Monika Kasnikovskytė

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Seimui apsisprendus, kad nuo šios liepos Lietuvoje nebeliks įvairių skonių elektroninių cigarečių, dalis gyventojų kelia klausimą, kokių gaminių nebebus galima įsigyti. Šis draudimas apima visus skoninius elektroninius rūkymo gaminius, išimtis taikoma tik tabako skonio gaminiams. Tiesa, tabako rinkoje lieka dar viena nereglamentuota skonį turinti rūkalų rūšis.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošia testavimo ir izoliavimosi pokyčius daliai darbuotojų, tačiau artimiausiu metu neketina keisti galimybių paso tvarkos. Tai trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiuo metu ruošiame testavimo, izoliavimo galimus algoritmų pakeitimus kitoms kritinėms funkcijoms, žmonėms, kurie dirba komunaliniame ūkyje, viešojo sektoriaus paslaugų, viešosios tvarkos ir kitokių panašių, kur gyvybiškai yra svarbu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė neskuba galvoti apie ketvirtąją skiepų nuo COVID-19 dozę, nes šiuo klausimu dar trūksta informacijos.  „Mes atidžiai sekame tą informaciją. Nes Izraelyje, Danijoje pasirodė informacijos, kad didesnės rizikos žmonėms ta dozė yra suteikiama. Bet Lietuvoje mes turime situaciją, kad ir trečiąja doze nemažai žmonių yra nepasiskiepijusių.

Paklaustas, kokių sprendimų būtų galima imtis dėl Lietuvoje stipriai išaugusios infliacijos, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad pirmiausiai reikėtų orientuotis į ne tik išorinių, bet ir vidinių investicijų pritraukimą Lietuvoje. „Esu tos nuomonės, kad mes turime labiau orientuotis į pasiūlos didinimą ir priimti tuos sprendimus, kurie būtų naudingi mūsų Lietuvos įmonėms.

Kalbėdamas apie tai, kaip galima didinti Lietuvos verslo atsparumą, esant komplikuotiems santykiams su Kinija, prezidentas Gitanas Nausėda mato kelis sprendimo būdus. Vienas jų, anot prezidento, mokestiniai pakeitimai verslui, kitas – eksporto plėtra į kitus regionus. Kartu prezidentas politikus ragina su užsienio politika bei ekonomika susijusius sprendimus priimti atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų interesus, nes, jo teigimu, tai yra šalies ekonomikos pagrindas.

Seimas galutinai apsisprendė, kad nuo 2022-ųjų liepos Lietuvoje uždraudžiamos elektroninės cigaretės ir jų pildyklės su kvapiųjų medžiagų skysčiais. Išimtys numatomos tabako kvapo ir skonio skysčiams. Tokį sprendimą Seimas priėmė antradienį. 92 Seimo nariai balsavo už, 9 – prieš, 9 susilaikė.

Švelnesnė alkoholio pardavimo tvarka nesulaukė palaiminimo Seime. Parlamentarai nesutiko pritarti, kad alkoholį būtų galima įsigyti jaunesniems asmenims, taip pat imtis švelninti kitų prekybos alkoholiu ribojimų. Seimas antradienį svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tarp kurių dalis valdančiųjų siūlė leisti parduoti alkoholį asmenims nebe nuo 20, o nuo 18 metų amžiaus, taip pat švelninti alkoholio reklamos ribojimus.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Seimas pritarė, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – galėtų grįžti į savo pareigas ir dalyvauti rinkimuose. Kad būtų įgyvendintas jau 11 metų galiojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R. Pakso byloje, Seimas balsuos dar kartą.  Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos 74 str. pataisos, Seimas pritarimo stadijoje iš viso turi balsuoti du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.

2021-uosius pelnytai galima tituluoti protestų ir mitingų metais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo šalyje regėjome daug įvairių susivienijimų, iniciatyvų su batais, be batų, su kaukėmis ir be jų, kai kurių – net su kartuvėmis. Ką tai sako apie politinį klimatą Lietuvoje ir ar galime tikėtis, kad šiemet kartosis jau išmokta protestų dainelė? Mitingai prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Rotušės ir Vingio parke 2021-aisiais buvo tapę lietuvių kasdienybės dalimi.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nutarė, kad Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė ir Laisvės partija pažeidė įstatymą, socialiniuose tinkluose skelbdami paslėptą politinę reklamą. VRK įvertino Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų lapkritį ir gruodį paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė bei šios partijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalba apie 2023 m. savivaldos rinkimus.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Sausį Seimo laukia sprendimas dėl privalomų skiepų įteisinimo medicinos ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams. Parlamentarai net neabejoja, kad šis klausimas sukels daug ginčų Seimo posėdžių salėje, nes jų nuomonės išsiskiria – vieni visai nepritaria privalomiems skiepams, o kiti norėtų plėsti skiepytis privalančių profesijų sąrašą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Prieš pat metų pabaigą Seimo kanceliarijos darbuotojams išmokėta vienkartinė išmoka, vadinamasis 13 atlyginimas. Šventine premija darbuotojai apdalinti pirmą kartą per daugiau nei 10 metų. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas priedai Seimo kanceliarijos darbuotojai išmokėtos pirmą kartą nuo 2008 metų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Prieš pat metų pabaigą, gruodžio 28-ąją, Lietuvoje įsigalioja svarbūs galimybių paso pakeitimai. Gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių pasiūlymui, kad vaiko pinigai augtų iki 84 eurų. Tai siūlyta pasiekti vaiko pinigus didinant nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti parlamentarų pasiūlymui, nes tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Pozityvus pokytis, kad daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Augant įtampai dėl geopolitinės situacijos Rytų Europoje, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai tikisi, kad JAV ir NATO atkreips deramą dėmesį į Baltarusijos ir Rusijos veiksmus. Anot Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, daugiausiai susirūpinimo kelia šių dviejų šalių karinis suartėjimas. Lapkričio pabaigoje Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka prakalbo, kad prašys Vladimiro Putino dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje.

Nepaisant nedidelio gerėjimo, nedarbo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, o labiausiai komplikuotas atrodo ilgalaikių bedarbių įdarbinimo klausimas. Nors darbdaviai praneša apie penkis kartus daugiau laisvų darbo vietų nei yra ilgalaikių bedarbių, aiškėja, kad jų įdarbinti nepavyksta dėl žinių ir motyvacijos stokos. Gruodžio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažiau nei lapkritį ir 5,4 proc. punkto mažiau nei pernai gruodį.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Seimas ketvirtadienį atmetė 50 opozicinių frakcijos narių siūlymą steigti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją. Jai siūlyta pavesti tirti šių baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Pasiūlymui nepritarę Seimo nariai siūlo tyrimą atlikti Seimo komitetams, o kartu ištirti ir prezidento vaidmenį šioje istorijoje. 61 Seimo narys balsavo už, 54 prieš, 13 susilaikė, pasiūlymui nepritarta, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė turi priekaištų tam, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ sprendė baltarusiškų trąšų skandalą. Ji sakė nesutinkanti su įmonės valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiima prognozuoti, kas laukia baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, bet pažymi, kad tolesnį sprendimą priims Nacionalinio saugumo komisija. Ji sako, kad Lietuvai iki sausio 31-osios turi turėti visus reikalingus sprendimus. „Tą dieną mes turime turėti visus nacionalinius atsakymus į klausimus. Nes yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino rodiklį, pagal kurį ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms būtų naikinami arba švelninami. Jis priklausys nuo ligoninių lovų užimtumo. Ministrų kabinetas pritarė, kad šalyje dėl COVID-19 įvesti ribojimai bus panaikinami arba švelninami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.

Nors sulaukė daug priekaištų dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir kitų sprendimų sveikatos priežiūros sistemoje, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išsaugojo savo postą. Antradienį Seimas balsavo dėl ministro atsakymų į interpeliacijos klausimus ir jiems pritarė. 71 Seimo narys pritarė jo atsakymams į interpeliacijos klausimus, 36 buvo prieš, susilaikė keturi parlamentarai.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.

Seimui kol kas nesiimant spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir sukant kiek kitu keliu – kuriant apsaugos nuo smurto orderį – viešojoje erdvėje klausiama, ar Lietuvai išvis dar reikia Stambulo konvencijos. Dalies Seimo narių manymu, naujasis orderis padės smurto artimoje aplinkoje aukoms ne ką mažiau nei Stambulo konvencija, tačiau žmogaus teisių ekspertai su tuo nesutinka.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino sulaukusi ne tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, bet ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimo, kad jis yra pasiruošęs trauktis. Sprendimą dėl ministrų ateities premjerė žada kitą savaitę. „Taip, esu gavusi“, – į klausimą, ar yra sulaukusi kitų pareigūnų pareiškimų, kad yra pasiruošę palikti pareigas, ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaip pati sako, nesulaikė emocijų Seime sulaukusi klausimų ir priekaištų dėl ministerijos planuojamos mokyklų tinklo reformos.  Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė sulaukė klausimų ir pastebėjimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos, kuria ketinama naikinti jungtines klases.