Monika Kasnikovskytė

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai vykstantys migrantai bando mėtyti pėdas klaidindami jų prieglobsčio prašymus nagrinėjančius specialistus. Migracijos departamentas neslepia, kad migrantai meluoja, arba kodėl atvyko į Lietuvą, arba apie tai, iš kur atvyko. Tiesa, tik nedaugelis jų meluoja ir apie tai, kad nori čia pasilikti, dauguma sąžiningai sako ieškantys geresnio gyvenimo Europoje.

Jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną rugsėjį Seimo narys Tomas Tomilinas žada į plenarinių posėdžių salę grąžinti vadinamųjų „skiepadienių“ idėją. Seimo nario neįtikina Vyriausybės argumentas, kad laisvadieniai už skiepus nuo COVID-19 būtų per brangūs ir aktualūs ne visiems. Tuo metu valdantieji į šią idėją žiūri skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nerimauja, kad šioje savivaldybėje apgyvendinti neteisėti migrantai yra nepatenkinti savo gyvenimo sąlygomis, todėl gali sukelti riaušes.  „Incidentų bent jau Lazdijuose didelių išvengta, tačiau jau jaučiame, kad ta riba yra labai arti ties peržengimu“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį kalbėjo A. Miškinienė. Pasak rajono merės, migrantus gali išprovokuoti prastos gyvenimo sąlygos.

Neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykusių migrantų išlaikymas skirtingoms savivaldybėms kainuoja nevienodai. Tačiau jau aišku, kad nė vienai savivaldybei nepavyko išmaitinti migrantų už anksčiau Vidaus reikalų ministerijos nustatytą beveik 6 eurų sumą per parą. Iki šiol Vidaus reikalų ministerija buvo nustačiusi, kad migrantų maitinimas savivaldybėms negali atsieiti daugiau nei 5,85 eurų per parą kartu su PVM.

Finansų ministerija nusprendė migrantų maitinimui nenustatyti kainų lubų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, tą daryti netikslinga, nes kiekvienoje savivaldybėje sąlygos skirtingos. „Lukašenkos kelionių tarnyboje nėra įskaičiuotos perteklinės komforto sąlygos ir kambarių su vaizdu į vandenyną nebus.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas. Kaip žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, pirmadienį ministrų kabinetas ketina pasitarti dėl augančio sergamumo COVID-19 Lietuvoje.

Vilniaus miesto savivaldybei išpylus tūkstančius vakcinų, Vyriausybė pripažįsta, kad nepanaudojamas vakcinų dozes būtų galima perduoti užsienio valstybėms, tačiau tai komplikuota. Kol kas Lietuva ketina dovanoti 200 tūkst. tik „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Praėjusią savaitę paskelbta, kad Vilniuje sunaikinta 5 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių. Savivaldybės teigimu, taip buvo pasielgta, nes pasibaigė atšildytų vakcinų galiojimo laikas.

Lietuvoje sulėtėjus vakcinacijos nuo COVID-19 tempams, politikai, medikai ir kiti specialistai suka galvas, kaip paskatinti gyventojus skiepytis. Jei neveikia vilionės dovanomis ar net cepelinais, galbūt padėtų statistika?  Statistikos departamentas nuo rugpjūčio tikisi pakeisti tai, kaip skelbia kasdienių užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 statistiką. Planuojama viešinti, kiek užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų buvo pasiskiepiję. „Greitu laiku skelbsime vakcinų efektyvumą, t. y., kiek 100 proc.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako neketinantis dalyvauti LGBT eitynėse, jei šios vis dėlto bus rengiamos Kaune. Vis dėlto miesto vadovas teigia, kad Kaune telpa įvairių seksualinių orientacijų žmonės ir visi jam atrodo lygūs. „Miestas yra daugialypis, įvairios spalvos, įvairių seksualinių mažumų, ir vyrų, ir moterų, ir senelių gyvena. Visi turi rasti vietą, kur gyventi.

Į Lietuvą kasdien atvykstant neteisėtiems migrantams, Vidaus reikalų ministerija ruošia planus, kur dar galėtų būti apgyvendinti prieglobsčio prašytojai. Ministerijos planuose – vietos Dieveniškėse, Medininkuose ir Švenčionių rajone. Kai pasieniečiai sulaiko neteisėtai sieną kirtusius asmenis, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose.

Vidaus reikalų ministerija su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ susitarė dėl didesnių pajėgumų Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad, padedant „Frontex“, Lietuva yra pasiruošusi atremti nelegalių migrantų antplūdį.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Geresnio gyvenimo Vakaruose ieškantys migrantai, panašu, nusivylė Lietuvoje jiems skiriamu maitinimu. Prieglobsčio prašytojus priglaudusios savivaldybės ir pasieniečiai pasakoja, kad per Baltarusiją į Lietuvą nelegaliai atvykstantys užsieniečiai – gana išrankūs maistui ir dalis jo nevalgo išvis. Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia – 854 – yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.

„Ramūno Karbauskio problema – per daug demokratijos“ – kadaise tokia frazė nuskambėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką. Tačiau visai neseniai dalį partijos narių nustebino R. Karbauskio sprendimas iš šešėlinio ministrų kabineto ir partinių postų už jo pažiūras pašalinti Tomą Tomiliną. Dėl tokio žingsnio stebisi ir ilgametė valstietė, Seimo narė Rima Baškienė. Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų.

Graikijoje viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie Lietuvos patiriamą nelegalių migrantų antplūdį, akcentavo, kad Lietuva nėra ir nebus koridorius į Europos Sąjungos valstybes. I. Šimonytė su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu Atėnuose ketvirtadienį aptarė šios šalies patirtį valdant neteisėtą migraciją. Migrantų srautai organizuojami sąmoningai „Norime užtikrinti, kad, jeigu yra nustatytos taisyklės, turėtų būti jų laikomasi.

Į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstantys prieglobsčio prašytojai – skirtingi žmonės su skirtingomis istorijomis. Kasdien su jais susiduriantys pasieniečiai pasakoja, kad vieni jų į Lietuvą keliauja po vieną, kiti – šeimomis, vieni – tuščiomis kišenėmis, o kiti – su tuo, ką gali panešti, vieni ramiai prašo pagalbos, o kiti nepabūgsta ir veltis į konfliktus su pareigūnais. Nuo metų pradžios pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1738 neteisėti migrantai – didžioji dalis jų – per vasaros mėnesius.

Vyriausybė pritarė nuo liepos 26 dienos praplėsti sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19. Nuo kito pirmadienio testai bus privalomi krovinių ir keleivių vežėjams, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojams, kariams. Testai nebus privalomi pilnai pasiskiepijusiems ar COVID-19 persirgusiems darbuotojams.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtų nepasirašęs Partnerystės įstatymo, jei šis būtų priimtas Seime, mat jame partnerystės apibrėžimas beveik atitiko santuokos apibrėžimą. „Būčiau jo nepasirašęs, dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuoti santuokos ir partnerytės apibrėžimai. Kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo pateiktas tenai, iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda pagrindiniu savo darbu ir iššūkiu per dvejus metus valdžioje laiko kovą su COVID-19 pandemija. Tačiau jis negaili kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri, jo teigimu, nepakankamai rūpinasi skatinti gyventojus skiepytis nuo viruso. „Be jokios abejonės, COVID-19 pandemija tapo vienu iš svarbiausių antrųjų kadencijos metų išbandymu. Vakcinų, kaip ir žadėjome, šiandien Lietuva turi pakankamai, kad paskiepytų 70 proc.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija. Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalius migrantus vadina hibridine ataka, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Anot premjerės, Vyriausybė pasienį ketina saugoti pasitelkdama karius, statydama tvorą, taip pat ministrai prašo kitų šalių pagalbos. I. Šimonytė antradienį Seimui suteikė informaciją, kaip Vyriausybė ketina atsakyti į hibridines grėsmes. Viena jų – migrantų iš Baltarusijos antplūdis.

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

Labai gali būti, kad po kelerių metų Seimo viešbutis parlamentarams liks tik nostalgišku prisiminimu. Seimas pasiryžęs parlamentarus iš ten iškraustyti ir vietoj to kompensuoti seimūnų būstų nuomą Vilniuje. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokiu atveju kompensacijoms reikės atriekti riebią sumelę, antraip Seimo nariams iš prestižinio Gedimino prospekto teks keltis į sostinės pakraščius.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tiki, kad Ukraina greitai galės tapti Europos Sąjungos nare. Tiesa, ji akcentuoja, kad esama sričių, kuriose Ukraina turėtų imtis reikšmingų reformų. „Nepaisant vykstančio karo, Ukraina vykdo reformas daug sparčiau nei per visą iki Maidano laikotarpį.

Karantinui pasibaigus, Lietuvos tėvų forumas ruošiasi į teismą paduoti valstybę dėl dalies tėvų karantino metu neva patirtos žalos. Ką konkrečiai paduos į teismą, dalies tėvų atstovai nepatikslina. Taip pat nelabai aišku, kuriam teismui adresuos skundą. Savo ruožtu ir buvusios, ir dabartinės valdžios atstovai į grasinimą teismu reaguoja ramiai ir ketinimą vadina kvailyste.

Liepos 6-osios minėjime prezidentūroje dalyvauti atsisakiusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė sako taip pasielgusi, kad pabūtų su šeima. Be to premjerė priduria, kad kvietimą į renginį gavo tik praėjusios savaitės pabaigoje. Antradienį prezidentūroje vyko iškilmingas priėmimas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga. Tačiau I. Šimonytė jame dalyvauti atsisakė.

Vertindama paskutinių dienų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacijos gerėjimas sustojo. „Man labai gaila, bet, manau, turėsime pagrindo konstatuoti, jog situacijos gerėjimas sustojo. Mes negalime sakyti, kad ji kažkaip labai pablogėjo. Vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, lyginant su prieš tai buvusia savaite, nebemažėja.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuva yra paruošusi atsaką Baltarusijai, iš kurios į šalį plūsta nelegalių migrantų srautai. Tarp numatomų priemonių – fizinė pertvara tarp Lietuvos ir Baltarusijos, karių pasitelkimas pasienio saugojimui bei papildoma vidinių Europos Sąjungos sienų kontrolė. „Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri yra nukreipta ne prieš Lietuvą netgi, o prieš visą Europos Sąjungą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad, siųsdama į Lietuvą nelegalius migrantus, Baltarusija vykdo hibridinį karą. Ministrės teigimu, jau suplanuota, kad Lietuvoje greičiau nei po savaitės iškils palapinių miestelis migrantams, o šalis savo ruožtu ruošia Baltarusijai atsaką. „Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas.

Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstantys migrantai – Aliaksandro Lukašenkos bandymas kerštauti.  „Lukašenkos šalies valdymo metodai – dažnai šlykštūs, pasakysiu taip. Tai, ką dabar matome su į Lietuvą siunčiamais migrantais, tai organizuoja mūsų vadinamoji valdžia – tai dar vienas įrodymas, kad jiems nebeveikia įprasti jų veikimo būdai. Lukašenka taip bando kerštauti. Labai atsiprašau.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Partnerystės įstatymo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius po susitikimo su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais sako, kad pavyko pradėti dialogą dėl partnerystės klausimo. Savo ruožtu prezidentūra neskuba tvirtinti, kad palaikys atskiro įstatymo iniciatyvą, prezidento manymu, užtektų esamų įstatymų pakeitimų. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius ketvirtadienį su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą.

Beveik aštuonis mėnesius nuo praėjusių metų trunkantis karantinas Lietuvoje nutraukiamas liepos 1 d., ketvirtadienį. Tačiau tai nereiškia, kad šalies gyventojai mėgausis gyvenimu be jokių apribojimų. Vyriausybės sprendimu, karantino režimą keičia ekstremalioji padėtis, o kartu su ja lieka dalis ribojimų. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių išlaikomi ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai.

Seime žengtas pirmasis žingsnis, kad buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui trečiadienį pateikė įstatymą, kuriuo siūloma profesoriui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. 71 Seimo nariai balsavo už, 24 – prieš, 24 susilaikė. Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas iš viso balsuos tris kartus.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Seimas galutinai užkirto kelią istorijoms, kuomet pavežėjai, aptarnaudami klientus, neblaivūs sėda už vairo. Jiems nustatyta griežtesnė neblaivumo norma – 0 promilių. Seimas antradienį priėmė Saugaus eismo automobilių keliais pataisas, kuriomis lengvųjų automobilių, kuriais už atlygį pagal užsakymą vežami keleiviai, vairuotojai negali būti išgėrę.

Seime užvirė diskusija dėl Konstitucijos pataisų, pagal kurias į Seimą galėtų kandidatuoti ketveriais metais jaunesni asmenys. Nors dauguma Seimo narių pasisako už amžiaus kartelės mažinimą, kiti įspėja, kad 21-erių asmenys, ko gero, per jauni priimti sprendimus Seime. Seimas antradienį svarstė Konstitucijos pataisas, kad į Seimą galėtų kandidatuoti ne 25, o 21 metų sulaukę piliečiai. 88 Seimo nariai balsavo už pataisas, 3 balsavo prieš, 20 susilaikė.

Priėmus sprendimą atšaukti karantino režimą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali prireikti lokalių karantinų, jei atskirose savivaldybėse epidemiologinė situacija bus prastesnė. Vyriausybė nusprendė nuo liepos 1 dienos atšaukti karantiną, tačiau palikti dalį apribojimų. I. Šimonytė nesiima prognozuoti, kada Lietuva gyvens be jokių apribojimų.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad po beveik aštuonių mėnesių Lietuvoje karantinas bus nutrauktas liepos 1 dieną, ketvirtadienį. Tiesa, numatoma, kad išliks dalis apribojimų, taip pat veiks ir Galimybių pasas. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai. „Pereiname iš karantino į kitą statusą.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo karantiną nutraukti nuo liepos 1 dienos, ketvirtadienio. Vis dėlto numatoma, kad dalis apribojimų išliks. Dėl to pirmadienį apsispręs Vyriausybė. Tačiau panaikinus karantiną šalyje vis tiek išliks ekstremalioji situacija. Planuojama, kad tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjui skyrus dėmesio po prezidentūros langais mitingavusiems „Šeimos maršo“ dalyviams, LGBT bendruomenės nariai jaučiasi nustumti į paraštes. Jie viešai kelia klausimą, kodėl prezidentas nesileidžia į dialogą. Politologai įspėja, kad G. Nausėda žaidžia pavojingą žaidimą diskusijose dėl šeimos politikos rodydamas palaikymą vienai grupei žmonių.  „Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Vis daugiau gimdžiusių moterų ryžtasi garsiai pasakoti apie gydymo įstaigose gimdymo metu patirtas patyčias, psichologinį, o kartais net fizinį smurtą. Tuo metu gimdymus priimantys akušeriai sako patys patiriantys patyčias ar smurtą iš pacientų. Pernai rugpjūtį kaunietė Elena (moteris prašė nenaudoti jos tikrojo vardo – aut. past.) susilaukė savo pirmagimės.

COVID-19 pandemija – nors susirgimų Lietuvoje jau kurį laiką mažėja – toli gražu dar nesibaigė. Nepaisant to, sveikatos specialistai skubina ruoštis ateities pandemijoms. Iš jų lūpų skamba raginimai Lietuvoje kurti pandemijos valdymui skirtas tarnybas, steigti naujas specialybes universitetuose bei rūpintis būtina infrastruktūra gydymo įstaigose.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis pažymi, kad COVID-19 Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones. Todėl jis ragina gausiai skiepyti studentus, ypač prieš grįžtant į studijas rudenį. „Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones. Studentų skiepijimas ar baigusių studijas skiepijimas galėtų būti labai svarbus prioritetas atidarant universitetus ir leidžiant vykti normalioms studijoms“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo K. Petrikonis.