Monika Kasnikovskytė

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Lietuvoje fiksuojant didžiulį mokytojų trūkumą ir pastebint, kad tik nedidelė dalis jų apsisprendžia dirbti regionuose, kai kurie Seimo nariai kelia absolventų paskyrimo dirbti regionuose klausimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau suplanavo panašų modelį, kuomet pedagogikos studentai bus skatinami didelėmis stipendijomis, jei sutiks už jas atidirbti bent trejus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė lūkestį, kad prieš imantis skiepyti vaikus nuo COVID-19, Lietuvoje būtų patobulinta vakcinacijos sistema. Prezidentūra pasigenda oficialiai tėvams, vaikams bei mokytojams teikiamos informacijos apie vaikų skiepijimą. G. Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarti vaikų vakcinavimo klausimus.

Seimo narė, buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė antradienį papildė opozicinės Lietuvos regionų frakcijos gretas. Pareiškimą, kad A. Širinskienės oficialiai palieka LVŽS frakciją Seime, antradienį įgarsino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip pat paskelbta ir apie tai, kad A. Širinskienė tapo oficialia Lietuvos regionų frakcijos nare.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veidu bent politologų vadinama Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti savo frakciją ir partiją. Toks politikės žingsnis nustebino net visko mačiusius politologus, kurie jos apsisprendimą sieja ir su partijos lyderio Ramūno Karbauskio perrinkimu eiti dar vieną kadenciją pirmininko poste. A. Širinskienės pasitraukimas, anot politologų, rodo, kaip klaidingai valdydamas savo partiją elgiasi R. Karbauskis.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

Seime svarstant apsaugos nuo smurto orderio įdiegimą, dalis parlamentarų ėmė kelti klausimą, ar įdiegus tokį mechanizmą, Lietuvai vis dar reikės Stambulo konvencijos, kurioje ir numatomi apsaugos nuo smurto mechanizmai. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nesutinka, kad dokumentai yra tapatūs, ir sako, kad ministerija neturėjo tikslo perkelti Stambulo konvencijos nuostatų į įstatymo pataisas.

Vyriausybė trečiadienio pasitarime pritarė pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį dėl migrantų krizės. Kartu pritarta išplėsti nepaprastosios padėties teritoriją, įtraukiant Lietuvos-Lenkijos pasienį. Vyriausybė dar ketina posėdžiauti penktadienį, kur pritars nutarimo projektui, kuris bus pateiktas tvirtinti Seimui. Galutinai dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dar turės apsispręsti Seimas.

Kartu su kalendorinės žiemos pradžia Lietuvoje įsigalioja daug pakeitimų, kurie palies daugelį šalies gyventojų. Nuo gruodžio 1-osios įvedama prievolė pradinukams pamokų metu dėvėti medicinines kaukes, o daliai neskiepytų darbuotojų dėl COVID-19 testuotis savo lėšomis. Taip pat keičiasi tvarka dėl testavimo ir galimybių paso. Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, gruodžio 1 dieną įsigalioja pakeitimai, susiję su COVID-19 valdymu.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Nepaisant dalies darbuotojų pasipiktinimo ir prezidento Gitano Nausėdos veto, nuo gruodžio 1-osios įsigalioja tvarka, kuomet nuo COVID-19 neskiepyti dalies profesijų darbuotojai už testavimą turės mokėti patys arba darbdavio lėšomis. Gruodžio pradžioje įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.

Sveikatos priežiūros įstaigų reformą inicijuojantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė dalies Seimo narių priekaištų, kad noras mažinti ligoninių lovų skaičių gali pagilinti perteklinių mirčių problemą Lietuvoje. Pats ministras šią kritiką laiko nepelnyta ir teigia, kad Lietuva pagal mirčių, kurių galima išvengti prevenciškai, skaičius dar iki koronaviruso pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne.

Sovietinį maistą supa daugiau mitų nei, veikiausiai, bet kokį kitą ano meto reiškinį. Dalis sovietmetį menančių lietuvių savo jaunystės tortus ir kotletus prisimena it per rožinius akinius, kai išties sovietinis maistas Lietuvoje sukeldavo ir apsinuodijimų, kurie baigdavosi mirtimi. O kur dar ir sovietinės parduotuvės, kur norimo maisto eilėse tekdavo laukti ištisas valandas, o tikrai gardesnį kąsnelį gauti pavykdavo tik per blatą arba einant aukštas pareigas.

Daugkartiniai švirkštai, iš bjauraus kvapo atpažįstami sunkūs ligoniai, galvos dydžio augliai ir tinkamos įrangos gydymui trūkumas – visa tai yra sovietinių ligoninių Lietuvoje praeitis. Nepaisant to, kad anuomet Lietuva garsėjo Sovietų Sąjungoje savo medicinos specialistais, vargu, ar kas norėtų grįžti į sovietines ligonines. Daugiau apie tai, su kuo tada kasdien tekdavo susidurti ir medikams, ir pacientams, pasakoja buvęs medikas ir istorikas.

Šiemet viešojoje erdvėje dažnai linksniuota Stambulo konvencija gavo progą trijose Lietuvos savivaldybėse tapti kūnu. Žmogaus teisių aktyvistai pabandė pritaikyti konvencijos nuostatas savivaldybių gyventojų kasdienybėje ir stebėjo, kokių pokyčių pavyks pasiekti per metus. Paaiškėjo, kad per eksperimento laikotarpį ryškiai pasikeitė gyventojų požiūris į įvairių formų smurtą.

Šiuo metu Seime svarstomas apsaugos nuo smurto orderis netenkina smurtautojų aukomis besirūpinančių organizacijų. Jų teigimu, nusprendus, kad orderis iš pradžių galios tik tris paras, labiau rūpinamasi smurtautojo, o ne aukos teisėmis. Seimas svarsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Jais norima nustatyti, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vyriausybei pritarus didesniems akcizams kurui bei automobilių taršos mokesčiui, sako, kad įvesti naujus mokesčius nėra geresnio meto nei dabar. „Niekada nėra gero meto įvesti mokesčiu. Bet reikia suprasti – kada, jeigu ne dabar po Glazgo susitikimų, po Europos žaliojo kurso pristatymo, kada, jeigu ne dabar“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Gentvilas.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienį surinko reikiamą parašų skaičių Seime inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Interpeliaciją palaiko visos opozicinės frakcijos, tačiau socialdemokratai sako netikintys jos sėkme. Inicijuoti interpeliaciją Seime būtina surinkti bent 29 Seimo narių parašus LVŽS frakcija vienija 22 parlamentarus.

Interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui palaiko visų Seimo opozicinių frakcijų seniūnai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūną. Interpeliacijos rengėja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienio rytą tikisi surinkti reikiamus parašus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jau baigė rengti klausimus sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ir suderino juos su opozicinėmis frakcijomis.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, jei Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių ribojimų COVID-19 pandemijai valdyti, jie pirmiausiai būtų įvedami žmonėms nesiskiepijusiems. „Niekas nėra suinteresuotas karantinu ir manau, kad žmonės taip pat nėra juo suinteresuoti.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi mokyklų tinklo pertvarkos, siekdama jau nuo kito rudens panaikinti daugelį Lietuvos savivaldybėse veikiančių jungtinių klasių. Kartu ketinama didinti mažiausią privalomą moksleivių skaičių gimnazinėse klasėse ir performuoti mažiausias mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo pakeitimus.

Lietuvos demografinė situacija dabar sunki kaip niekada – pernai šalyje gimė vos 25 tūkst. kūdikių. Padėtį dar labiau blogina ir COVID-19 pandemija, kuomet dėl kamuojančios nežinios ir nesaugumo jausmo šeimos nebenori susilaukti vaikų. Medikai nerimauja dėl to, kas laukia ateityje, kadangi Lietuvos gimdyvių amžiaus vidurkis vis auga. 2020 m. Lietuvoje gimė 25 144 kūdikiai. Palyginimui, 2016 m. šalyje gimė 30 623 vaikai.

Seime subliuško „darbiečių“ bandymas tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams prailginti kasmetines atostogas. Dalis parlamentarų baiminosi, kad toks Darbo kodekso pakeitimas atgrąsytų darbdavius nuo daug vaikų turinčių darbuotojų samdymo. Darbo partijos frakcija Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo, kad tris ir daugiau vaikų auginantys tėvai turėtų ilgesnes atostogas. Jų trukmė priklausytų nuo to, kelias dienas per savaitę dirba tėvai.

Kabėdamas apie vakcinavimo nuo COVID-19 skatinimą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tam reikia leistis į dialogą ir kiekvienam abejojančiam piliečiui įrodyti, kodėl yra tikslinga skiepytis. To prezidentas tikisi iš Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Pirmadienį G. Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte, partijų lyderiais bei savo suburtais sveikatos ekspertais aptars kovos su koronaviruso pandemija strategiją.

Lietuvoje susitikę Baltijos šalių vadovai pasmerkė Baltarusijos veiksmus dėl į Lenkiją ir Lietuvą plūstančių migrantų. Baltijos šalys šiuo klausimu tikisi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pagalbos. Latvijos prezidentas Egilas Levitas teigia, kad šiandieninė pabėgėlių krizė nėra analogiška migrantų krizei, kurią matėme 2015-aisiais, todėl jai reikia visiškai kitokio dėmesio ir sprendimų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako sulaukęs Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen patikinimo, kad Europos Komisija imsis veiksmų dėl migracijos krizės, tačiau klausimas dėl fizinio barjerų statybų finansavimo lieka atviras. „Šiandien U. von der Leyen man atsiųsta žinutė informuoja apie Europos Sąjungos pasiryžimą imtis veiksmų aktyviau kalbėtis su migracijos kilmės šalimis, su „Frontex“ pagalba stiprinti ES išorinės sienos apsaugą ir išplėsti sankcijas Baltarusijos režimui.

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimu įsigalioja su COVID-19 pandemijos valdymu susiję pokyčiai. Nuo pirmadienio visiems gyventojams privaloma dėvėti tik medicinines kaukes, o nuo trečiadienio keičiasi izoliacijos ir skiepijimo tvarka. Nuo lapkričio 15 dienos, pirmadienio, įsigaliojo įpareigojimas visiems gyventojams dėvėti ne bet kokias, o tik medicinines kaukes ar respiratorius.

Dėl situacijos Lietuvos–Baltarusijos pasienyje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba sako nustačiusi konkrečius kriterijus, kuriuos pasiekus reikėtų kreiptis pagalbos į NATO. Valstybės gynimo taryba penktadienį aptarė padėtį prie Europos Sąjungos ir Baltarusijos sienos, galimą scenarijų vystymąsi. Kaip po susitikimo sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, susitikimo metu rastas sutarimas dėl kreipimosi į NATO.

Laisvės partijos inicijuotas pasiūlymas švelninti bausmes už nedidelį narkotikų kiekį ketvirtadienį nesulaukė Seimo palaiminimo. Valdantiesiems nepavyko suburti užtektino skaičiaus balsų, kad projektas būtų priimtas. Seimas ketvirtadienį galutinai balsavo dėl švelnesnių bausmių už nedidelio kiekio narkotikų laikymą be tikslo juos platinti.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį ministerija ligoninėms davė specialius nurodymus, kaip pasiruoši. Vis dėlto ministras nesutiko detalizuoti, apie kokius nurodymus kalbama. „Nenorėčiau detalizuoti, kokie tie konkretūs nurodymai. Bet, kaip suprantu yra tam tikros informacijos pasklidę ir socialiniuose tinkluose.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Lietuvoje blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė trečiadienio pasitarime apsvarstė naujas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – ir jau nuo kito pirmadienio įvedamas privalomas medicininių kaukių dėvėjimas. Pasitarime ministrų kabinetas pritarė siūlomoms COVID-19 priemonėms, tačiau, anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę. Tiesa, dalis sprendimų operacijų vadovo sprendimu įsigalios jau nuo pirmadienio.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų. „Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvai saugant savo sieną su Baltarusija nuo nelegaliai plūstančių migrantų, neužtenka vien taktinių sprendimų, reikia ir užsienio partnerių pagalbos. „Buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti, ir taip ir vyko pastarąsias savaites. Tačiau tai, kas vyksta šuo metu, kai yra itin didelis būrys žmonių susikaupęs visai netoli Lenkijos Respublikos sienos, <...> žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos.

Vyriausybė pritarė dalyje Lietuvos įvesti nepaprastąją padėtį dėl didelio migrantų susitelkimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bei grėsmės Lietuvai. Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo dar turės priimti Seimas.  Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus.

Seime bręsta bandymas nuversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį iš posto. Tiesa, Lietuvos politinė istorija rodo, kad bandymas pakeisti ministrą interpeliacijos keliu dar niekada nebuvo vaisingas. Vis dėlto opozicija svarsto mėginti šį kelią ir taip, jų žodžiais, bent simboliškai parodyti ministrui, kad ne viskas yra gerai.

Lietuvos pasieniečiai pajėgas sustiprino ne tik Lietuvos pasienyje, bet ir užsieniečių apgyvenimo centruose. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gavo informacijos, kad visuose užsieniečių apgyvenimo centruose gali būti organizuojami neramumai.   „Turime informacijos, kad neramumai galėtų būti taip pat organizuojami neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose.

Seimas ketvirtadienį nepritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Balsų dauguma nuspręsta, kad vetuotos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo. 60 Seimo nariai balsavo už prezidento veto, 68 – prieš. Lapkričio 11 d. Seimas grįš prie vetuotų įstatymo pataisų. Tiesa, tam, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, valdantiesiems teks surinkti bent 71 balsą.