61 Seimo narys balsavo už, 54 prieš, 13 susilaikė, pasiūlymui nepritarta, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Mes įvertinome viešojoje erdvėje paskleistą informaciją, tai, kad „Belaruskalij“ trąšų tranzitas, vykdomas per Lietuvą su „Lietuvos geležinkelių“, Užsienio reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos vadovybės žinia, tęsiasi nepaisant įsigaliojusių sankcijų šiai įmonei.
Nors Vyriausybės nariai viešai deklaravo įsipareigojimus sankcijų laikytis ir trąšų tranzitą nutraukti nuo 2021 m. gruodžio 21 dienos“, – Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus.
Komisijos steigimo iniciatoriai suformulavo septynis klausimus, kuriuos siūlo tirti. Tarp jų – detalės, susijusios su sandorių su „Belaruskalij“ sudarymu, avansinių mokėjimų aplinkybės ir tai, ar minėtų ministerijų ministrai buvo informuoti apie gautus avansinius mokėjimus.
Kelia klausimą dėl prezidento atsakomybės
Valstietis Giedrius Surplys komisijos iniciatorių teiravosi, kokią pridėtinę vertę sukurtų komisiją ir kodėl jos darbo negalėtų atlikti jau egzistuojantys Seimo komitetai.
„Kuo gi ši tyrimų komisija galėtų duoti pridėtinės vertės, lyginant su komitetų Seimo, komisijų, įprastinių komisijų atliekamasi tyrimais? Kodėl jos reikėtų prie komitetų ir komisijų atliksiamų, aš tikiu, tyrimų?“, – teiravosi parlamentaras.
Anot J. Pinskaus, tyrimo komisija yra aukštesnio lygio nei Seimo darbo grupė, kuri atliktų parlamentinę kontrolę.
„Komisijos nutarimas pristatomas Seime, paviešinamas. Žymiai daugiau galimybių, gali gauti atsakymus ir su slapta informacija susietus. Žymiai aiškiau galėtų visuomenei atsakyti į jai suformuluotus klausimus“, – patikino J. Pinskus.
Savo ruožtu konservatorius Laurynas Kasčiūnas kėlė klausimą, kad per parlamentinę kontrolę būtų galima aiškintis, ar prezidentas Gitanas Nausėda šioje sankcijų Baltarusijos trąšoms istorijoje suvaidino reikiamą vaidmenį. Tiesa, spręsti šį klausimą jis pasiūlė palikti Seimo komitetams, pavyzdžiui, jo paties vadovaujamam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Ar jis (Gitanas Nausėda – aut. past.) per tuos keturis mėnesius, kai amerikiečiai paskelbė sankcijų įgyvendinimą, susikvietė ką nors iš Vyriausybės pasiklausti, kaip sekasi pasirengimas sankcijų įgyvendinimui, ar vykdė savo kontrolę, ar rodė kokią nors lyderystę, ar ne?“ – teiravosi L. Kasčiūnas.
J. Pinskus paragino L. Kasčiūną savo vadovaujamame komitete imtis savo tyrimo bei parlamentinės kontrolės, tačiau palaikyti ir laikinąją tyrimo komisiją.
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažino, kad laikinosios tyrimo komisijos siūlomus klausimus reiktų tirti, tačiau šiuos tyrimus norėtų pavesti Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams. Taip, anot E. Gentvilo, tyrimas nebūtų politizuotas.
„Niekas jums netrukdo parlamentinę kontrolę ir dabar daryti komitetuose. O kai jūs sakote, kad komisija bus politizuota, tai komisija bus sudaroma proporcingai pagal frakcijas. Kiekviena frakcija teiks savo atstovus“, – E. Gentvilui atsakė J. Pinskus.
Vėliau, ragindamas kolegas Seimo narius nepritarti laikinosios komisijos tyrimui, L. Kasčiūnas dar kartą siūlė minimus klausimus, kartu ir G. Nausėdos vaidmenį, pavesti tirti Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams.
„Tikrai komitetai pradės parlamentinę kontrolę sausio mėnesį, nuo šių klausimų nepabėgsime“, – patikino L. Kasčiūnas.
Tyrimą palaiko ir prezidentas
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat palaiko norą Seime tirti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
„Tikiuosi, kad laikinoji Seimo komisija bus sukurta ir atsakys į tuos kylančius klausimus. Įvertinę aplinkybes, mes galėsime atsakyti į klausimą, ar šie ministrai, mūsų akimis žiūrint, tikrai nusipelno dirbti šioje Vyriausybėje“, – trečiadienį Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
„Tie, kurie neturi ko slėpti, turėtų būti už tokios komisijos sudarymą. Žinoma, truputį kitaip į komisiją žiūrintys asmenys turi ką slėpti. Tikiuosi, kad tokių nebus“, – pridūrė šalies vadovas.
Trąšų tranzitas tęsiasi
Praėjusią savaitę įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.
