jūros lygis

Naujausioje Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro ataskaitoje skelbiama, kad jūros lygis kyla sparčiau nei prieš šimtmetį. Kai kuriose šalies dalyse jis kyla iki 5,2 mm per metus, o tai yra trigubai greičiau nei praėjusio amžiaus pradžioje (1,5 mm per metus). Meteorologijos biuro ataskaitoje „Jungtinės Karalystės klimato būklė 2021 m.“ taip pat teigima, kad nuo 1900 m. jūros lygis pakilo maždaug 16,5 cm.

Buvęs NASA klimato tyrimų vadovas prof. James Hansenas įspėjo, kad dėl jūros lygio kilimo Žemė gali tapti „praktiškai nesuvaldoma”. Profesorius Hansenas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, kurie įspėjo politikus ir visuomenę apie klimato kaitos keliamus pavojus. Žurnalui „New York Magazine" jis sakėsi abejojantis, kad iki šio amžiaus pabaigos atmosfera sušils keturiais ar penkiais laipsniais, nes toks pakilimas galėtų sužlugdyti mums žinomą žmonių civilizaciją.

Remiantis naujais tyrimais, jūros lygis kyla tris kartus greičiau, nei buvo manyta iki šiol. Vandenyno lygis mūsų planetoje iki 1990 metų kiekvieną dešimtmetį pakildavo maždaug po 14 cm. Tačiau nuo 1993 metų iki 2012 metų vanduo pakildavo jau po 37 cm kiekvieną dešimtmetį. Naujausiam tyrimui, kuriuo siekta išsiaiškinti jūros lygio kilimo tendencijoms, vadovavo Sönke Dangendorf iš Siegen universiteto Vokietijoje, dalyvavo ir kiti kolegos.

Jeigu keliausite pasidžiaugti kvapą gniaužiančiais paplūdimiais Malyje, pasiirsyti gondola Venecijoje ar pasigrožėti neįtikėtina Auksinių vartų tilto (Golden Gate Bridge) San Franciske architektūra, pasiimkite patį geriausią fotoaparatą. Gali nutikti taip, kad jūsų proanūkiai šias vietas pamatys tik nuotraukose. Mat dėl klimato kaitos, besikeičiančio dirvožemio, jūros lygio ir netgi ekonominių problemų kai kurios vietos pasaulyje apnyks ar apskritai bus ištrintos iš žemėlapio iki 2100-ųjų.

Žurnalo „National Geographic“ ekspertai sudarė interaktyvų pasaulio žemėlapį, kuriame parodyti pasaulio sausumos plotai po galimo visų mūsų planetos ledynų ištirpimo, praneša „The Independent“. Apskaičiuota, kad jei dėl vis šiltėjančio klimato ištirptų dabar Grenlandijoje, Antarktidoje ir kituose pasaulio regionuose esančio ledo masė, jūros lygis pasaulyje vidutiniškai pakiltų beveik 65 metrais. Tai reiškia, kad dabartinis pasaulis taptų visiškai kitoks.

Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Nemažą Lietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra.

Dėl tirpstančių ledynų kylantis vandens lygis stebimas jau porą dešimtmečių, tačiau iki šiol manyta, kad grėsmę saloms jis ims kelti tik po 50 ar net 150 metų. JAV geologai į skaičiavimų lygtį siūlo įtraukti srovių ir bangų poveikį – pridėję šiuos duomenis pamatysime, kad „saugus langas“ saloms ir jų gyventojams sparčiai užsiveria.

Ekologija ir aplinkosauga – pastaruoju metu itin populiarios ir plačiai aptarinėjamos temos, o būti „draugišku aplinkai“ netgi virto savotiška mada. Ant pastatų stogų montuojami saulės kolektoriai, vystomi atsinaujinančios energijos panaudojimo projektai, tobulinami elektrą ir kitokias kuro rūšis taupantys prietaisai... Visa tai daroma tam, kad neigiamas žmonijos poveikis klimato kaitai ir kitiems aplinkos aspektams taptų kuo mažesnis, rašo storagefront.com.

Jei ištirps Arkties archipelago sniegas, jūros lygis pakils 35 milimetrus. O Kanados arktinis ledynas tirpsta sparčiai ir negrįžtamai, pastebi tyrinėtojai. Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai imitavo Kanados arktinio ledyno tirpimo procesą XXI-ajame amžiuje, praneša „Science News“. Buvo atsižvelgta į visuotinio klimato atšilimo prognozes. Tyrimas parodė, kad maždaug 2100-aisiais ledynas bus praradęs apie 12,4 trilijonų tonų sniego.