Savivaldybės, kaip aiškina ekspertai, turėtų pjauti žolę gyventojų lankomose vietose, o sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – imti ir pagaliau kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito, kaip tai daro, pavyzdžiui, Austrija ar kaimyninė Latvija.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnietis Džeraldas Kauneckas gyvena aktyviai ir mėgsta būti gamtoje, tačiau neseniai gyvenimo tempą turėjo sumažinti, nes pasijuto blogai.
„Tirpimas sąnariuose, skausmas, galbūt nuovargis, kuris man nelabai įprastas būdavo“, – pasakojo vyras.
Prieš kurį laiką buvo išsitraukęs ne vieną iš lauko parsineštą erkę. Nors Laimo ligai būdingos raudonos dėmės nerado, įtarė, kad jį užkrėtė viena iš šių kraujasiurbių.
„Matau, kas dedasi aplinkoje ir tai pakankamai neramu. Čia ne erkinis encefalitas, nuo kurio galima pasiskiepyti. Kad ir kiek saugodavausi gamtoje – apranga atitinkama, nesivartyt nuogam žolėse – bet buvo pas mane tokų atvejų, kad įtarimas buvo“, – kalbėjo vilnietis.
Džeraldas – vienas iš beveik 800, kuriems šiemet buvo nustatyta Laimo liga. Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu – tai pusantro karto daugiau. Apie 100 žmonių susirgo kita šių voragyvių platinama liga – erkiniu encefalitu.
Specialistai griežti – bent jau Vilniuje ne į sveikatą išėjo buvusio mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas tam tikrose miesto vietose auginti žolę iki pažastų ir tai įvardinti kaip tvarią šienavimo politiką.
„Ta želdinių nepriežiūra tiesiog stiprina tiek pačių erkių, tiek sukėlėjų tarp erkių cirkuliaciją. Todėl, kad tiesiog sudaromos papildomos palankios sąlygos erkei išgyventi“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro entomologė Milda Žygutienė.
Nešienautos žolės pasekmes vilniečiai, panašu, dar tik pajus – nuo birželio iki spalio nustatoma 80 procentų erkių platinamų ligų atvejų. Naujoji Vilniaus valdžia žada ankstesnės klaidų nekartoti – neleis miestui apželti žolėmis.
„Vilniaus miesto savivaldybė įsiklausė į gyventojų nuogąstavimus dėl žolėse besiveisiančių erkių, taip pat į alergiškų žmonių pastabas, tad šiais metais Vilniuje mes šienaujame visose miesto teritorijose, kur lankosi žmonės – skverai, parkai, aikštės“, – teigė Vilniaus miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus patarėja Evilin Lubienė.
Entomologė M. Žygutienė baksnoja pirštu ir į sveikatos apsaugos ministeriją – kai Lietuva pirmauja pagal sergamumą erkiniu encefalitu, laikas susigriebti, kodėl tiek mažai žmonių pasiskiepijo nuo šios ligos – vos 30 ar 40 procentų. Kiek tiksliai, sako, nežino niekas, mat tokios bendros statistikos nėra.
„Aš turėjau šuniuką, erkes traukiau kiekvieną vakarą ir nieko neatsitiko. Dėl to [nesiskiepijau]“, – žurnalistams sakė Vilniuje sutiktas praeivis.
„Kartais labai baisu darosi, bet nežinau... Nepasiskiepiju, patingiu, bet tikrai rekomenduoju“, – kalbėjo kita pašnekovė.
„Jeigu nemokamas – pasiskiepyčiau. O dabar mokėt 30... Nežinau, atrodo, brangiai labai“, – teigė sutiktas vilnietis.
Poliklinikoje pasiskiepyti viena doze kainuoja apie 22 eurus, privačiai gali prireikti ir 35 eurų. O kad susidarytų imunitetas reikia 3 skiepų. Kai kurios valstybės skiepus kompensuoja.
„Pavyzdys – Austrija, kur paskiepyta per 80 procentų asmenų. Jie turi savo programą, kadangi sergamumas buvo panašus kaip Lietuvoje, bet dabar Austrijoje registruojama tik apie 100 erkinio encefalito atvejų per metus“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Kaimynė Latvija pirmą skiepą nuo erkinio encefalito kompensuoja vaikams.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad jau skaičiuoja, kiek galėtų kainuoti nemokami skiepai nuo erkinio encefalito.
„Kalbame apie 20-30 milijonų eurų, jei visiems viską kompensuoti. Tai apsvarsčiusi imunoprofilaktikos taryba mano, kad galėtume pradėti nuo 2024 metų rugsėjo, ir kad galėtume pradėti nuo pažeidžiamiausios grupės“, – teigė ministras.
Tik panašu, kad net ir nemokama vakcina vilioja ne visus gyventojus:
„Jeigu kažkas iš mano giminių susirgtų, gal tada“.
„Aš miško vaikas. <...> Reikia susigyventi su gamta. Jeigu ne nuo šito mirsim, tai nuo kažko kito“.
Vien pernai nuo erkinio encefalito mirė vienas žmogus. Kas trečias susirgęs šia liga taip ir nepasveiksta – ligos pasekmes jaučia visą likusį gyvenimą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Po dvieju metu as sunkiai einu,pastovus skausmai sanariu..Dabar letine laimo liga.As erkes net nemaciau.
