Epidemiologė Aušra Bartulienė pasakoja, kad Laimo liga arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos borelijos. Sergant šia liga yra pažeidžiama oda, vidaus organai, sąnariai ir nervų sistemą. Šia liga susergama, kai siurbdama kraują erkė į žaizdą suleidžia borelijų.
„Lyginant su erkiniu encefalitu, Laimo ligos diagnozuojama kelis kartus daugiau, skiriasi šių ligų pasireiškimo laikas, klinika, gydymo principai, imuniteto atsakas.
Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 2 d. iki 6–9 mėnesių (dažniausiai – 4–30 d.). Dažniausiai (apie 80% ligonių) liga pasireiškia plintančiu odos paraudimu (Erythema migrans). Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitoje vietoje.
Odos paraudimas būna didesnis nei 3–5 cm, kuris plečiasi ir gali pasiekti net iki 70–80 cm. Būna įvairių formų, įvairaus intensyvumo, dažniausiai neskausmingas. Kartu su odos paraudimu gali būti sąnarių, raumenų, galvos skausmas, patinimas aplink akis, akies junginės paraudimas, nedidelis karščiavimas, silpnumas“, – ligos simptomus vardija gydytoja.
Gydytoja epidemiologė priduria, kad maždaug penktadaliui užsikrėtusių Laimo liga paraudimo gali ir nebūti, tačiau praėjus 2 savaitėms pasireiškia į gripą panašūs simptomai: drebulys, karščiavimas, mieguistumas, nuovargis, silpnumas, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai.
Šiuose miestuose serga daugiausiai
Gydytoja nurodo, kad Lietuvoje pastebimas pastovus sergamumo šia liga didėjimas: 1992–2002 m. laikotarpiu per metus buvo užregistruojama nuo 130 iki 1660 Laimo ligos atvejų., tai 2010–2019 m. kasmet registruojama nuo 2251 iki 3292 atvejų per metus
„Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, tai miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai, kariai. Laimo liga dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Jiems liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai. Dauguma žmonių užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje – sodybose, kolektyviniuose soduose, nuosavų namų kiemuose, miesto parkuose“, – nurodo A. Bartulienė.
Epidemiologė teigia, kad 2019 m. didžiausias sergamumo Laimo liga rodiklis užregistruotas Tauragės, Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.
Kaip apsisaugoti?
Laimo liga gydoma antibiotikais. Ligoniui negavus gydymo, infekcija gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį, gali vystytis antriniai odos pažeidimo simptomai. Gali likti liekamieji reiškiniai, tokie kaip skausmas, nuovargis, atminties, nuotaikos, miego sutrikimai. Jie paprastai trunka apie pusmetį.
„Kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo gydymo rezultatai būna geresni ir greitesni. Imunitetas persirgus šia liga neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus“, – sako gydytoja.
Ji nurodo, kad vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Todėl svarbios kitos priemonės:
Apsauga nuo erkių: einant į mišką reikia užsimauti ilgas kelnes, užsivilkti ilgomis rankovėmis marškinėlius, avėti guminius batus, vilkėti šviesius rūbus, nes ant jų lengviau galima pastebėti erkę. Neuždengtas kūno vietas papurkšti repelentu. Vengti aukštų žolių, drėgnų, krūmokšniais apaugusių, pavėsyje esančių vietų.
Grįžus iš lauko, apžiūrėti drabužius, juos iškratyti ir palikti sausoje, saulėtoje vietoje, kad juose esančios erkės žūtų. Apžiūrėti kūną, o aptikus erkę kuo greičiau ištraukti. Dažniausiai jos įsisiurbia į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
Įsisiurbusios erkės pašalinimas: suimti erkę kuo arčiau odos ir truktelėti į viršų. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galvutė.
Ištraukus erkę reikia dezinfekuoti įkandimo vietą ir ją stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Erkių gausą mažinančios priemonės: šienauti žolė nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm. Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes yra labai jautrios išdžiūvimui. Menkaverčiai krūmai turėtų būti iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama. Pasivaikščiojimo takai praplatinami.
