Monika Kasnikovskytė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybę leisti vykti „Kaunas Pride“ eitynėms ir iki penktadienio vakaro suderinti eisenos maršrutą. „Apeliacinis skundas atmestas. Kauno miesto savivaldybė įpareigota iki šiandien 18 val. suderinti eitynių vietą“, – portalui tv3.lt patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako prieš „Kaunas Pride“ eitynių organizatorių reikalavimą, kad Lietuvos mokyklose būtų dėstoma LGBT istorija, o homoseksualiems asmenims būtų leidžiama įsivaikinti vaikus. „Aš esu prieš, aš esu prieš tokius reikalavimus. Ir manau, kad Lietuvoje jie nebus įgyvendinti. Aš, kaip prezidentas, padarysiu viską, kad tokie reikalavimai šiuo metu negalėtų būti įgyvendinami.  Mes turime Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiima vertinti, ar teisinga tai, kad Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės neišdavė leidimų miestuose rengti mitingų rugsėjo 4 ir 10 dienomis. Vis dėlto, anot prezidento, derėtų laikytis Konstitucijoje įtvirtintos susirinkimų ir žodžio laisvės. „Jeigu aš, kaip prezidentas, pareikščiau savo nuomonę šituo klausimu, tai nebūtų labai korektiška. Turint omenyje, kad tiek vienas, tiek kitas atvejis yra apskųstas teismui ir teismas priims dėl to sprendimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad didinant vakcinacijos tempus būtų galima kalbėti apie ribojimų, kurie įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos, atsisakymą. Penktadienį paskelbta, kad Lietuva jau pasiekė anksčiau išsikeltą tikslą bent viena vakcina paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų. „Manau, kad kuo toliau žengsime šiuo keliu, tuo daugiau bus galimybių kalbėti apie tų apribojimų, kurie galbūt erzina didelę dalį visuomenės, atsisakymą.

Sparčiau didinama minimali alga didžiausią poveikį turės iki 1000 eurų uždirbantiems asmenims, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tikimasi, kad didesnis uždarbis paskatintų nedirbančius gyventojus grįžti į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  „Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, uždirbančius iki 1000 eurų.

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei siūlo pakeitimus nuo rugsėjo 13-osios turintiems įsigalioti ribojimams. Tarp jų – pasiūlymai praplėsti sąrašą vietų, kur galėtų būti aptarnaujami asmenys be galimybių paso.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo yra toks pat svarbus, kaip partijų susitarimas nuosekliai didinti išlaidas valstybės gynybai. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Jame įsipareigojama iki 2030-ųjų siekti pokyčių, susijusių su pedagogų rengimu ir apmokėjimu, švietimo ir mokslo finansavimu ir pasiekiamumu. Tiesa, dalis švietimo profesinių sąjungų kritikavo susitarimą, teigdamos, kad jis parengtas paskubomis ir esą nebendradarbiaujant su švietimo bendruomene.

Ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą švietimas turės būti prioritetu. Taip ji sakė po to, kai parlamentinių partijų lyderiai įsipareigojo iki 2030-ųjų imtis pokyčių švietime. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius džiaugiasi, kad po ilgos pertraukos jo mokyklos bendruomenė susiburs dirbti gyvai, o ne iš kompiuterių ekranų. Tačiau grįžimo džiaugsmą kiek temdo dėl pandemijos vis dar tvyranti nežinia bei painios rekomendacijos mokykloms. Dalį reikalavimų S. Jurkevičius laiko pertekliniais ir mano, kad švietimo bendruomenė, yra stumiama į futliarą, pasitelkiant kartais ir sveiko proto ribas peržengiančias priemones.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis bent dalies profesijos atstovų privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Prezidento teigimu, kito būdo išvengti delta atmainos plitimą, išskyrus plataus masto skiepijimą, nėra. „Mes sutinkame, kad tam tikroms profesijoms privalomas skiepijimas arba neišvengiamas skiepijimas yra vienintelė alternatyva, jeigu mes norime sklandaus proceso. O mes norime sklandaus proceso ir mūsų švietime, sveikatos apsaugos sistemoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad galimybių pasą gauti vaistinėse, Lietuvos pašte ir kitose vietose bus galima jau kitą savaitę. Ministrė teigia, kad Registrų centras jau turi technines galimybes užtikrinti, kad galimybių pasai būtų išduodami daugiau vietų nei dabar. „Tikimės, kad kitą savaitę jau bus galima startuoti, darome viską, kad taip ir būtų.

Siekiant užtikrinti, kad daugiau asmenų galėtų naudotis paslaugomis, kurioms reikalingas galimybių pasas, Vyriausybė apsisprendė, kaip jį būtų galima gauti lengviau, į jo išdavimą įtraukiant daugiau vietų. Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pasiūlė, kad galimybių pasą galėtų teikti valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, vaistinės – visi subjektai, kurie sudarys sutartis su Registrų centru.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Vertindama rugpjūčio 10-osios mitingą prie Seimo, kuris peraugo į riaušes, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad pritrūko viešąjį saugumą užtikrinančių pareigūnų bendradarbiavimo. Vis dėlto, anot ministrės, praėjusio mitingo pamokos išmoktos, todėl pareigūnai ruošiasi galimiems neramumams ir riaušėms per rugsėjo 10-osios mitingą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad savivaldybės negali liepti moksleiviams testuotis dėl COVID-19. Šis testavimas kol kas bus savanoriškas. „Visos mokyklos rugsėjo 1 dieną turi būti pasiruošusios savanoriškai testuoti. Tai, kad reikės testuotis ir testavimas bus savanoriškas, žinoma sau seniai. Procesas tikrai nėra sudėtingas, tam nereikia sveikatos apsaugos specialisto, mokiniai patys gali testuotis. Žinoma, reikia sutikimo, sutikimo yra paruošta forma.

MInistrų kabinetas trečiadienio posėdyje pritarė Vyriausybės parengtiems pasiūlymams Seimo rudens sesijos programai. Tarp Vyriausybės siūlymų – privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės. Portalas tv3.lt pateikia dalį svarbių Vyriausybės Seimui planuojamų teikti projektų.

Mokykloms ruošiantis pradėti mokslo metus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad nerimą kelia didėjantis susirgimas COVID-19. Anot premjerės, kontaktai mokykloje kelia riziką, ypač turint omenyje, kad skiepytis gali ne visi, tik vyresni nei 12 metų amžiaus vaikai. „Situaciją, žinoma, teks stebėti labai akylai, nes rizika, kad atvejų augimas, kuris tarsi atrodė, kad buvo šiek tiek stabilizavęsis, šios dienos duomenys to nebepatvirtina, ir ligoninių duomenys kelia susirūpinimą.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Politinių partijų susitarimas dėl švietimo juda į pabaigą. Tačiau panašu, kad toli gražu ne visais klausimais partijoms pavyko rasti bendrą sutarimą. Vienas tokių klausimų – privačios mokyklos.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Vilniaus miesto savivaldybei dar nenusprendus, ar leisti rugsėjo 10 d. sostinėje rengti mitingą prie Seimo, renginio organizatoriai teigia, kad be leidimo nesiburtų ir ieškotų kitų kelių išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Lietuvos šeimų sąjūdis rugsėjo 10 dieną Vilniuje ketina surengti eitynes ir mitingą.

Kiaura ar nekiaura Lietuvos valstybės siena? Pasieniečiai ir šalies politikai kovoja su Baltarusijos skleidžiamu mitu, kad sieną su Lietuva kirsti labai lengva. Nors siena akylai saugoma buvo dar iki migrantų krizės, pareigūnai ir Seimo nariai akcentuoja, kad per kelis mėnesius pasienyje teko įgyvendinti tai, kas nebuvo padaryta 30 metų. Šiemet Lietuva per sieną su Baltarusija sulaukė jau daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vertindamas Lietuvos šiuo metu patiriamą neteisėtų migrantų krizę Atviros Rusijos fondo vadovas Michailas Chodorkovskis sako neabejojantis, kad migrantų antplūdį diriguojantis Baltarusijos režimas daro paslaugą Kremliui. „Esu tikras, kad pabėgėlių krizė kryptingai išprovokuota, siekiant padaryti spaudimą Lietuvai, Lietuvos valdžiai ir visuomenei. Tai ne tik logiška, bet ir esama tam pakankamai įrodymų.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Dalis prieglobsčio Lietuvoje prašančių migrantų tvirtina į Lietuvą iš Baltarusijos buvę atgabenti prieš savo valią. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė mano, kad jų pasakojimuose gali būti dalis tiesos. „Iš tų naujų istorijų atsirado dar viena istorija, kurios negirdėdavome anksčiau iš Afrikos valstybių piliečių.

Kelias į Vakarų Europą per Lietuvą, panašu, jau nebėra reklamuojamas kaip itin lengvas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praneša, kad analizuojant socialinius tinklus, matyti, jog migrantai vieni kitus ragina nebesirinkti kelio per Lietuvą. „Analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių neteisėta migracija vyksta, socialinius tinklus, matome naują tendenciją, kad siunčiama aiški žinia, kad siūloma nesirinkti šito kelio, nes jis yra sudėtingas, sudėtingos sąlygos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja kad tam, jog rudenį neįsigaliotų griežtesni apribojimai nesiskiepijusiems gyventojams, neužtenka tik didesnių vakcinavimosi tempų. Pasak premjerės, ne ką mažiau svarbu, kad apskritai gerėtų epidemiologinė situacija šalyje ir ligoninės nebūtų perpildytos COVID-19 pacientais. Nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintys asmenys negalės apsipirkti prekybos centruose ar nebūtinų prekių parduotuvėse.

Panašu, kad COVID-19 situacija Lietuvoje ir toliau nežada nieko gero. Mokslininkai ir virusologai skaičiuoja, kad kasdienių užsikrėtimų šuolį išvysime jau netrukus – rugsėjo viduryje. O šaltasis sezonas su virusu gali būti dar sudėtingesnis nei pernai.  COVID-19 užsikrėtimų kreivėje matyti, kad nuo liepos vidurio Lietuva išgyveno naujų susirgimų šuolį.

Lietuvai nerimą kelia tai, kad Baltarusija išnaudos valdžios perversmą Afganistane ir šalį užplūs nauja migrantų banga iš šios valstybės. Tiesa, kol kas skaičiuojama, kad nuo metų pradžios į Lietuvą atvyko mažiau nei 100 afganistaniečių. „Mums kelia susirūpinimą, kad tai gali tapti nauju migracijos keliu. Žvalgybos tarnybos nagrinėja galimus scenarijus, rūpestis išlieka.  Manome, kad Aleksandras Lukašenka gali atverti naują migracijos kanalą arba traukiniais, arba lėktuvais.

Migrantų ir niekaip nesibaigianti COVID-19 krizė sudavė stiprų smūgį valstybės vadovų reitingams. Tačiau, galbūt smūgis būtų buvęs mažesnis, jei prezidentas ir premjerė į iššūkius būtų reagavę kitaip? Vertindami reitingus, politologai ir sociologai išskiria pamokas, kurias turėtų išmokti prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.  Per pastarąjį mėnesį smuko G. Nausėdos ir I. Šimonytės palaikymas. G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc.

Epidemiologinis Lietuvos žemėlapis sparčiai kinta. Nors ką tik buvo tik dvi, dabar Lietuvoje vėl fiksuojamos keturios „juodos“ savivaldybės pagal užsikrėtimų COVID-19 skaičių. Tačiau gera naujiena ta, kad šalyje po kurio laiko vėl fiksuojama „žalia“ savivaldybė – Pakruojo rajonas. „Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc.

Galimybių pasas, skiepai nuo COVID-19, migrantų krizė, valdantieji – mitingo prie Seimo dalyviai piktinosi ir reikalavo skirtingų dalykų. Ar tai leidžia kalbėti apie tai, kad Lietuva skilo ne į dvi, kaip įprasta dalinti, bet į žymiai daugiau Lietuvų? Politikai tokiame tautiečių susiskaldyme įžvelgia grėsmę šaliai ir naudą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Antradienį apie 5 tūkst.

Epidemiologinis Lietuvos žemėlapis dažosi vis tamsesnėmis spalvomis. Šiuo metu Lietuvoje yra dvi „juodos“ savivaldybės – Klaipėdos miestas ir Skuodo rajonas. Savivaldybių vadovai pripažįsta, kad situacija įtempta, tačiau mano, kad įtakos „juodumui“ padarė ir į Vakarų Lietuvą plūstantys vasarotojai. Savivaldybės suka galvas, kaip skatinti gyventojus skiepytis, ir pamažu ima ruoštis ligonių antplūdžiui.

Į Lietuvos Respublikos teritoriją trumpam įžengusį Baltarusijos pasienietį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vadina Baltarusijos provokacija. Jos teigimu, dėl incidento Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteiks notą. „Kai vyksta hibridinis karas, tokios atakos, tikriausiai galime tikėtis visko. Matyt, yra tam tikros provokacijos ir bandymai sukelti kažkokias tai reakcijas. Mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerija ruošia notą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad situacija dėl neteisėtų migrantų Lietuvoje pamažu stabilizuojasi, tačiau atsipalaiduoti dar negalima. Ministrės teigimu, dar 14 neteisėtų migrantų apsisprendė savanoriškai grįžti į savo kilmės šalis. „Ši savaitė rodo, kad situacija kaip ir stabilizavosi, bet tikrai negalime atsipalaiduoti, turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Lietuvoje sparčiai kinta epidemiologinė situacija. Viena vertus, per dvi dienas vietoje trijų „juodų“ savivaldybių liko dvi, tačiau kartu ir nebeliko „žalių“ savivaldybių. Rokiškio rajono savivaldybė, iki šiol buvusi „žalia“, tapo „geltona“. Iki šiol vienintelė „žalia“ savivaldybė Lietuvoje kurį laiką buvo Rokiškio rajonas. Naujausiais duomenimis, savivaldybė jau įžengė į „geltoną“ zoną, nes sergamumo rodiklis čia siekia 32,7 naujus atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.

Trys Lietuvos savivaldybės pagal sergamumą COVID-19 įžengė į „juodąją“ zoną. Tai – Klaipėdos miesto, Neringos bei Skuodo rajono savivaldybės. „Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc. Skuodo rajone fiksuota 555 naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Be to, teigiamų tyrimų dalis ten viršija 10 proc. ir siekia 11,8 proc.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad Vyriausybė atšauks nuo rugsėjo 13-osios įsigaliosiančius apribojimus gyventojams, jei skiepijimo tempai Lietuvoje bus aukšti. „Jeigu skiepijimosi tempai artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, gali būti, kad Vyriausybė galės sprendimą atšaukti ar jį modifikuoti. Tačiau kol kas galime turėti tik tokią viltį. Turėti pagrįsto lūkesčio tokio negalima“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė nusprendė, kad dar daugiau darbuotojų privalės testuotis dėl COVID-19. Į privalančių testuotis darbuotojų sąrašą įtraukiamas gamybos sektorius. Privalomas testavimas šio sektoriaus darbuotojams numatomas nuo rugsėjo 13 dienos. „Siūlome įtraukti gamybos įmonių darbuotojus. Pasiūlymas paremtas tuo, kad daugiausiai proveržių dabar fiksuojama gamybos įmonėse“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vyriausybė nusprendė, kad imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims bus taikomi ribojimai. Šie asmenys galės apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, negalės lankytis prekybos ir pramogų centruose, grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, jie privalės dėvėti kaukes paslaugų teikimo vietose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad politikų kalbėjimas su antradienio riaušių prie Seimo dalyviais būtų buvęs klaida. Be to, Seimo valdyba ketina spręsti, kaip galima apriboti parlamentarų teisę į Seimą į leisti asmenis. „Kalbėjimas su nesankcionuoto mitingo dalyviais būtų buvęs klaida.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Kad jos akį traukia mergaitės, Guoda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) suprato dar ankstyvoje vaikystėje. O tuo įsitikino vos tapusi paaugle. Guodai visai nebaisu ne tik Vilniaus gatvėse laikyti savo merginą už rankos, bet ir viešai bei labai atvirai pasakoti apie savo gyvenime patirtus išbandymus. Mat šie, merginos žodžiais, ją tik užgrūdino. Dvyliktą klasę šį rudenį pradėsiančiai merginai nesvarbu, kad aplinkiniai mano ją esant kitokią.