Esame ne vieną kartą rašę, kad taisyklės, kurios kažkada nustatė elgseną ir buvo iš esmės geros, ilgainiui gali virsti apribojimu. Tarkime, kai nebuvo interneto, gauti duomenis iš nutolusių prekybos taškų užimdavo daug laiko. Todėl tokios pardavimo ataskaitos buvo mėnesinės, ir tai buvo gerai. Tačiau dabar, kai viską galima sužinoti realiuoju laiku, kasmėnesinis matavimas tampa apribojimu, nes neleidžia staigiai reaguoti į paklausos svyravimus.
Arba kam, po velnių, reikalinga valdiškai įstaigai dokumentų valdymo sistema, jei ją įsidiegus į piliečių užklausas atsakoma kaip ir iki tol per 20 darbo dienų? Juk lengvesnis būdas sutrumpinti šį terminą yra tiesiog pakeisti įstatymą (taisykles). O jeigu norite, kad automobiliai keliu važiuotų greičiau, nebūtinai turite lyginti duobes - užteks greitį ribojantį ženklą (60) pakeisti į (80).
Prie reikalo. Visi kartais pažiūrim TV. Ypač, turbūt, pastarosiomis dienomis. Ar nemanote, kad teisinis imunitetas (Teisėjų, Seimo narių, Respublikos Prezidento, Vyriausybės narių, kandidatų) kažkada buvo gal ir gera idėja, reikalinga, bet dabar tapo apribojimu? Ribojančiu rezonansinių bylų ir skandalų ištyrimo greitį.
Imunitetas – tai asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti.
Nemanau, kad audriai butkevičiai, baukutės, vidžiūnai-andriukaičiai-martišauskai, furmanavičiai ir t.t. ar Andrius Kubilius su Antanu Nedzinsku savo pareigas atliks blogiau, jei neturės to imuniteto. Jei jūsų argumentas - „Imunitetas yra kitose šalyse/tokia tradicija/tokia praktika“, tai užbėgdamas už akių pasakysiu, kad tokie pateisinimai yra pirmasis simptomas, jog apribojimas iš tikrųjų egzistuoja ir yra teisingai identifikuotas.
Neturiu didelės teisminės praktikos, gal dėl to niekaip nesugalvoju, kokiais atvejais ir kam tas teisinis imunitetas galėjo padėti „tinkamai atlikti pareigas“? Kas čia per taisyklė?
