boguslavas gruževskis

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

25 milijonai eurų – tiek įvairios Ukrainą remiančios ar labdaringa veikla užsiimančios organizacijos prarado dėl to, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojų niekam nepaskiria dalies gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai ragina gyventojus nepatingėti perskirstyti valstybei sumokamus mokesčius. Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Lietuvos ekonomika metų pabaigoje smuko beveik 2 proc. ir tai yra didžiausias smukimas nuo pat finansų krizės prieš 15 metų, tačiau metinės ekonomikos apžvalgos pristatyme buvo teigiama, kad skaičiai nėra tokie blogi, kokių galėjome tikėtis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis šią mintį pakomentavo ir atsakė, ar tai tiesa.

Lietuvoje įstatymai numato pareigą suaugusiems vaikams išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Tai reiškia, kad jeigu tėvai sulaukė pensinio amžiaus ar tapo neįgalūs dar prieš pensiją, jiems trūksta lėšų apsimokėti už pragyvenimą, vaistus ar maistą, jie gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti išlaikymą iš vaikų. Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.