drėgnas oras, palijus jos suaktyvėja.

Specialistai sako, kad šiuo metu yra pats erkių aktyvumo pikas. Klaipėdoje šiemet kaip niekad aktyviai žmonės skiepijasi nuo erkinio encefalito. Be to, pastebima, kad mieste gausėja ganyklinių erkių, kurios žmonėms nėra pavojingos, tačiau jų augintiniams gali sukelti mirtiną grėsmę, praneša LTV „Šiandien“. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistės erkių populiacijos pokyčius fiksuoja ne vieną dešimtmetį. Jos pastebi, kad pastaruoju metu ilgėja laikas, kada erkės būna itin aktyvios.

Vasarą miškas vilioja grybais ir uogomis, naktiniais pasisėdėjimais prie laužo ar romantiškais pasivaikščiojimais klausantis paukščių giesmių. Tačiau šie smagūs užsiėmimai gali baigtis labai liūdnai: pykinimu, karščiavimu, traukuliais, raumenų skausmais, paralyžiumi, psichiniais sutrikimais. Tam reikia tik vienos, erkinio encefalito virusą nešiojančios erkės įsisiurbimo. Erkinis encefalitas – sunkus virusinis galvos ar nugaros smegenų ir dangalų uždegimas.

Lietuvos miškai vis dar knibžda grybautojų, tačiau džiaugsmą radus daug miško gėrybių gali sužlugdyti miške tykantys pavojai. Tad nereikėtų aklai tikėti pasakomis, kad rudenį erkės „užmiega“ – iš tiesų iki pat sniego iš miško galima grįžti ne tik su grybais, bet ir „dovanėle“ – įsisiurbusia erke. Grybaukite atsakingai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė patikino, kad erkės šiuo metu ne tik nemiega, bet yra net labai aktyvios.