Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.
Išaugęs mirtingumas Lietuvoje
Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją. Per metus gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.).
Tai lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių, negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau.
„Viena vertus, šituos demografinius procesus lemia ilgalaikės demografinės tendencijos, ypač kalbant apie gimstamumą, Lietuvos gyventojų emigracijos srautus. Kita vertus, mes turime pandeminius metus. Visiems pagrindiniams demografiniams rodikliams tai turėjo vienokios ar kitokios įtakos. Ryškiausią pandemijos įtaką matome mirtingumui. Matome tūkstančiais padidėjusį mirčių skaičių“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas, sociologas Daumantas Stumbrys.
Jo teigimu, gyventojų skaičiaus struktūrą nulemia trys pagrindiniai rodikliai: gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
„Jeigu kalbant apie gimstamumą, Lietuvoje kiek turime demografinę statistiką – maždaug 60 metų patikimą, – tai niekada dar nebuvo toks mažas gimusių vaikų skaičius. Mes galime sakyti, kad, viena vertus, tai susiję su mažu rodikliu, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų. Kita vertus, yra bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai reiškia, kad mažėja ir reproduktyvaus amžiaus gyventojų ir moterų skaičius“, – sakė D. Stumbrys.
Visuomenė sensta – vaikų 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. 2022 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus).
„Mes demografinėje statistikoje pastaruosius 60 metų nematėme tokio didžiulio mirčių skaičiaus. Panašus mirčių skaičius buvo 1994 metais po nepriklausomybės atgavimo, kas įvardijama kaip sveikatos krizė. Bet tokio didelio – beveik 48 tūkst. mirčių – nebuvo. Ir tai susiję su pandemija, visų pirma. Ir tai susiję ypač su vyresnio amžiaus žmonių mirtingumo padidėjimu“, – sakė D. Stumbrys.
Atvyksta daugiau, nei išvyksta
Neto tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko iš Lietuvos, tačiau dėl gerokai didesnės neigiamos natūralios kaitos to neužteko, kad gyventojų skaičius nesumažėtų.
2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi. Tendencija, kad emigracija mažėja, imigracija auga stebima nuo 2016 m. 2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 proc. (2020 m.) iki 10,1 proc. (2021 m.). Daugiausia jų (23,2 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę, mažiau – į Norvegiją, Vokietiją.
„Mes matome, kad tarptautinės migracijos rodiklis buvo teigiamas – turime 7,5 tūkst. daugiau atvykusių žmonių. Bet, pažiūrėjus, kas jį nulemia, – tai yra imigrantai iš užsienio valstybių. O jeigu pasižiūrėtume į Lietuvos piliečius, Lietuvos piliečių beveik tiek pat atvyko, kiek išvyko“, – pastebėjo D. Stumbrys.
2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 m.) iki 12,8 proc. (2021 m.). Pusė atvykusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.
Praėjusiais metais šalis susidūrė su neteisėtos migracijos problema. Per metus į šalį pateko 4 326 neteisėti migrantai. Didžioji dauguma – daugiau nei pusė – Irako piliečiai, taip pat yra Kongo, Sirijos, Kamerūno, Baltarusijos, Afganistano valstybių piliečių.
