Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais aptarė rudens sesijos darbus.
„Pirmiausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad reikia toliau laikyti tos politikos, kurią mes pradėjome 2020 metais. Kitaip tariant, senatvės pensijos turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, siekiant, kad senjorai, kurie yra ypač pažeidžiami infliacijos augimui, turėtų pakankamą atspirtį, atramą.
Valstybė turi atiduoti savo skolą žmonėms, kurie visu savo darbu, savo gyvenimu prisidėjo prie šitos valstybės klestėjimo“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat prezidentas pažymėjo, kad iš valdančiosios daugumo tikisi pasiūlymų, susijusių su mokestiniais pakeitimais.
„Mums labai svarbūs klausimai, susiję su biudžeto artėjančiu įstatymu, mokesčių įstatymo pakeitimais. Jau savo metiniame pranešime atkreipiau dėmesį, kad mokesčių reformai langas pamažu užsiveria, nes politinė kadencija artėja į pabaigą. Jeigu norime esminių mokesčių sistemos korekcijų, turime tai padaryti dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas sakė, kad tikisi „daugiau mokesčių teisingumo, daugiau proporcingumo“.
„Bet toli gražu nebūtinai tie mokesčiai turi būti didesni. Tiesiog dar turime daugybę netobulumų, dalykų, kuriuos galima ištaisyti nedidindami mokesčių naštos“, – pridūrė valstybės vadovas.
Atkreipė dėmesį į regionus
Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar didelė regionų atskirtis, tam įtakos turi ir tai, jog savivaldybės stokoja finansinio raštingumo.
„Kartais iki absurdo susiauriname jų galimybes priimti sprendimus, nors jos, ko gero, geriausiai žino realią situaciją vietoje ir jų sprendimai galėtų būti sėkmingiausi“, – kalbėjo prezidentas.
„Šiandien savivaldybės yra suvaržytomis rankomis ir negali pasiskolinti tiems investiciniams projektams, kurie tikrai yra savivaldybei ir naudingi ir reikalinga ir duotų didžiulę naudą tiek finansinę, ekonominę ir infrastruktūrinę“, – pridūrė jis.
Be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog žemės reformos klausimai taip pat vis dar „sunkiai juda iš vietos“. Anot jo, savivaldybės čia galėtų tarti svaresnį žodį, tačiau to negali padaryti dėl nelanksčios valstybinės žemės sklypų valdymo politikos.
„Tai stabdo investicijas, darbo vietų kūrimą, iš to nelaimi niekas“, – sakė G. Nausėda.
Į eilinę rudens sesiją Seimo nariai renkasi rugsėjo 10-ąją, penktadienį.
Antrąjį šių metų ketvirtį VDU iki mokesčių siekė 1566,4 euro (12 proc. daugiau nei prieš metus), o „į rankas“ – 994,4 euro (11,8 proc.).
Vidutinė senatvės pensija liepą siekė 413,8 euro, o su būtinuoju stažu – 441 eurą.
Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas – patobulinus indeksavimą vidutinė pensija jau kitąmet siektų 462, 2023 metais – 499, 2024 metais – 534 eurus, o su būtinuoju stažu – atitinkamai 486, 527 ir 566 eurus.
Daugiau apie Seimo planus rudens sesijai galite skaityti čia.
