Monika Kasnikovskytė

Vertindamas tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė jau kurį laiką nebesusitinka akis į akį aptarti valstybės reikalų, ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tai nėra priimtina – prezidentas turi pakviesti premjerę pokalbiui. „Tai yra, vadinasi, santykių krizė tam tikra. Ir pas mus buvo, bet gal ne tokios ilgos. Mes kalbėjomės visą laiką. Tikrai nebuvo taip, kad nesikalbėtume. Dabar prisimenu tik tai, kas buvo labai gerai, užmiršti įtampas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, vertindama prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti sprendimą dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams, teigia, kad tai yra sąmoningas prezidentūros sprendimas stabdyti skiepijimosi progresą. „Atrodo, kad prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas. Koks bus balsavimas, pamatysime Seimo salėje.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seime šiuo metu svarstomiems pasiūlymams dėl prekybos alkoholiu švelninimo, tačiau pateikė ir savo pasiūlymų. Vyriausybė siūlo dar švelninti prekybą alkoholiu, leidžiant jį parduoti asmenims nuo 18 metų amžiaus, neatsižvelgiant į alkoholio stiprumą. Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas iš esmės pritarė dalies valdančiųjų inicijuotiems Alkoholio kontrolės ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

Apie naujo politinio judėjimo steigimą paskelbęs Seimo narys Saulius Skvernelis registruoja prekės ženklą Demokratai „Vardan Lietuvos“ ir partijos logotipą. Tiesa, šiuo klausimu užsiėmė ne pats S. Skvernelis, o jo patikėtinė dar nuo Vidaus reikalų ministerijos laikų – tituluota „misė“ Ieva Gervinskaitė. Spalio viduryje S. Skvernelis pranešė, kad kartu su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ buriasi į partiją.

Darbuotojai, kurie galimai pacientams už kyšius klastojo išrašus apie atliktus COVID-19 skiepus Naujosios Vilnios poliklinikoje, poliklinikos atstovės teigimu, teismo sprendimu buvo nušalinti nuo darbo. Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Virginija Dautartienė patikino, kad galimai išrašus klastoję darbuotojai jau yra atleisti. Tiesa, ji sakė nežinanti, kiek konkrečiai tokių darbuotojų buvo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė vyriausybė ketina rengti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui dėl esą netinkamai valdomos COVID-19 situacijos. Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės interpeliacijos klausimą valstiečiai sustabdė. Penktadienį posėdžiavusi LVŽS šešėlinė vyriausybė nutarė kreiptis į opozicines Seimo frakcijas, kad šios palaikytų interpeliaciją A. Dulkiui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo savo pakeitimus Laisvės frakcijos siūlomam narkotikų dekriminalizavimo projektui. Partija ketina siekti, kad asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės būtų galima atleisti, jei jie sutiktų būti gydomi nuo priklausomybės. LVŽS šešėlinės vyriausybės posėdyje Seimo narė A. Širinskienė siūlė, kad Seimui sprendžiant, ar pritarti narkotikų dekriminalizavimui, valstiečiai pateiktų savo pasiūlymus, kuriuos Seimas anksčiau jau atmetė.

Lietuva ieško sprendimo, kaip nuraminti savo vaikus dėl COVID-19 testuoti bijančius tėvus. Tam į pagalbą ketinama pasitelkti čiulpiamus saldainius primenančius koronaviruso testus vaikams, kurie jau naudojami dalyje Europos Sąjungos valstybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau nuo praėjusių mokslo metų bando įsigyti „čiulpinukais“ vadinamų COVID-19 testų, kurie tiktų testuoti vaikus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Vyriausybė pritarė įteisinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Jei Seimas pritars, policijos sprendimu artimoje aplinkoje smurtavę asmenys privalės laikinai nepalaikyti kontakto su auka, o nusižengimas orderiui užtrauks baudą iki 320 eurų. Ministrų kabinetas trečiadienį palaimino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą su valdančiaisiais aptartų tuomet, kai šis bus įregistruotas ir atsidurs Seime.  Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį pranešė raštu įteikęs prezidentui kvietimą aptarti atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą. Kol kas projektas nėra įregistruotas ir pristatytas Seimui.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuvoje tos pačios lyties asmenys teisiškai niekaip negali įtvirtinti savo santykių, o kartu auginant vaikus nebiologiniai tėvai neturi jokių teisių. Tačiau šeimas kuriančios homoseksualios poros atvirai pasakoja, kokius kryžiaus kelius pereina trokšdamos įtvirtinti savo meilę ir susilaukti atžalų. Kai kurie kartu gyvenantys vyrai ar moterys, nesulaukdami, kol šalyje bus įteisinta partnerystė, tuokiasi užsienyje, o kai kurie randa būdų apeiti Lietuvos įstatymus.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po Vyriausybės posėdžio teikia informaciją apie svarbiausius priimtus sprendimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsisprendė dviem dienom pratęsti moksleivių rudens atostogas po Vėlinių. Ministrės teigimu, papildomas laikas galėtų padėti išvengti rizikos moksleiviams užsikrėsti koronavirusu.  „Mes siūlome pratęsti mokinių rudens atostogas dviem dienom. Tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam COVID-19 laikotarpiui – 7 dienoms“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose užfiksuota 590 COVID-19 protrūkių, vis tik absoliuti dauguma moksleivių mokosi kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad nesvarsto privalomai testuoti mokslevių, bet artimiausiu metu jiems bus prieinamas naujas testavimo būdas. „99 proc. mokinių mokyklose mokosi kontaktiniu būdu. 1 proc.

Seimas galutinai pritarė, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys neskiepyti darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtomis pataisomis įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Kalbėdamos apie savo gyvenimą Lietuvoje, tos pačios lyties asmenų šeimos sunkiai renka žodžius. Su moterimi šeimą sukūrusi Jugnė su ašaromis akyse sako, kad Lietuvoje jaučiasi lyg antrarūšis žmogus. Lietuvoje pirmą kartą atliktas tyrimas, kaip gyvena tos pačios lyties šeimos. Ištyrus 10 ilgamečių LGBT asmenų porų, paaiškėjo, kad jos Lietuvoje patiria įvairių nelygybės apraiškų, varijuojančių nuo smulkių sunkumų iki didelių teisinių problemų.

Valstybės gynimo taryba patvirtino Nacionalinio saugumo strategijos projektą, kuriuo atnaujinami nacionalinio saugumo uždaviniai ir prioritetai Lietuvoje. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, atnaujinant saugumo prioritetus, atsižvelgta į Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliama grėsmes. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Naują partiją kuriantis Saulius Skvernelis teigia, kad naujoji politinė jėga laikysis kairiųjų pažiūrų ekonominiais ir socialiniais klausimais, tačiau vertybiniais klausimais – „tautinių pažiūrų“. Naujoji partija, anot S. Skvernelio dar negalvoja, kaip jai galėtų sektis rinkimuose, tačiau jau tvirtina ketinantys bandyti savo jėgas renkant savivaldą. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Vienas pagrindinių Laisvės partijos siekių – švelnesnės bausmės už nedidelį narkotikų kiekį – įveikė antrąjį laiptelį Seime. Valdantiesiems pavyko suburti užtektiną skaičių balsų, kad projektas sulauktų palaikymo. Seimas ketvirtadienį svarstė pataisas dėl švelnesnių bausmių už nedidelio kiekio narkotikų laikymą be tikslo juos platinti. Projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė atsakomybę už šį nusižengimą siūlo perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį dar šią savaitę teiks Seimui. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugiasi, kad naujame biudžete, palyginti su šiemet, žymiai mažiau lėšų reikia skirti kovai su COVID-19 pandemija. „Kas turbūt svarbiausia buvo Vyriausybei, rengiant ateinančių metų biudžetų projektus, kadangi turime tebesitęsiančias dvi ekstremaliąsias situacijas, kurios turi tam tikrus papildomus poreikius, tai numatyti joms reikalingas lėšas.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Seime žengtas pirmas žingsnis, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Seimas antradienį atmetė opozicijos atstovų parengtą rezoliuciją dėl švietimo, kurioje pažymima, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“. Rezoliucija siekta įtvirtinti, kad tėvai būtų įtraukti į švietimo politikos formavimą, nes, anot rezoliucijos kūrėjos Astos Kubilienės, jų nuomonė yra ignoruojama.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Žiemos pradžioje turėtų paaiškėti, kas artimiausius ketverius metus vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Nors partijos skyriai iškėlė tik vieną kandidatą – dabartinį pirmininką Ramūną Karbauskį, – jam iššūkį meta pats savo kandidatūrą iškėlęs Giedrius Surplys. Tačiau politologai šiuos rinkimus vadina surežisuotais iš anksto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Seime pamažu skinantis kelią diskusijoms dėl alkoholio pardavimo švelninimo, grupė parlamentarų siūlo dar labiau griežtinti prekybą alkoholiu. Seimo nariai siūlo keisti prekybos alkoholiu tvarką rugsėjo 1-ąją.  Dabartiniai įstatymai draudžia prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja moksleivių tėvus dėl COVID-19 plitimo. Vilniaus mieste tarp moksleivių jau užfiksuota daugiau nei 400 besimptomių viruso atvejų. Tai reiškia, kad vaikai virusą platina nežinodami, kad serga. Šiuo metu Vilniaus mieste testus dėl koronaviruso atlieka 143 ugdymo įstaigos. „Tyrimus atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, turime atradę besimptomius jau 418 kaupinių. Tai reiškia, kad 418 vaikų nejautė simptomų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Vyriausybei pritarus senjorams už COVID-19 skiepus skirti vienkartines 100 eurų išmokas, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad šis sprendimas paskatins vyresnio amžiaus gyventojus skiepytis.   Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ministrų kabinetas teikia Seimui įstatymo projektą dėl vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos.

Dėl COVID-19 privalantys testuotis darbuotojai nuo gruodžio tai daryti turėtų savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Tai Vyriausybė nusprendė trečiadienio posėdyje. Tiesa, galutinai šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas. Seimui šį klausimą siūloma spręsti skubos tvarka.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pripažįsta, kad neturi tvarkos, kaip identifikuoti galimai pažeidžiamų asmenų grupei priklausančius neteisėtus migrantus pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tokios tvarkos nereikia, tačiau su tuo nesutinka kai kurie Seimo nariai ir Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį Seime aptarė neteisėtų migrantų teisių klausimus. Tarp jų išryškėjo migrantų apgręžimo problematika.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Lietuvoje daug atgarsio susilaukė pasiūlymas skirti vienkartines 100 išmokas senjorams už skiepus nuo COVID-19. Tačiau panašu, kad šiuo pasiūlymu Lietuva nėra tokia jau originali. Ne viena pasaulio valstybė išbandė savo gyventojus skatinti skiepytis ne tik pinigais, bet ir gyvomis karvėmis ar vištomis, ar net butais.

Tarptautinę mokytojų dieną Lietuvos pedagogai pasitinka su ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis. Vienus kamuoja klausimai dėl COVID-19 situacijos, kitus – vis dar nebaigtas spręsti jų atlygio klausimas. Mokytojai praneša, kad jie nebūtinai sužino apie tai, kad jų moksleiviai suserga koronavirusu, nes tėvai apie tai pranešti neprivalo.