Užkrėstoje erkėje encefalito virusas tūno seilėse, todėl įsisiurbus erkei yra didelė tikimybė tam virusui patekti į žmogaus kraują. Tačiau galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo būdas, t.y. per nepasterizuotą erkiniu encefalitu virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną.
Erkinis encefalitas - tai Flaviviridae šeimos viruso sukeltas smegenų audinio uždegimas. Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo: pakyla temperatūra, stipriai skauda galvą, krečia šaltis, pykina arba vemiama, sutrinka miegas ir kt. Kiek vėliau gali atsirasti įvairių galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų. Dviem trečdaliams tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingais ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos.
Kasmet erkiniu encefalitu pasaulyje serga 10-13 tūkst. žmonių. Didelis sergamumas registruojamas Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje), vidutinis – Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, mažas – Austrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Laimo ligos sukėlėjai – bakterijos Borrelia burgdorferi būna užkrėstos erkės ar nimfos pilvelyje, žarnyne. Prisisiurbusi erkė ar nimfa virškindama kraują pasilieka tik maistingąsias medžiagas, kurios yra pagrindinės sudedamosios kraujo dalys, o skystą dalį grąžina atgal savo maitintojui. Tokiu būdu Laimo ligos sukėlėja borelija gali patekti iš erkės organizmo į aukos kraują.
Laimo liga - lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Laimo ligos inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo bakterijos patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių pasireiškimo) yra nuo 2 dienų iki 6-9 mėnesių (dažniausiai 14-21 dienos).
Laimo ligai būdingos trys stadijos
I stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (raudonė — odos paraudimas - red. past.), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80 – 90 proc. Laimo ligos atvejų.
Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų panašių į gripo simptomus: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.
II ligos stadija prasideda 2-ą mėnesį po užsikrėtimo. Jos metu infekcija išplinta po visą organizmą. Pasireiškia nervų sistemos pažeidimas (neuritai, radikulitai, paralyžiai), sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimai. Šioje stadijoje ryškesni ir odos pažeidimai - dauginė eritema ir odos limfocitoma (melsvai raudonas mazgelis ar plokštelė erkės įkandimo vietoje - red. past.). Padidėja viso kūno limfmazgiai, išslenka plaukai.
III ligos stadija prasideda 9-ą mėnesį po užsikrėtimo. Šios stadijos metu liga tampa lėtine. Vis labiau pažeidžiamos smegenys, nervai. Uždegimas apima visą širdį, prasideda stiprus lėtinis sąnarių pažeidimas.
Vakcina
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai perspėja, kad nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos schemos yra dvi: įprastinė ir sugreitinta.
Įprastinės skiepijamo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprintos dozių intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sugreitinta vakcinos schema taikoma siekiant įgauti imunitetą prieš erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus.
Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.
Erkinio encefalito vakcinos užtikrina imuninę apsaugą nuo visų Europoje žinomų potipių. Vakcinaciją rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas. Žmogus tampa pilnai apsaugotas praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą schemą.
Nėra oficialių rekomendacijų dėl vakcinos nuo erkinio encefalito po erkės įsisiurbimo. Jei pirmoji vakcinos dozė paskiriama po erkės įsisiurbimo arba erkė įsisiurbia, praėjus mažiau kaip 2 savaitėms po pirmosios dozės, nuo galimo susirgimo neapsaugoma. Rekomenduojama tęsti vakcinos kursą jei nepasireiškia erkinio encefalito simptomai. Tokios vakcinos tikslas apsaugoti žmones nuo galimų užsikrėtimo ateityje, bet ne užkirsti kelią ligos vystymuisi po galimo užsikrėtimo.
Erkinio encefalito vakcina nėra valstybės kompensuojama. Tačiau ji gali būti kompensuojama darbdavio lėšomis žmonėms, kurių profesija susijusi su darbu gamtoje vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 70-3170) ir Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašu, patvirtinu sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Asmeninės profilaktikos priemonės
Jei įsiruošėte į gamtą pasirūpinkite asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
• apsivilkite tinkamą aprangą. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia būtų prigludusi prie kūno. Ilgas kelnes patartina susikišti į puskojines, galvą aprišti skarele ar užsidėti kepurę;
• pasirinkite šviesesnius drabužius, kad lengviau pastebėtumėte erkę ir išvengtumėte jos įsisiurbimo
• naudokite repelentus, kurie atbaidytų erkes. Repelentais apipurkškite atviras kūno vietas, dėvimus rūbus. Efektyvumas – trumpalaikis;
• sugrįžę iš gamtos, apžiūrėti savo kūną: išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais.
• vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.
