„Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems. <...> Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesams“, – taip savo inauguracinėje kalboje 2019 m. liepą sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Dėmesys mitinguotojams
Birželio viduryje tris dienas mitingavę „Šeimos maršo“ dalyviai susirinko prie prezidentūros. Čia su jais susitiko prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Kreipdamasis į minią jis dėkojo mitinguotojams už aktyvumą.
„Pirmiausiai norisi jums padėkoti už aktyvumą, jūs parodėte, jog lietuviai yra aktyvi tauta, parodėte, jog savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti rodydami tai, girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate. Jūs netylite, jūs kalbate ir sakote“, – sakė P. Mačiulis.
Vis dėlto pats prezidentas su minia nesusitiko dėl, patarėjo teigimu, įtemptos darbotvarkės.
Priekaištai netesint pažadų
Netrukus po to socialinių mokslų daktarė, tarptautinės teisės tyrėja Laima Vaigė per socialinius tinklus kreipėsi į prezidentūrą LGBT bendruomenės vardu, prašydama prezidento ateiti ir pasikalbėti.
„Mūsų, žmogaus teisių gynėjų, niekada neišėjo pasveikinti, kiek ten beprotestuoji ar bežaidi prie tų valstybės institucijų. <...> Tuo tarpu vakar prezidentas išsiuntė savo patarėją pasveikinti nelegalaus mitingo už tradicines vertybes.
Nes reikia išgirsti žmonių skundus. Žmonių, nemokančių Lietuvos himno, ir reikalaujančių kartuvių Seimo nariams bei LGBT teisių (neegzistuojančių) ribojimo. <...>
O gal susipažinkite kada ir su mumis, tais žmonėmis, su kuriais sprendžiate, ką daryti? Mes esame visur. Esame šalia, tiesiog už jūsų durų. Jei nebaisu išeiti spaust rankos maršistams, pasikvieskite ir kokią tos pačios lyties porą, auginančią vaikus. Tiesiog. Pasikalbėkite ir su mumis“, – rašė S. Vaigė.
Įdomu tai, kad pernai LGBT bendruomenė taip pat nesulaukė prezidentūros dėmesio – nei prezidento, nei jo patarėjų.
2020 m. liepą LGBT bendruomenė susirinko į akciją šalia prezidentūros, ragindami prezidentą G. Nausėdą solidarizuotis ir įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį – bendruomenės simbolį.
Tai savo rinkiminės kampanijos metu, per rinkiminius debatus, beje, žadėjo pats prezidentas.
G. Nausėda sakė, jog vaivorykštės spalvų ženklelį įsisegtų, kad pademonstruotų „solidarumą brutaliam nesuvokimui, kad gyvename visuomenėje, kurioje privalome gerbti vienas kitą ir, jeigu matysiu bent menkiausias tokio netolerantiškumo apraiškas, aš į tai tikrai reaguosiu ir pareikšiu savo žmogišką solidarumą“.
Vėliau, prezidentūra portalą 15min patikino, kad prezidentas pažado nepamiršo ir „tą jis padarys natūraliomis aplinkybėmis, tam tinkama proga, o ne kažkam primygtinai prašant“.
„Šeimos maršas“ buvo didesnis
Portalo tv3.lt paklausta, kodėl pernai prezidentas ar jo atstovai nepasirodė LGBT bendruomenės susibūrime, o šiemet nusileido pabendrauti su „Šeimos maršo“ dalyviais, prezidentūra teigė, kad tai lėmė pastarojo renginio mastas.
„Prezidento vyr. patarėjas Povilas Mačiulis, penktadienį kalbėdamas apie susitikimą su „Šeimos maršo“ dalyviais, pabrėžė, kad tokio masto renginiai prie prezidentūros vyksta retai, ir kad būtent masinis renginio pobūdis paskatino išeiti susitikti su jo dalyviais.
Prieš metus vykęs Tomo Vytauto Raskevičiaus organizuotas keliolikos žmonių sambūris labiau priminė Laisvės partijos priešrinkiminę akciją. Likus trims mėnesiams iki Seimo rinkimų. Prezidentas ir jo komanda vengė įsitraukimo į rinkimuose dalyvaujančių partijų rinkiminių kampanijų veiksmus“, – atsakyme tv3.lt rašė prezidentūra.
Į klausimą, ar, jei prezidento sprendimą bendrauti ar nebendrauti lemia renginio dydis, G. Nausėda atvyktų susitikti su keliatūkstantine LGBT asmenų minia, prezidentūra neatsakė.
Paklausus, ar G. Nausėda apskritai linkęs susitikti su LGBT bendruomene pabendrauti šiuo metu aktualiais klausimais, apie Partnerytės įstatymą, prie kurio Seimas turėtų grįžti rudenį, prezidentūra atsakė:
„Prezidentas bendrauja su visais ir neskirsto Lietuvos piliečių pagal jų gyvenamą vietą, amžių, lytinę orientaciją ir pan. Prezidentas stengiasi girdėti visų nuomonę, kad ir kokias sudėtingas temas kelia įvairios socialinės grupės“.
Prezidentas stato save į nepatogią padėtį
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas juokais teigia, kad prezidentūrai sprendimą deleguoti P. Mačiulį susitikti su mitinguotojais pakuždėjo dar balandį prezidentūros užsakyta apklausa. Joje dauguma respondentų nepritarė įteisinti partnerystę.
„Jis (G. Nausėda – aut. past.) gi apklausą pasidarė. Jis juk, kiek aš suprantu, žiūri, kad jam palaikymo trūksta. O palaikymas, jis galvoja, – kurių daugiausiai yra“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Vis dėlto, anot politologo, manyti, kad „Šeimos maršo“ dalyviai, praėjusią savaitę tęsę savo mitingus prie Seimo ir prezidentūros, atstovauja daugumai.
„Tie marširuotojai tikrai nėra jokia dauguma. Tai yra faktiškai, kaip matėme, įvairi, marga publika. Daug tų, kuriems nepasisekė anksčiau. Jie ir už Kedį ėjo, kai kas ėjo dar Šustausko maršuose, su Rusijos vėliavomis....
Publika labai marga, bet neatstovauja daugumai, nes dauguma, deja, pasyvi, inertiška, visiškai abejinga. Manau, kad viskas jiems vienodai – ir LGBT, ir tradicinės vertybės“, – teigė B. Ivanovas.
Politologo manymu, politikai, ypač prezidentas, „turi būti aukščiau tų kovų“.
„Man labiausiai skaudu matyti, kad prezidentas, kuris pozicionavo save kaip Adamkaus įpėdinį, įsitraukė į tas pigias posovietines rietenas, nesugeba pakilti aukščiau to. Tu gali užimti moralinę poziciją, jeigu esi įžvalgus. O kai eini tampytis ir elgtis taip, kaip dažnai stebime, tai iš esmės argumentas tavo oponentams“, – teigė B. Ivanovas.
Čia pat jis pridūrė, kad idealiu atveju nei prezidentas, nei jo atstovai nesileistų į kalbas su nė viena iš konflikto pusių.
„Būti aukščiau visko. Čia grynai politiniai žaidimai. Žaidimai, kurie stumia prezidentą į cugcvangą. Dar kol kas jis jame neatsidūrė, bet labai netoli to. Nes cugcvangas – kai tiesiog neturėsi gero ėjimo. Kaip gali būti moderatoriumi, arbitru, kai tu stoji vienon pusėn“, – retoriškai klausė B. Ivanovas.
