Kai laimo ligą dabar gydo taip, kad jos negydo, tai nenuostabu, kad žmonės arba lieka neįgalūs dėl šios ligos, arba užsiiminėja savigyda, rizikuodami. Nežinau kas man dabar jau darytųsi nuo ligos, jeigu būčiau neieškojus būdų, kaip prasitęsti antibiotikų gėrimą nuo laimo ligos, infektologei pareiškus, kad ji paskambins man, jeigu reikės tęsti gydymą (taip ir nepaskambino ir jokių žinių iš mesikų nėr), ir ignoruojant faktą, kad mano organizmas vieną dieną labai gerai atidurnavojo, po ko kelias paras iš eilės galva taip svaigo, jog, kone durų staktas savimi daužiau. Tiesa mėnsiu anksčiau, jutau aiškius peršalimo simptomus, pasireiškusius, praėjus mėnesiui nuo erkės įkandimo, kurio vietoje dėmė tebėra iki šiol. Savigydos rezultatas? Toliau geriant antibiotikus (ne 10 d. bet tęsiant kursą iki 20 d.) galvos svaigimas, kaip ir, praėjo, paraudimas - nė negalvoja trauktis ir suku galvą kaip čia toliau aiškintis ar yra ta laimo ligos infekcija pas mane dar ar jau ne, nes, juk valdiškai tikrinant, tai ne infekcijos yra ieškoma, o antikūnų, kurie nebūtinai pas žmogų atsiranda, esant kokiai infekcijai. O svajoti, laukiant kad liga kirstų dar smarkiau, jeigu ji dar neišgydyta, tikrai nenoriu.