REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus.

REKLAMA

Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Prekės brango

Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje visuomenę stebino sparčiais tempais augančios kainos. 2021 m. (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu) užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,6 proc. 

„Įtaką didžiausią mūsų infliacijai sudarė tai – labiausiai brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, transportas, maisto produktai, poilsis ir kultūra, viešbučiai, kavinės“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Didelį smūgį gyventojams sudavė beveik 60 proc. išaugusios šilumos energijos kainos, daugiau nei 50 proc. brango ir kietasis kuras, apie 40 proc. pakilo gamtinių dujų, 35 proc. – dyzelinių degalų, 34 proc. – benzino kainos. Elektra pabrango 11 proc.

REKLAMA

Per 2021 m. vartojimo prekės pabrango 11,7 proc., o paslaugos – 7,8 proc. Paslaugų kainų didėjimo tendencija matoma nuo 2011 m. Per penkerius metus vartotojų kainos išaugo penktadaliu. Paslaugos brangsta greičiau nei prekės.

Kaip teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, šie metai parodė, kad infliacijos augimas susijęs ne tik su išaugusiu energetinių išteklių brangimu.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris turbūt labiausiai gadino nuotaikas gyventojams ir mažino jų perkamąją galią praėjusių metų pabaigoje, tai buvo įsibėgėjusi infliacija. Jeigu dar rudenį atrodė, kad tai tikrai energetinių išteklių brangimas, brangesnė elektra, brangesnė šilumą, dujos, karštas vanduo, tai jau į  metų pabaigą ir šiemet matome, kad infliacija tapo platesnio masto reiškiniu ir brangsta daugelis prekių ir paslaugų – maždaug dešimtadaliu yra brangesnės nei prieš metus.

REKLAMA
REKLAMA

Šį reiškinį aš aiškinčiau taip, kad vis tiktai net ir sparčiai didėjant atlyginimams, pastaruosius penkerius metus beveik dešimtadaliu kiekvienais metais didėjo vidutinis darbo užmokestis, bet didelės dalies to darbo sąnaudų augimo įmonės neperkėlė galutiniams vartotojams. <...> Manome, kad tai vienkartinis kainų šuolis ir tikėtinas, ypač antrą šių metų pusmetį, infliacijos sumažėjimas“, – žurnalistams pirmadienį sakė N. Mačiulis.

ES vidutinė metinė (2021 m., palyginti su 2020 m.) infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 2,9 proc. Lietuvoje – 4,6 proc. 

„Lietuva yra antra šalis, kurioje augo infliacija labiausiai“, – sakė J. Petrauskienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

BVP didėjo 

2021 m. BVP sudarė 55,4 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc. (nepašalinus sudarė 4,8 proc.).

„Kas gi lėmė didžiausią įtaką, tai matome, kad mažmeninė prekyba ir paslaugos augo 2,6 proc. punkto, 2,1 proc. punkto – pramonė bei 0,5 proc. punkto galutiniai mokesčiai“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Praėjusiais metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. eurų to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m. 

Labiausiai padidėjo gamyba: chemikalų ir chemijos – 45,6 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 39,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 34,9 proc., pagrindinių metalų – 28,9 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 28,2 proc.

REKLAMA

Būsto kainos kyla, statybos nestoja

Būsto kainos pasiekė aukštumas. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 18,9 proc. 

„Matome, kad praėjusiais metais labai augo būsto kainos, beveik 19 proc. Statybos sąnaudų elementų kainų metinis pokytis sudarė 10 proc.“, – sakė J. Petrauskienė.

Baigtų statyti būstų per praėjusių metų devynis mėnesius buvo 15 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia pastatytų (36 proc.) naujų būstų – Vilniuje. 12 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Kauno m. sav., 11 proc. – Vilniaus r. sav. 

Vis dėlto, tai nereiškia, kad statybų mažėja. 2021 m. III ketvirtį naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 2 398 leidimai, arba 41,6 proc. daugiau nei prieš metus. Beveik visi išduoti leidimai – individualiems namams statyti.  

anot ekonomistu, tai tik i gera, o idomu, kaip sedint MAKSIMOS kasoje, nupirkti busta, uz kosmine kaina
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų