Monika Kasnikovskytė

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Per ateinančią savaitę įvyko dar trys bevaisiai derybų etapai. Ukraina neketina derėtis sau nepalankiomis sąlygomis, o kai kurie Ukrainos sąjungininkai, įskaitant ir Baltijos šalis, įspėja, kad bet kokios derybos būtų pavojingos. Tačiau diplomatiniuose užkulisiuose girdėti vis daugiau paraginimų derėtis.

Eidama 97-uosius metus šiandien mirė buvusi pirmoji šalies dama Alma Adamkienė. Praėjusio mėnesio pabaigoje A. Adamkienė netikėtai paguldyta į ligoninę, kur buvo operuota. „Pamatėme, kad kažkas yra blogai, nes lyg tai daugiau nei silpnumas buvo. Iškvietėme greitąją, nugabenome ir dabar prieš tris valandas buvo greitai padaryti tyrimai bei nustatyta, kad užsiblokavo kraujagyslė galvoje. Nieko daugiau negaliu pasakyti, reikia perklausti gydytojos, bet turėjau duoti leidimą (red.

Spalio 7-ąją, praėjus jau daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasaulį vis dar šiurpina pranešimai apie kasdienius išpuolius ir masinių kapaviečių nuotraukos, o viso to kaltininkas Vladimiras Putinas tuo metu sutinka savo 70-ąjį jubiliejų. Portalas tv3.lt nupiešia Rusijos diktatoriaus V. Putino portretą – nuo pat jo gimimo iki dešimtis tūkstančių ar net daugiau ukrainiečių pražudžiusio karo Ukrainoje.

Ne visose Lietuvos savivaldybėse gyventojų kasmet auga taip sparčiai, kaip Vilniuje, atvirkščiai – dažniausiai naujų gyventojų kasmet registruojama vis mažiau. Todėl dalis jų, norėdamos paskatinti gyventojus susilaukti atžalų ir jas registruotis savo savivaldybėje, naujagimiams ir jų tėvams dovanoja arba pinigines išmokas, arba net kelių šimtų eurų vertės dovanas. Už kiekvieną gimusį ar įvaikintą vaiką Lietuvoje tėvams išmokama vienkartinė išmoka, siekianti 462 eurus.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas. G. Nausėda ketvirtadienį viešai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos tautą, reikalaudamas sustabdyti ketvirtadienį pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabar labai svarbi Vakarų reakcija į pirmadienį nuskambėjusią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą ir sprendimą pripažinti separatistų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas nepriklausomomis. Vis dėlto, anot premjerės, Rusija kur kas skaudžiau reaguos ne į Vakarų sankcijas, o Ukrainos sėkmę. V. Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Šiemet Lietuvoje įsigaliojo su vaiko pinigų mokėjimu susijusi naujovė. Nuo 2021-ųjų daliai šeimų Lietuvoje vaiko pinigai yra išmokami ne pinigine forma, o padengiant įvairias prekes ar paslaugas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Lietuva jau pasiekė užsikrėtimų COVID-19 omikron atmaina piką ir situacija šalyje stabilizuojasi. Vis dėlto ministras neskuba žadėti, kad Vyriausybė imsis naikinti kitus apribojimus. Vyriausybė apsisprendė nebetikrinti į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių atvykstančių asmenų dokumentų, susijusių su COVID-19.  Taip pat nuspręsta nebetaikyti draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Vyriausybė apsisprendė nebetikrinti į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių atvykstančių asmenų dokumentų, susijusių su COVID-19.  Taip pat nuspręsta nebetaikyti draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Pirmadienį ministrų kabinetas ketina peržiūrėti šiuo metu galiojančias COVID-19 valdymo priemones. Vyriausybė svarstys atsisakyti su COVID-19 susijusių dokumentų patikros atvykstant į Lietuvą iš Europos Sąjungos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei siūlo nebetaikyti apribojimų keliautojams iš Europos Sąjungos ir dalies kitų šalių.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, augant Rusijos agresijai, penktadienį kreipėsi į Ukrainos gyventojus, išsakydama jiems paramą ir patikindama, kad šalies partneriai, tarp kurių ir Lietuva, daro viską, kad palaikytų Ukrainą. „Esu čia tam, kad išreikščiau neginčijama palaikymą Ukrainos nepriklausomumui ir teritoriniam vientisumui. Norėčiau būti toliau Rytuose, Ukrainos pasienyje, ir dalintis žiniomis apie pasienio valdymą ir bendradarbiavimą.

Lietuvoje pradedami naudoti nauji COVID-19 testai vaikams. Šie čiulpinukais vadinami testai primena saldainius ir bus reguliariai duodami ikimokyklinukams, siekiant patikrinti, ar jie užsikrėtę koronavirusu.  „Seilių surinkimo tamponėlis šiek tiek primena ledinuką. Užtat buitiškai jį dažnai vadina čiulpinuku. Jis naudojamas paprastai – tiesiog įsidėjus tą surinkėją į burną yra palaikoma, užsidega mėlynas indikatorius, kas reiškia, kad seilių mėginio yra paimtas tinkamas kiekis.

Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė abejoja, ar prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytos 100 eurų išmokos Lietuvos gyventojams bei NPD didinimas duos norimų rezultatų. Jos teigimu, bandant atsverti augančios infliacijos padarinius, turėtų užtekti Vyriausybės pasiūlytų sprendimų. Prezidentūra skubina valdančiuosius didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir mažiau uždirbantiems asmenims išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas. „Vyriausybė yra jau pateikusi savo pasiūlymus Seimui.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Praėjo jau trisdešimt metų nuo to, kai nepriklausomoje Lietuvoje įsigaliojo naujas ir nuo to laiko labai mažai kitęs įstatymas – Konstitucija. Vienas jo kūrėjų – profesorius Vytautas Sinkevičius puikiai prisimena aukščiausio šalies įstatymo gimimą ir jį lydėjusias intrigas. Pavyzdžiui, tai, kad drastiškai išsiskyrus deputatų nuomonėms, teko kurti du Konstitucijų projektus, bei tai, kodėl galiausiai apsispręsta, kad Lietuvos prezidentas nebus visų galių turėtojas.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Rusijai jau ne vieną mėnesį telkiant gausias karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir pradėjus telkti karius Baltarusijoje, nerimas dėl galimų karinių Rusijos veiksmų tvyro ir Lietuvoje. Vis dėlto karybos ir gynybos ekspertai į situaciją žiūri kiek ramiau ir kruopų lietuviams rekomenduoja užsipirkti nebent tik dėl naudos sveikatai. Specialistai ragina nepasiduoti karo baimei, tačiau būti pasiruošus karo galimybei.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nebegaliojant galimybių pasui, sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Arūnas Dulkys įtvirtino, kokių taisyklių aptarnaudami klientus turės laikytis prekybininkai ir paslaugų tiekėjai, kas bus privalu klientams. Šie ministro sprendimai įsigalios nuo vasario 7-osios, šeštadienio.

Baltarusijos grasinimą nebeįsileisti traukinių iš Lietuvos teritorijos, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vertina rimtai, nes Lietuva, jos teigimu, jau turi patirties, kai Minsko režimo grasinimai buvo įgyvendinti. Šią savaitę Minskas paskelbė, kad Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių. „Vertiname tai kaip grasinimus, kuriuos reikia vertinti rimtai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad galimybių paso atsisakymas gali būti laikinas ir šis dokumentas gali būti sugrąžintas, jei epidemiologinė situacija to pareikalaus. Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių pasas Lietuvoje bus laikinai sustabdomas nuo vasario 5 dienos. „Kokiam laikotarpiui, pasakyti negaliu, džiaugčiausi, jeigu visam laikui. Bet priklausys nuo to, kaip susiklostys epidemiologinė situacija.

Vyriausybė apsisprendė, kad nuo šeštadienio Lietuvoje nebegalios galimybių pasas. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai. Taip pat nuspręsta naikinti prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl COVID-19. Sveikatos apsaugos ministerija atsisakyti galimybių paso Vyriausybei pasiūlė pastebint, kad omikron atmaina užsikrečia ir imunitetą turintys gyventojai. Vis dėlto ministerija neatmetė, kad galimybių pasas, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, galėtų būti grąžintas ateityje.

Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas ketina atsisakyti galimybių paso, įvesdamas kitokius ribojimus. Tiesa, neatmetama, kad galimybių pasas, kaip COVID-19 pandemijos valdymo priemonė galės grįžti ateityje. Galimybių paso atsisakyti ir kitų pakeitimų imtis siūloma nuo vasario 5 dienos.

Dar vieneri COVID-19 pandemijos metai Lietuvoje iššienavo tūkstančius gyvybių – šalyje per metus ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Demografai teigia tokio mirčių skaičiaus kaip pernai nematę 60 metų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Išaugęs mirtingumas Lietuvoje Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Lietuva koronaviruso klausimu šiuo metu išgyvena dvejopą situaciją. Viena vertus, kasdien fiksuojami vis nauji užsikrėtimų COVID-19 rekordai. Kita vertus, reanimacijose situacija kaip niekada stabili. Medikai ir mokslininkai atmeta galimybę, kad Lietuvai prireiks karantino režimo. Tačiau niekas nenuvertina omikron atmainos grėsmės ir atkreipia dėmesį, kad ji kelia kitokių sunkumų.   Sergamumo COVID-19 kreivė Lietuvoje sparčiai šovė aukštyn.

Lietuvos Seimo nariai – anaiptol ne mažiausiai Europoje uždirbantys politikai. Dar daugiau – Lietuvos parlamentarai savo atlyginimu gali puikuotis prieš latvius ir lenkus, nes už juos uždirba ženkliai daugiau. Tiesa, iki kolegų politikų atlyginimų Vakaruose – dar tolimas kelias. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių parlamentarų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Lietuvoje girdėti pasipiktinimo dėl esą per griežtų COVID-19 valdymo priemonių. Tačiau realybė tokia, kad ir Lietuvos kaimynės, ir dalis labiausiai lankomų Vakarų Europos šalių į koronaviruso kontrolę žiūri labai griežtai. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse viešose vietose leidžiama būti tik su respiratoriais, o kitose – nepasiskiepiję ar virusu nepersirgę gyventojai negali lankytis viešojo maitinimo ar pramogų vietose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad jau kitą savaitę Vyriausybė apsispręs stabdyti galimybių pasą. Apie tokį sprendimą premjerė prakalbo po to, kai šią savaitę prezidentas sukritikavo galimybių paso naudingumą. I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė jau kelias savaites turi planą panaikinti galimybių pasą. „Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad dar per anksti atšaukti ekstremaliąją situaciją Lietuvos pasienyje. Jos teigimu, papildomo nerimo kelia padėtis Ukrainoje ir Baltarusijoje. „Mes turime ekstremaliąją padėtį. Kai ekstremalioji padėtis baigsis, tai tuomet nebus ekstremaliosios padėties. Bet turbūt pirmiausiai reikia, kad ji pasibaigtų. Yra tokių dienų, kai išvis nėra bandymų kirsti sieną, būtų tokių dienų, kai kažkiek žmonių bando tai daryti.

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Pranešimą žmogaus teisių tema Jungtinėse Tautose skaičiusi Lietuva sulaukė Belgijos, Švedijos, Argentinos ir Australijos klausimų dėl to, ar šalis ruošiasi ratifikuoti Stambulo konvenciją bei įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Lietuvos teigimu, Stambulo konvencijos klausimas tebėra Lietuvos politinės darbotvarkės dalis, o partnerystės klausimu ministrė pacitavo Konstitucinio Teismo nutarimą.

Dalies valdančiųjų planas imtis švelninti alkoholio pardavimo ribojimus niekur nedingo. Nors pratęstoje Seimo sesijoje projektas nesulaukė pakankamai palaikymo balsų, liberalai ketina prie klausimo grįžti. Vienintelis jiems kylantis klausimas, ar koalicijos partneriai konservatoriai išties pagalbos ranką. Tačiau panašu, kad konservatoriai, nors sutinka liberalizuoti alkoholio rinką, turi savitą viziją.

Sparčiai augantis sergamumas COVID-19 kelia nerimą Lietuvos savivaldybių vadovams. Vyriausybei kol kas nesiimant keisti koronaviruso valdymo priemonių, tokius sprendimus individualiai priima pačios savivaldybės. Pirmieji žingsniai – renginių draudimas bei mokslai nuotoliu. Be to, didelį nerimą savivaldybėms kelia artėjantis Vasario 16-osios minėjimas.