Monika Kasnikovskytė

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Netrukus po to, kai tapo socialdemokratų lydere, Vilija Blinkevičiūtė užkariavo reitingų lentelę. Tiesa, tai nėra pirmas kartas jos karjeroje, kai rinkėjai apie šią politikę turi ryškią – arba labai teigiamą, arba labai neigiamą – nuomonę.

Paprašyta įvardinti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė juos skiria į dvi atšakas – trumpąjį ir ilgąjį laikotarpį. Pirmuoju atveju Lietuva, jos teigimu, turi susikoncentruoti į klausimus, susijusius su Rytų kaimynėmis, antruoju – ir toliau kryptingai judėti į Vakarus.

Pasienyje apsauga nuo iš Baltarusijos atvykstančių neteisėtų migrantų besirūpinantis šauktinis pasakoja apie, jo teigimu, baisias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vyras pasakoja, kad teko gyventi ir palapinėse be šildymo, o pjaunančios vielos tiesimui pasienyje dirbantieji negauna reikiamų priemonių, todėl rizikuoja susižeisti. Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė teigia šauktinius aprūpinanti visomis būtinomis priemonėmis ir užtikrinanti jų saugumą.

Prezidentūra teigia, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra „labai prasta“, o vakcinacijos tempai – „ultra lėti“. Prezidentūros labiausiai netenkina tai, kad per lėtai yra skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba penktadienį aptarė epidemiologinę situaciją šalyje bei skiepijimosi nuo COVID-19 tempus. „Deja, epidemiologinė situacija yra labai prasta Lietuvoje šiai dienai. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Seime kelią po truputį kelią skinasi įvairių vienkartinių plastikinių gaminių draudimai. Tarp iš Europos Sąjungos teisės perkeltų pasiūlymų numatoma tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti ir finansinę atsakomybę. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rugsėjo viduryje Seimui pateikė Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Skirtingoms pasaulio šalims skirtingai sekasi kovoti su COVID-19 pandemija ir skiepyti savo gyventojus. Lietuva pilnai kol kas paskiepijo kiek daugiau nei pusę savo gyventojų, todėl šalyje tebeveikia įvairūs apribojimai, maža to, dar kalbama ir apie jų griežtinimą. O kaip elgiasi valstybės, kurių pasiskiepijimo rodiklis panašus į Lietuvos? Lietuvoje visos populiacijos pilno paskiepijimo rodiklis siekia 57,9 proc.

Įstatymas, kuriuo turėjo būti naikinamas Seimo viešbutis bei už posėdžių nelankymą mažinami Seimo narių atlyginimai,  ketvirtadienį patyrė fiasko. Įstatymui dėl įvarių papildomų pasiūlymų per daug nutolus nuo pirminio varianto, Seimo nariai nusprendė jo nepalaikyti. Dar praėjusios kadencijos Seimas pradėjo svarstyti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.  Ketvirtadienį už jį balsavo 25 Seimo nariai, 13 – prieš, 59 susilaikė.

Seimui liko vienas žingsnis, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl žemesnės amžiaus kartelės kandidatams į Seimą. Siūloma į parlamentą leisti kandidatuoti ne nuo 25-erių, o nuo 21-erių metų amžiaus. Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį pateiktas pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, 12 susilaikė.

Lietuvai vienu metu kovojant su dviem – COVID-19 ir pandemijos – krizėmis, ruošiamasi kurti naują už visų krizių valdymą atsakingą instituciją. Tačiau kol kas dėl centro nuogąstavimų turi ir prezidentūra, ir opozicija. Vieniems klausimų kelia, kodėl centras veiklą pradės tik po poros metų, kitiems – kaip jis veiks. Liepą Vyriausybė patvirtino Ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro kūrimo koncepciją.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimus, kuriais bus bandoma skatinti 75 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skiepijimą nuo COVID-19. Tarp jų – didesnės išmokos šeimos gydytojams už pirma doze paskiepytus asmenis.  „Mes šeimos gydytojams taip pat skrisime papildomą skatinamąją išmoką. Šiuo metu ji buvo 5 eurai už pirma doze pasiskiepijusį žmogų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad kitą savaitę Vyriausybė turėtų apsispręsti, kad apsaugines veido kaukes asmenims būtų privaloma dėvėti uždarose erdvėse. „Visas kabinetas sutiko, kad reikia griežtinti taisykles. Taip pat buvo kalba apie nuotolinį darbą. Kitam trečiadieniui mes atitinkamai su teisininkais pasižiūrėsime dėl statuso. Ar tai turėtų būti karantino, ar ekstremaliosios situacijos. Kitam Vyriausybės posėdžiui pateiksime sprendimus dėl kaukių dėvėjimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimą, kuriuo keis moksleivių izoliavimo tvarką. Nuo šiol bus izoliuojami tik COVID-19 sergantys arba kontaktą turėję, bet testo atlikti nenorintys moksleiviai. Taip pat trumpėja izoliacijos trukmė. Ministras teigė, kad ši tvarka galios visiems žmonėms, tačiau pagrindinis motyvas ją keisti – siekis užtikrinti sklandų švietimo procesą mokyklose.

Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą. „Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš neformalų ministrų susitarimą papasakojo, ką ketina aptarti dėl papildomų COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – galimybė vietomis įvesti privalomą kaukių nešiojimą bei riboti didelius renginius uždarose erdvėse. „Neformaliame ministrų pasitarime turėsime diskusiją apie kaukių nešiojimo rekomendacijas, galbūt bus privalomumas uždarose erdvėse. Galbūt reikia pokyčių dėl reikalavimų renginiams uždarose erdvėse.

Seimo rudens sesijos darbų programos tvirtinimas antradienį įnešė rietenų į Seimą. Dalis opozicijos ragina nepalaikyti darbų programos, nes joje, parlamentarų teigimu, nėra reikšmingų projektų ir Vyriausybės planuojamų reformų. Tačiau nepaisant opozicijos pasipiktinimo, Seimas galiausiai pritarė rudens darbų programai. Seimas antradienį galutinai balsavo dėl rudens sesijos darbų programos, tačiau bent dalis opozicijos nusprendė programos nepalaikyti arba susilaikyti nuo balsavimo.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina aptarti papildomas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – galimybė rekomendaciją nešioti apsaugines veido kaukes vėl paversti prievole. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nedetalizuoja, kokiu atveju kaukės būtų privalomos. „Padiskutuosime apie kaukes. Buvome linkę manyti, kad visuomenė yra pakankamai sąmoninga ir gali taip pat prisidėti, nes kaukės nešiojimas yra labai nesudėtingas dalykas, kurį galima daryti.

Vienas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės rengiamų pokyčių – valstybės tarnybos reforma. Ji, kaip praneša jos rengėjai, jau finišo tiesiojoje ir Seimui dar rudenį turėtų būti teikiami pirmieji įstatymo projektai, susiję su valstybės tarnautojų užmokesčiais ir kitais svarbiais pokyčiais. Laisvės frakcija pirmadienį kartu su Vyriausybės atstovais aptarė ruošiamą Valstybės tarnybos reformą bei permainas viešajame sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nesutinka, kad Lietuvoje pateikiama per mažai informacijos apie šalutinius COVID-19 skiepų poveikius. Atvirkščiai, ministras mano, kad tokios informacijos yra per daug ir ji yra be reikalo sureikšminama. Antradienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ su ministru aptarė COVID-19 pandemijos valdymą. Frakcijos narys Linas Kukuraitis A. Dulkio klausė, kodėl Lietuvoje esą taip mažai informuojama apie šalutinius vakcinos nuo koronaviruso poveikius.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo kelis rodiklius, pagal kuriuos bus galima spręsti, kada Lietuvoje nebereikės galimybių paso. Tarp jų – COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ir reanimacijose, taip pat – vakcinacijos skaičiai. „Pirmas akcentas, ką mes matome pagal praktiką, kad pirma indikacija mums turėtų būti ne atvejų skaičius, tačiau COVID-19 skaičius ligoninėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad augant COVID-19 atvejų skaičiui kol kas nėra diskutuojama apie tai, jog moksleiviai nebesimokytų kontaktiniu būdu. Tiesa, ji akcentuoja, kad tam svarbu aktyviau testuoti moksleivius. „Jokių pokyčių nėra, mokyklose mokomės kontaktiniu būdu. Diskutuojamų sprendimų, kad tai gali pasikeisti, tikrai nėra. Svarbu, kad mes užtikrintume visus saugumo reikalavimus, plėstųsi testavimas. Šiuo metų apie 40 proc.

Prezidentūrai ir toliau kritikuojant tai, kaip Vyriausybė valdo migrantų krizę, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šią kritiką laiko nepagrįsta. Jos teigimu, Vyriausybė įdėjo daug darbo, kad gautų kaimyninių šalių pagalbos ir fizinę apsaugą nuo neteisėtų migrantų. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį pareiškė, kad neteisėtų migrantų krizė pradėta valdyti per vėlai ir kol kas nėra suvaldyta.

Imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims išvengti užsikrėtimo iki pandemijos pabaigos turbūt nepavyks, teigia Vyriausybės kanceliarijos analitikas Aistis Šimaitis. Taip yra todėl, kad Lietuvoje nuo vasaros jau dominuojanti delta atmaina yra sparčiau plintanti, o imunizacijos lygis visuomenėje tebėra mažas. „Svarbiausia, kad aukštos rizikos, vyresnio amžiaus žmonių grupėse tarp 20–35 proc. šių asmenų dar neturi imuniteto nei nuo persirgimo, nei nuo vakcinos.

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, per kurį neteisėti migrantai negali judėti Lietuvoje. Ir nors europinė teisė numato, kad ilgiau įkalinti stovyklose migrantus galima tik išimtiniais atvejais, Migracijos departamentas įspėja, kad per pusmetį gali nepavykti išspręsti migrantų grąžinimo klausimų, todėl teismai bus apkrauti papildomu darbu.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad Lietuvoje būtų draudžiama prekiauti daugeliui įprastais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais, lazdelėmis balionėliams ir panašiomis prekėms. Taip, anot aplinkos ministro, siekiama sumažinti gamtoje atsiduriančio vienkartinio plastiko kiekį. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui antradienį pateikė įstatymų pataisas, kuriomis būtų įgyvendinta Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad neteisėtų migrantų krizė Lietuvos pasienyje jau yra stabili. Taip pat socialiniuose tinkluose, jos teigimu, migrantai vieni kitiems rekomenduoja vengti Lietuvos. Šiuo metu gauti 2604 prieglobsčio prašymai, baigti nagrinėti 570 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų – prieglobstis nesuteiktas nė vienam. Nuo metų pradžios iš Lietuvos į kilmės šalis sugrąžinta daugiau nei 130 migrantų.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Viso labo per savaitę Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje „juodųjų“ savivaldybių skaičius išaugo dvigubai – nuo septynių iki 15. Tiesa, dalies jų merai tvirtina, kad statistika neatspindi realybės, mat į „juodąjį“ sąrašą savivaldybės pateko ne dėl to, kad daug serga, o dėl to, kad teigiamų tyrimų dalis didelė. Nepaisant to, visi merai vieningai sutaria, kad daugiausiai nerimo visoms šalies savivaldybėms turėtų kelti padėtis mokyklose, mat ten COVID-19 virusui plisti lengviausia.

COVID-19 vakcinas tebegaubia daug mitų, dėl kurių dalis gyventojų nusprendžia nesiskiepyti. Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad prie to prisidėjo būtent vakcinos. Savo ruožtu mokslininkai teigia, kad tiesos tame labai mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Kol vienos savivaldybės, kaip, pavyzdžiui, Neringa, gali trimituoti paskiepijusios jau 100 proc. savo gyventojų nuo COVID-19, kitose, deja, paskiepytųjų procentas nesiekia nė 40 proc. Priežasčių, kodėl šių savivaldybių gyventojai nenori skiepytis, yra įvairių – vieni bijo, kiti kol kas tenkinasi po ligos įgautu imunitetu. Tačiau savivaldybių vadovams, atrodo, jau svyra rankos, bandant įkalbėti savo gyventojus skiepytis.

Vidaus reikalų ministerija praneša žinanti apie atvejus, kuomet neteisėtų migrantų stovyklose Lietuvoje vyksta prievarta, pasiskirstymas kastomis ir kitokie neramumai. Nors ministerija nesutinka, kad situacija tokia baisi, kaip apie ją migrantai pasakoja žiniasklaidoje, vis dėlto pranešama apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.

Seimo nario Sauliaus Skvernelio atsiskyrimą nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos buvo galima nuspėti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis naują frakciją subūrusiam politikui linki surasti savo politinę tapatybę. „Pasveikinau gerbiamą Saulių Skvernelį su naujos frakcijos sukūrimu. Tai, kas pastaraisiais mėnesiais vyko, rodė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra dvi sudėtinės dalys, nes tai rodė balsavimo rezultatai.

Seimo rudens sesijoje ketinant grąžinti Partnerystės įstatymą, prezidentas Gitanas Nausėda sako neatmetantis galimybės rasti bendrą sutarimą dėl teisinio partnerystės reguliavimo.  „Mes dalyvavome šitose diskusijose, kurios yra prasidėjusios dėl Partnerystės įstatymo. Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek su Bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones ir pajausti realią temperatūrą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš rudens sesiją Seimui kelia uždavinius imtis mokesčių reformos bei rūpintis spartesniu senatvės pensijos augimu. Prezidento teigimu, langas įgyvendinti mokestinius pakeitimus pamažu užsiveria. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais aptarė rudens sesijos darbus. „Pirmiausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad reikia toliau laikyti tos politikos, kurią mes pradėjome 2020 metais.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Medikai pastebi tendenciją, kad reanimacijoje dėl COVID-19 atsiduria vis jaunesni pacientai. Absoliuti dauguma jų – neskiepyti žmonės. „Vasaros metu buvo pastebėta aiški tendencija, kad pacientai jaunėja. Jeigu pažvelgti į reanimacinių pacientų duomenis, pusė pacientų buvo jaunesni nei 61 metų amžiaus. 30 proc. buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tarp jų tik vienas turėjo rimtų gretutinių ligų.

Pamažu augant COVID-19 susirgimų skaičiui Lietuvoje, šalies gydymo įstaigų vadovai nerimauja, kaip ligoninėse pavyks užtikrinti užtektiną lovų skaičių šaltuoju metų laiku. Jie neabejoja, kad įsibėgėjus rudeniui gydymo įstaigose atsidurs vis daugiau COVID-19 pacientų. Lietuvos ligoninėse šiuo metu nuo COVID-19 gydomi 683 pacientai, 73 iš jų – reanimacijoje.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Pavasarį pakankamai palaikymo balsų Seime nesulaukęs Partnerystės įstatymas jau rudens sesijoje grįš į parlamentą. Jo iniciatorius Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius patikina, kad patobulintas įstatymo variantas bus maksimaliai panašus į savo pirmtaką. Vis dėlto parlamentarai žada įsiklausyti į pavasarį išsakytą kritiką ir dėl projekto tartis ir su Prezidentūra, ir su religinėmis bendruomenėmis. Rugsėjo 10-ąją Seimas susiburs į rudens sesijoje.

Kaune prasidedant „Kaunas Pride“ eitynėms, policija riboja patekimą į Laisvės alėją ir prie Soboro. Tikrinami įtarimą sukėlusių žmonių daiktai, kuprinės. Policija į renginį neįleidžia dalies asmenų, kurie nepritaria eitynėms. Prie vieno iš įėjimų į eitynes išrikiuota eilė plakatų su necenzūriniais žodžiais, skelbiantys, kad LGBT bendruomenei Lietuvoje ir Kaune vietos nėra. Policija į eitynes neįleidžia ne tik plakatais nešinų asmenų, bet ir liepia jų neafišuoti renginio prieigose.

Prie Kauno Soboro pamažu buriasi žmonės – vieni jų apsirengę puošniai, tradicinėmis LGBT bendruomenės spalvomis, kiti gi – rūškanais veidais, nes eitynėms nebūtinai pritaria. Tačiau LGBT eitynėse dalyvauti ketinantys žmonės sako tai darantys ne tik už bendruomenės, bet ir visų gyventojų gerovę, kad visi galėtų gyventi orų ir ramų gyvenimą.

Šeštadienį Kaune vyksta LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriai tikisi, kad eitynėse dalyvaus daugiau nei tūkstantis žmonių, o savivaldybė leidimą išdavė trims tūkstančiams dalyvių. Kaunas jau ruošiasi eitynėms, mieste išdygo tvoros, būriuojasi gausios policijos pajėgos. Jau šeštadienį ryte mieste buvo matyti sujudimas. Gatvėse, kur planuojamos eitynės, išdygo atitvarai, matyti besibūriuojančios gausios policijos pajėgos.