andrius kubilius

Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis. Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

500 tūkstančių. Paskaičiuota, kad tiek Lietuvos gyventojų gyvena skursdami ir neišsilaikytų, jei jų negelbėtų visokie maisto bankai ir kitos labdaringos organizacijos. Ir tokia situacija ne Afrikoje, o Europos Sąjungos šalyje. Manoma, kad Baltijos kelyje prieš 20 metų dalyvavo apie milijonas lietuvių. Dabar kas antras jų bijo pagalvoti, kaip išgyvens rytojų. Jie tik mintyse keikia valdžią, o iš tiesų yra nusižeminę ir nulenkę galvas.

Lietuvos užsienio politika šiuo metu yra panaši į sutrikusios lygsvaros marabu judesius – baksnojama snapu pirmyn ir atgal, į kairę ir į dešinę – mėginama pataikyti į minkštą vietą. Tiesa, to priežastys yra vidinės – prezidentūra ir konservatorių partija.

Šiandien Briuselyje vyko Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikimas. Šiame susitikime aptartos šalių pozicijos ir svarbiausi darbotvarkės klausimai, kurie bus nagrinėjami ketvirtadienio pavakarę prasidėsiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu.

Savavališkai balsavusiems parlamentarams priminta partinė drausmė. Du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, nepaklusę partinei drausmei, sulaukė viešo pabarimo. TS-LKD Priežiūros komitetas, vakar posėdžiavęs tris valandas, konstatavo, kad Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka praėjusią savaitę, kai Seime buvo svarstoma interpeliacija švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Songailai, balsuodami nepaisė partijos bei frakcijos valios.

Per Lietuvos Seimą nepraslysta nė viena bankų skolininkų gyvenimą palengvinanti iniciatyva. Užstrigo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, pataisos, neleidžiančios bankui pretenduoti į daugiau nei įkeisto turto vertė. Dar Seime baidomasi minties derantis su piktybiškai besielgiančiais bankais paimti iš jų valstybinius pinigus ir sukrauti kokiame nors valstybiniame komerciniame banke. Seime į tokias iniciatyvas reaguojama labai asmeniškai.

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

Kalbos apie slaptą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą, neva veikusį Lietuvoje iki 2005 metų, kaip uodega stipriai suvizgino mūsų valstybę. Ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius kalba taip, tarsi šiuo klausimu semtųsi žinių vien iš žiniasklaidos. Gana įdomus būdas apsimesti, kad žinai tik kiek eilinis pilietis.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos gyventojai vėl turės pasukti laikrodžių rodykles valanda atgal - pagal tokį laiką gyvensime iki kitų metų kovo. Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Romas Valentukevičius vakar išplatino pranešimą, kuriame ragina Vyriausybę ir gyventojus išsakyti savo nuomonę dėl vasaros laiko keitimo.

21-ųjų Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo Santarvės susitarimo metinių proga - tautos susitarimą paneigiantis susitarimas. Lietuvos valdžia - stebukladarė.

Darbo partijos prezidiumas penktadienį ketina svarstyti pateiktą pasiūlymą prisijungti prie valdančiosios Permainų koalicijos. Antradienį tokį siūlymą europarlamentaro Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija gavo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos. Dokumentą pasirašė partijų lyderiai Andrius Kubilius, Eligijus Masiulis, Arūnas Valinskas bei Liberalų ir centro sąjungos vardu - Algis Čaplikas.

Antradienio balsavimas Seime dėl interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui parodė, kad koalicija netvirta, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. "Vakar diena parodė, kad koalicija nėra tvirta. Be abejo, suprantu, kad daug kas nepatenkinti šiandienine pradėta mokslo reforma. Kalbėti apie jos rezultatus dar ankstoka.

Prie keturių partijų koalicijos siūloma jungtis Viktoro Uspaskicho vadovaujamai Darbo partijai. Tokio pasiūlymo „darbiečiai“ sulaukė antradienio ryte. Partijos prezidiumas šį klausimą svarstyti ketina penktadienį vyksiančiame prezidiumo posėdyje. Pasiūlymą papildyti valdančiąją „Permainų“ koaliciją pasirašė premjeras Andrius Kubilius ir valdančiųjų partijų lyderiai. „Mes apskritai dar galvosime, ar mums verta dalyvauti koalicijos darbe. Iki penktadienio tikrai jokių žinių nebus.

Racionalia save vadinanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija (LŠMPSF) atmeta įtarimus, jog yra valdžios papirkta, bet pripažįsta advokataujanti Švietimo bei mokslo ministerijai. Jos atstovas Audrius Jurgelevičius mano, kad mokytojų atlyginimai kol kas nesumažėjo, nors Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) pateikia kitaip bylojančius dokumentus. - Kodėl pedagogų profsąjungų ne viena? Jūs konkuruojate? - Taip.

Savaitgalio išvakarėse prie Prezidentūros palaikyti naujuoju Tadu Blinda liaudyje pradėto tituluoti Drąsiaus Kedžio rinkosi kitų skausmui neabejingi žmonės.

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

„Koks šimtas dienų, tokia greičiausiai bus ir visa kadencija“,- tokią šiomis dienomis ištartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės frazę išplatino prezidentūra. Kitą savaitę tas šimtas sukaks, todėl jau galima prognozuoti, kokia bus vis valstybės vadovės penkerių metų kadencija. Darbo šimtadieniui skirta Prezidentės spaudos konferencija vyks spalio 20-ąją.

Vyriausybei vadovaujantis Andrius Kubilius primena ir arogantišką politiką, ir kitų nuomonės nelabai girdintį „autoritarinį tėvą“. O gal jis labiau panašus į buvusį britų premjerą Vinstoną Čerčilį? Tokiais pastebėjimais dalijasi „Balsas.lt“ pašnekovai, klausiami apie ne itin vykusią Vyriausybės viešųjų ryšių politiką, kurią, kaip įprasta, „įgarsina“ premjeras A. Kubilius.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, dabar vadovaujantis neparlamentinei Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai, kartu su Seimo frakcija „Viena Lietuva“ toliau mėgina įsiūlyti savo ekonomikos gelbėjimo receptus. Pristatęs alternatyvų krizės įveikimo planą politikas, kurio rinkėjai nesiunčia į parlamentą nuo Rusijos krizės laikų, teigia nesiekiąs jokio posto, o tiesiog norįs padėti Lietuvai. Priminus, kad nelabai sėkmingai valdė minėtą Rusijos krizę, politikas nesutinka.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius piktinasi, kad konservatoriai vis dar žvalgosi atgal, nesistengia spręsti šalies ekonominių problemų, o dėl visų problemų kaltina buvusį Ministrų Kabinetą. "Kai išgirdau pastovią kritiką mūsų partijos ir buvusios Vyriausybės atžvilgiu, pagalvojau, kad vis dėlto dabartinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija yra tam tikrame akligatvyje.

Mūsų nacionalinis susitarimas turi būti kitoniškas negu pas kitus žmones ir tautas. Kažką panašaus jau turėjome okupacijos laikais, kai buvo propaguojama,  kad ekonomika turi būti ekonomiška – ne tokia kaip pas juos supuvusiuose Vakaruose. Kas tas nacionalinis susitarimas? Visi apie jį kalba, bet nieko konkretaus nesako, kol kas niekas to susitarimo nematė.

Europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis negailėjo kritikos valdantiesiems tiek dėl krizės teisėsaugoje, tiek dėl viešųjų ryšių, skelbia LNK „Žinios“. Šiandien spaudos konferencijoje V. Landsbergis ragino kuo greičiau spręsti problemas teisėsaugos sferoje. „To pačio lygio žmonės stengiasi vienas kitam padėti. Taip tas procesas ir kaupiasi“, kalbėjo europarlamentaras. Be to, jis apgailestavo, jog valdančiajai koalicijai ne visai pavyksta koordinuoti savo viešuosius ryšius.

Biudžeto, nacionalinio susitarimo, sveikatos sistemos ir energetikos pertvarkos, paramos verslui programos klausimus šeštadienį į posėdį susirinkusi svarstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba. Į tarybos narius kreipęsis partijos pirmininkas Andrius Kubilius savo kalboje nemažai dėmesio skyrė opozicijos vaidmeniui šiuo šaliai sunkiu laikotarpiu, kuri, anot jo eina destrukcijos ir konfliktų keliu, o ne susitarimų ir konstruktyvaus darbo.

Lietuva nesurenka biudžeto pajamų, todėl yra priversta toliau bristi į skolų liūną. Didėjant valstybės skolai dar sparčiau kyla jos administravimo kaina, nes skolinamasi labai brangiai. Mokesčių mokėtojai vien palūkanoms už skolas sumokėti turės atiduoti beveik 2 mlrd. litų. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad kitąmet valstybės skolos administravimas kainuos 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.

Planuojamas kuklesnis kitų metų valstybės biudžetas skaudžiai atsilieps ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Vyriausybė ketina vidutiniškai 10 proc. mažinti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vakar paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžeto išlaidas siūloma mažinti ir karpant darbo užmokesčio fondo lėšas. Dėl to dar kartą smuks valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai, grės etatų mažinimas. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai, gydytojai, mokytojai nusivylę tokiais Vyriausybės planais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Esame ne vieną kartą rašę, kad taisyklės, kurios kažkada nustatė elgseną ir buvo iš esmės geros, ilgainiui gali virsti apribojimu. Tarkime, kai nebuvo interneto, gauti duomenis iš nutolusių prekybos taškų užimdavo daug laiko. Todėl tokios pardavimo ataskaitos buvo mėnesinės, ir tai buvo gerai. Tačiau dabar, kai viską galima sužinoti realiuoju laiku, kasmėnesinis matavimas tampa apribojimu, nes neleidžia staigiai reaguoti į paklausos svyravimus.

Vyriausybė imituoja valdymo išlaidų mažinimą - tai tėra premjero viešųjų ryšių akcija. Nuovokos ekonomikoje neturintis Andrius Kubilius ir jo komanda, sutelkę dėmesį į valstybės išlaidų mažinimą ir mokesčių kėlimą, nė negalvoja, kaip kiaurą valstybės biudžetą papildyti. Tokios nuomonės laikosi dukart Vyriausybei vadovavęs ekonomistas Gediminas Vagnorius. „Lietuva – įmonė, kuri visiškai negalvoja, kaip gauti užsakymų, galvoja tik kaip išmokėti paskutinius pinigus“, – interviu Balsas.

Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų labiausiai pasitiki Prezidente Dalia Grybauskaite - 57 proc. viešosios nuomonės apklausoje dalyvavusių piliečių. Antras pagal pasitikėjimo vertinimą ir toliau lieka Valdas Adamkus. Antrąją kadenciją baigusį valstybės vadovą patikimu laiko 7 proc. respondentų.

Buvęs šalies vadovas A. M. Brazauskas šiuo metu daug dėmesio skiria savo kuruojamam projektui – Valdovų rūmams. Tačiau šiandien jis neslėpė savo pykčio. Brazauską supykdė Kultūros ministro sprendimas apkarpyti Valdovų rūmų sąmatą. Valdovų rūmų statybų finansavimas prasidėjus sunkmečiui, buvusiam mūsų šalies vadovui nuotaiką gadino jau ne vieną kartą. Dar šių metų vasario pradžioje pas tuometinį šalies vadovą Valdą Adamkų pasitarti rinkosi svarbiausi šalies vyrai.

Į kairę ir dešinę bankų dalytomis paskolomis susigundžiusius gyventojus kritikuojantys politikai ir pareigūnai patys neatsispyrė lengviems pinigams. Daugelio jų deklaracijose nurodytos paskolos prilygsta ar net viršija turimo turto vertę. Šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės nariai valdo kur kas mažesnius turtus nei jų pirmtakai. Parlamente išretėjo milijonierių gretos, o daugelis politikų ir pareigūnų, neatsižvelgdami į savo turto vertę, iki ausų prasiskolino bankams.

Politikų deklaruotas ryžtas pakeisti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą virto miglotomis užuominos apie tai, kad Povilas Malakauskas postą galėtų prarasti sprendžiant sistemines problemas. Akivaizdu, jog šis procesas gali užtrukti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sutarė, kad būtina pertvarkyti nacionalinę žvalgybos sistemą. Ar dėl reformos posto neteks VSD vadovas P.Malakauskas - dar nežinia.

Valstybės saugumo departamento laukia reforma, kurios pagrindu taptų nacionalinės žvalgybos koncepcija. "Koncepcijos esminis principas, kad nacionalinio saugumo ir žvalgybos visa sistema turi būti depolitizuota, apsaugota nuo politinio spaudimo ir tuo pačiu kontroliuojama parlamentinės kontrolės mechanizmais", - teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys trečiadienį po valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais.

Visuomenės pasitikėjimą besistengianti išsaugoti valdžia svarsto galimybę perstumdyti kėdes. Negerėjanti krašto ekonomikos padėtis, kad ir kaip drastiškai veržiami diržai, didėjanti socialinė įtampa gausiausią ir įtakingiausią valdančiosios koalicijos jėgą - Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) - verčia sukti galvą, kaip gelbėti partijos prestižą.

Protestuodama prieš valdžios ketinimus mažinti senatvės pensijas Naujoji sąjunga pradeda įspėjamąją akciją, kurios metu bus renkami parašai po peticija Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pranešė Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Pasirašantieji po peticija "Dėl gėdingo senatvės pensijų mažinimo" prašys šalies vadovės savo parašu netvirtinti Vyriausybės ir Seimo sprendimų mažinti senatvės pensijas.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Lietuvos į Europos Komisiją (EK) deleguotas Algirdas Šemeta neturėtų išsaugoti dabartinio portfelio, tačiau tolesnis darbas šioje institucijoje jam esą garantuotas. Buvusio finansų ministro A.Šemetos, jau kurį laiką laikančio prestižinį biudžeto ir finansinio programavimo eurokomisaro portfelį, karjera toliau bus susijusi su Briuseliu. Neslepiama, kad būtent A.Šemeta į EK bus deleguotas ir naujai kadencijai.

Europos Parlamento (EP) naujokas socialdemokratas Zigmantas Balčytis jau spėjo įsitikinti, kad Lietuva tėra provincija su mažomis intrigėlėmis, o už savo "tremtį" į Briuselį jis teigia esąs dėkingas. Europarlamentaras Z.Balčytis įsitikinęs, kad tokios mažos valstybėlės kaip Lietuva politikai Briuselyje privalo būti itin aktyvūs.

Verslininkai pabrėžia, kad sumažinus pelno mokestį atsirastų galimybių plėstis, sumažėtų poreikis pinigų maldauti iš bankų, o jų reikalavimai subalansuoti energetikos sritį - gyvybiškai svarbūs visai šaliai. Tikimasi, kad spalio pradžioje jau bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp valdžios ir verslo atstovų, kuris pasaulio finansų rinkoms taps žinia, kad Lietuva geba susidoroti su ekonominiu nuosmukiu.

Neatvėsusioje lietuvių vežėjų problemų su Rusija istorijoje turbūt daugelis prisimena pasiūlymus, kaip derėtų oficialiajam Vilniui tinkamai elgtis su Maskva.  Intensyvesnių tarpžinybinių, diplomatinių derybų, tiesioginių kontaktų su Kremliumi, pagalbos Briuselyje bei Europos Sąjungos valstybių-narių sostinėse ir panašiuose paketuose nuskambėjo ir dar viena gaida.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.

Parlamentarai nebenori, kad jiems ir toliau vadovautų Arūnas Valinskas. Slaptame balsavime už tai, kad jis būtų pašalintas iš pareigų, balsavo 95 Seimo nariai, 20 buvo prieš, 9 parlamentarai biuletenius sugadino. Iki ketvirtadienio Seimui vadovaus Irena Degutienė. Tądien turėtų paaiškėti ir A. Valinsko įpėdinis ar įpėdinė.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

Šiandien parlamentarai pradeda eilinę Seimo rudens sesiją. Joje žada būti karšta: bus sprendžiamas Seimo pirmininko likimas, mažinamos socialinės išmokos, planuojamas kitų metų valstybės biudžetas, taisoma krašto ūkio padėtis. Po neoficialių vasaros atostogų susirinkę ir iš ryto sugiedoję valstybės himną parlamentarai kibs į darbus - Seimo vadovybė jau parengė jų programą. Iš Vyriausybės, Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymų sudarytame sąraše įrašyta apie 450 teisės aktų projektų.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

Praėjusią savaitę skubėta pranešti, kad jau atsigavo Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos, Japonijos ekonomika. Ir JAV esama ženklų, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika jau augs. Mūsų premjeras Andrius Kubilius ėmėsi piešti diagramas, kaip stabilizuojasi eksportas ir pramonė. Vizito Prancūzijoje metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pranešė, kad Lietuva jau pasiekė dugną.

Andrius Kubilius Prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatė atominės elektrinės konsultantų investicinio banko „Rothschild” skaičiavimus, kad nauja atominė elektrinė Lietuvai yra ekonomiškai naudinga. „Konsultantai toliau intensyviai dirba ir konsultuosis su Latvijos, Estijos ir Lenkijos Vyriausybėmis arba jas atstovaujančiomis energetikos kompanijomis ir tikiuosi, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje jau turėsime aiškius plano apmatus“, - sakė Andrius Kubilius.