Žurnalo „National Geographic“ ekspertai sudarė interaktyvų pasaulio žemėlapį, kuriame parodyti pasaulio sausumos plotai po galimo visų mūsų planetos ledynų ištirpimo, praneša „The Independent“.
Apskaičiuota, kad jei dėl vis šiltėjančio klimato ištirptų dabar Grenlandijoje, Antarktidoje ir kituose pasaulio regionuose esančio ledo masė, jūros lygis pasaulyje vidutiniškai pakiltų beveik 65 metrais. Tai reiškia, kad dabartinis pasaulis taptų visiškai kitoks. Didelė rytinės Britų salų pakrantės dalis, kone visa Danija, visas rytinis JAV pakraštys, Bangladešas ir daugybė kitų pasaulio šalių daugiau ar mažiau būtų pasiglemžtos pakilusių jūros vandenų.
Sprendžiant iš šio žemėlapio, po vandeniu atsidurtų ir didesnioji Lietuvos teritorijos dalis su Žemaitija, Suvalkija, nemažais Dzūkijos ir Aukštaitijos plotais. Išlikusi virš vandens Lietuvos ir Latvijos dalis taptų pusiasaliu, sausuma pasiekiamu tik iš dabartinės Baltarusijos teritorijos.
Ekspertų teigimu, Žemėje šiuo metu yra daugiau nei 8 mln. kubinių kilometrų ledo, ir kai kurių mokslininkų skaičiavimais prireiktų daugiau nei 5 000 metų, kad jis visas ištirptų. Tai turėtų atsitikti tolimesnio klimato šiltėjimo atveju. Mokslininkų teigimu, jei žmonija ir toliau didins šiltnamio dujų emisijas į atmosferą, ateityje mūsų planeta liks be natūralios ledo dangos, nes vidutinė temperatūra pasaulyje pakils iki 26,6 laipsnių pagal Celsijų. Šiuo metu ji siekia 14,4 laipsnių.
Sprendžiant iš paskelbtojo žemėlapio, Juodoji jūra susijungs su Kaspija, Australijos viduryje atsiras tikra jūra, po vandeniu liks Florida ir Meksikos įlankos pakrantė, bus užtvindyta Argentinos sostinė Buenos Aires, nebeliks Urugvajaus ir Paragvajaus. Mažiausiai nuo kylančio jūros lygio nukentės Afrika, tačiau šiaurinėje jos dalyje esanti Aleksandrija ir Kairas taps pelkėmis.
Iš didžiausių permainų Europoje minimas Londono ir Venencijos užtvindymas, jūra sunaikins Nyderlandus ir didelę Danijos dalį. Azijoje vanduo iš sausumos atims 600 mln. kinų gyvenamus plotus, po vandeniu liks Bangladešas ir Indijos pakrančių rajonai.
Manoma, kad dėl didelio Saulės aktyvumo didžiausias klimato šiltėjimo laikotarpis bus 2013–2014 metais. 2012 m. rugsėjį buvo užfiksuotas absoliutus Arkties ledo ploto mažėjimo rekordas nuo pat palydovinių Arkties stebėjimų pradžios.
