Rugsėjo 10-ąją Seimas susiburs į rudens sesijoje. Joje, kaip planuoja Laisvės frakcija, turėtų sugrįžti ir pavasario sesijoje dar pirmame laiptelyje palaikymo nesulaukęs Partnerystės įstatymas. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius svarsto, kad projektas į plenarinių posėdžių salę galėtų grįžti lapkritį ar gruodį.
Stengsis suburti diskusijai
Iki projektas bus grąžintas Seimo narių verdiktui, jo, anot T. V. Raskevičiaus, laukia patobulinimas, rengiant diskusijas su religinėmis bendruomenėmis bei Prezidentūra.
„Bus siekiama sukurti įvairias platformas, įsiklausyti į įvairių bendruomenių, tame tarpe ir religinių, pozicijas šiais siūlomais teisinio reguliavimo klausimais. Bažnyčia – galbūt labiau iliustracija tų suinteresuotų šalių, su kuriomis bus kalbamasi, bet ja tikrai nebus apsiribojama.
Yra įvairių interpretacijų, to paties popiežiaus pasisakymai dėl būtinybės sureguliuoti civilinius tos pačios lyties porų santykius. Yra tikslas sukurti platformas socialinei, visuomeninei diskusijai apie šį svarbų teisinį reguliavimą“, – tv3.lt sakė T. V. Raskevičius.
Pavasarį prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į Šeimų maršo dalyvius, sakė, kad privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, tačiau tai neturi būti tapatinama su santuoka.
„Mes tą išgirdome ir patobulintame Partnerystės įstatyme bus labai glaudžiai ir konkrečiai apibrėžta, kaip dviejų asmenų bendras gyvenimas nesusituokus“, – dabar į prezidento pastabą atsakė T. V. Raskevičius.
Projektą keis minimaliai
Nepaisant to, kad dėl projekto dar bus nemažai diskutuojama, jo iniciatorius tvirtina, kad patobulintas įstatymo variantas bus maksimaliai artimas pirminei projekto versijai.
„Tas projektas bus maksimaliai panašus į tą, kuris buvo teiktas gegužės mėnesį. Pavyzdžiui, pačios partnerystės apibrėžimas bus koreguojamas, bet teisių ir pareigų apimtis išliks maksimaliai tokia pati“, – patikino T. V. Raskevičius.
Vis dėlto parlamentaras nepatikslino, kas konkrečiai bus pridedama arba atimama iš visuomenei jau matyto įstatymo projekto varianto.
„Mano principinė pozicija, mano raudonoji linija, – kad Partnerystės įstatymu privalome partneriams suteikti civilinį statusą. Arba, kitaip tariant, teisės akyse tie žmonės turi tapti artimais asmenimis. Ir būtent toks orus Partnerystės įstatymas, galbūt diskutuojant dėl kažkokių detalių, yra valdančiosios daugumos tikslas“, – pridūrė projekto iniciatorius.
Vos pasirodžius pirmajam Partnerystės įstatymo projektui, žmogaus teisių gynėjai pasigedo dėmesio bendro turto ar partnerystėje gimusių vaikų teisių klausimams. T. V. Raskevičius pažymi, kad dėl kai kurių klausimų diskutuoti galima, tačiau jis abejoja, kad išplėtus Partnerystės įstatymu suteikiamas teises, būtų galima tikėtis palaikymo Seimo plenarinių posėdžių salėje.
„Dėl bendro turto iš tikrųjų galima diskutuoti. Bet mums svarbu, kad tai būtų matoma, kaip atskiras teisinis instrumentas nuo santuokos.
Galbūt mano, kaip žmogaus teisių aktyvisto, vienokia būtų pozicija, bet, kaip politikas, aš turiu parengti tokius teisės aktus, kad jie būtų įmanomi politiškai. Akivaizdu, kad smarkiai kompromisinis Partnerystės įstatymo variantas, kuris buvo pateiktas gegužės mėnesį, pakankamo palaikymo nesulaukė. Tai vargu bau, ar didinant partnerystės suteikiamų teisių apimtis bus galima sulaukti didesnio palaikymo“, – sakė T. V. Raskevičius.
