Monika Kasnikovskytė

Vyriausybė antradienį galiausiai pritarė pasiūlymui neberiboti dalyvių skaičiaus atviruose renginiuose per Jonines. Taip pat nuspręsta tomis dienomis atsisakyti reikalavimo įsigyti bilietus elektroniniu būdu. Kaukių dėvėjimas išliks privalomas. Ministrų kabinetas nusprendė per Jonines panaikinti reikalavimą atvirose erdvėse organizuojamus renginius stebėti tik iš sėdimų vietų.

COVID-19 pandemija atvėrė ir išryškino Lietuvos sveikatos sistemos žaizdas, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ketina imtis reformų. Jos, be kita ko, turėtų paliesti ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas, ir ligoninių tinklą. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad tinklo pertvarka nebūtinai reiškia uždarytas ligonines.

Vyriausybė pirmadienį taip ir nepritarė pasiūlymui neberiboti dalyvių skaičiaus atviruose renginiuose per Jonines. Sprendimas iki antradienio ryto įstrigo ministrų kabinete. Planuota per Jonines panaikinti reikalavimą atvirose erdvėse organizuojamus renginius stebėti tik iš sėdimų vietų. Siūlyta panaikinti draudimą prekiauti maistu ir gėrimais ir teikti kitas paslaugas renginių vietose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad, net jei birželis bus paskutinis karantino Lietuvoje mėnuo, dalis apribojimų turėtų išlikti. Dėl jų, anot premjerės apsispręs epidemiologai. „Net, jeigu šis mėnuo bus paskutinis karantino mėnuo šiame epizode, tai vis tiek nereiškia, kad jokių apribojimų nebeliks. Epidemiologai turi pasakyti, kokių apribojimų vis dar reikia.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad nuo ketvirtosios COVID-19 bangos ir naujosios Delta atmainos plitimo gali apsaugoti tik vakcinos. „Delta atmaina atėjo į Lietuvą. Iš tikrųjų tai labai neraminantis dalykas. Nereikėtų visko piešti apokaliptinėmis spalvomis. Kol kas turime tik kelis atvejus. Ar ji išplis, ar ne, priklauso nuo mūsų visų.  Ką matome iš studijų, kurios yra Jungtinėje Karalystėje, pats svarbiausias dalykas yra vakcinacija.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad per vasarą Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos turės pasiruošti rudeniui, mat pavojų kelia naujos COVID-19 atmainos. Taip pat prezidentūra siekia didinti vakcinavimo tempus. „Ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, SAM, visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui. Todėl, kad matome naujas atmainas, kurios plečiasi kitose šalyse.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo smulkų karantino pakeitimą dėl masinių atvirose erdvėse renginių. Siūloma panaikinti reikalavimą tokius renginius stebėti tik iš sėdimų vietų bei draudimą prekiauti maistu ir gėrimais ir teikti kitas paslaugas renginių vietose bei nustatant, kad 2021 m. birželio 23–24 d. atvirose erdvėse organizuojamiems renginiams netaikomas reikalavimas užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos gyventojus vasarą ragina per daug neatsipalaiduoti ir nepradėti švęsti COVID-19 pandemijos pabaigos. Prezidentas nuogąstauja, kad nepaisant to, kad vakcinų Lietuvoje užtenka, dalis šalies gyventojų atsisako skiepytis. „Pasinaudodamas proga, noriu paraginti pernelyg neatsipalaiduoti ir nepradėti per anksti švęsti pandemijos pabaigos. Kartą jau patyrėme, kad sergamumo atoslūgis vasarą gali būti laikinas ir labai apgaulingas.

Pirmadienį Prezidentūros kanceliarija organizuoja sveikatos forumą „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“. PROGRAMA: 9:00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos įžanginis žodis. 9:10 val. Pagrindinis pranešimas. ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides. I dalis – Nuo pandemijos iki pandemijos: kada įveiksime šią ir kaip pasirengsime kitai? (moderuoja: prof.

Moksleivių maitinimas mokyklose dažnai kelia aistras – tėvai priekaištauja dėl jo kokybės, bando skaičiuoti, ar tikrai mokyklos maisto daviniams išleidžia tiek, kiek priklauso. Portalo tv3.lt skaitytojas Vytautas atliko savarankišką maisto davinių patikrinimą Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje ir sako manantis, kad šeimos dėl maisto davinių yra apgaudinėjamos. Vis dėlto gimnazijos vadovė teigia, kad vyro skaičiavimai neatitinka realybės.

Garsioji teisėjų korupcijos byla ir prie vairo neblaivių įkliūvančių teisėjų istorijos – nenuostabu, kad prezidentas Gitanas Nausėda antrajame savo metiniame pranešime išskyrė teisėjų profesiją, akcentuodamas, kad reikia atkurti jos prestižą. Tačiau ko reikia, kad tai pavyktų? Ypač, kai teisėjai negali pasigirti labiausiai motyvuojančiomis algomis Lietuvoje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė alternatyvioms, ne valdančiųjų, o opozicijos atstovo Andriaus Mazuronio rengtoms alkoholio pardavimo pataisoms. Jis, kaip ir valdantieji, siūlo suvienodinti prekybos alkoholiu laiką, kad kiekvieną savaitės dieną jis būtų parduodamas nuo 10 iki 20 val. Pateikdamas savo dar praėjusių metų pabaigoje įregistruotas pataisas, darbietis A. Mazuronis sakė, kad jo tikslas – suvienodinti alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais.

Seime žengtas pirmasis žingsnis atlaisvinti prekybą alkoholiu – parlamento dauguma po pateikimo pritarė Liberalų sąjūdžio Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Jomis siekiama suvienodinti prekybos alkoholiu laiką, taip pat sumažinti amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholinius gėrimus. Dėl pataisų Seimas pirmą kartą turėjo balsuoti kiek vėliau ketvirtadienį, tačiau Seimo narė Agnė Širinskienė pasipiktino, kad įstatymo pataisoms išvadų dar nespėjo parengti Seimo Teisės departamentas.

Nuo ketvirtadienio Lietuvoje įsigalioja dar daugiau karantino pakeitimų. Vyriausybė panaikino darbo laiko apribojimus barams, kavinėms ir naktiniams klubams. Taip pat pakeitimai laukia COVID-19 jau persirgusių asmenų, taip pat keliautojų. Karantinas Lietuvoje kol kas galioja nuo pernai lapkričio 7-osios iki birželio pabaigos. Neribotas darbo laikas Nuo ketvirtadienio kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietoms nebetaikomas darbo laiko apribojimo.

Žygimanto Pavilionio pokalbį su apsišaukėliu Rusijos opozicionieriumi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vadina Kremliaus provokacija. Ji kritiškai vertina opozicijos Seimo nariui reiškiamą nepasitikėjimą. „Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo šita istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją.  Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai tūravoti, norėčiau tuo abejoti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad birželis bus paskutinis mėnuo su karantinu. Vis dėlto ji neabejoja, kad dar kurį laiką teks gyventi su apribojimais. „Nėra netikėtina, kad šitas mėnuo karantino gali būti ir paskutinis. Tačiau, manau, kad tam tikros saugumo rekomendacijos vis tiek išliks, todėl, kad didesni masiniai renginiai, susibūrimai, ypač uždarose patalpose, kol neturim 70 proc. paskiepytų gyventojų, o gal ir daugiau, vis tiek tam tikrą riziką kels.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina Lietuvos gyventojus skiepytis nuo COVID-19, kad į šalį patekus viruso mutacijoms, gyventojai būtų saugūs. Ji pažymi, kad gaunama informacijos, jog vadinamoji britiškoji COVID-19 atmaina gali būti pavojinga vaikams. „Aš noriu apeliuoti į labai paprastus ir praktiškus dalykus, kad ir tą pačią viruso mutaciją, kuri tikrai anksčiau ar vėliau iki Lietuvos ateis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį „Litexpo“ vakcinacijos centre paskiepyta vakcinos „AstraZeneca“ antruoju skiepu. Premjerė mano, kad skiepijimas Lietuvoje vyksta per lėtai, nes bent pirmąją vakcinos dozę gavo tik daugiau nei 40 proc. žmonių. Pirmąją vakcinos dozę I. Šimonytė gavo kovo pabaigoje. „Viduje žmonių nemažai, bet spėju, kad yra nemažai žmonių, kurie skiepijasi jau antrą kartą.

Seimui nerandant bendro sutarimo narkotikų dekriminalizavimo klausimu, savo žodį paprašyti tarti ekspertai. Teisėsaugos atstovai ir asmenys, dirbantys su narkotikų kontrole, vieningai pripažįsta – bausmės už narkotikų turėjimą be tikslo juos platinti Lietuvoje yra perteklinės ir nesprendžia tikrosios problemos. Užuot baudus, ekspertai ragina gydyti. Seimas antradienį suorganizavo diskusiją, kurioje ekspertai pasisakė narkotikų dekriminalizavimo klausimu.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pripažįsta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, atlikdami kratą Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete, naudojo prievartinius veiksmus. Jos teigimu, tyrimą vykdanti prokuroras leidimo naudoti prievartinius veiksmus nebuvo davęs.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis mano, kad, jeigu Lietuvos tarnybos netinkamai reaguos į situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje dėl nelegalių migrantų, problema gali tapti nevaldoma. „Ar tie taktiniai sprendimai yra tokie, kokie turi būti, artimiausiu metu pamatysime. Tai yra tiktai pradžia. Tai yra testavimas, bandymas pasižiūrėti, kaip mūsų tarnybos reaguoja.

Keliems šimtams žmonių mitinguojant prie parlamento, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti pagrindo keisti Seimo darbotvarkę ar anksčiau aptartas partijų programines nuostatas. „Visos pilietinės pozicijos vienu ar kitu klausimu yra sveikintinos, kai jų reiškimas neperžengia neapykantos kalbos ribos, taip ir vertinu, kaip vieną iš išraiškų nuomonės vienos ar kitos grupės žmonių. Ne kartą esu kalbėjusi apie konkrečius reikalavimus, kuriuos buvau gavusi iškart po Šeimų maršo.

Sveikatos apsaugos ministerijai teigiant, kad 12–15 amžiaus vaikai, kurių tėvai nesutinka jų skiepyti, vis tiek gali būti vakcinuoti nuo COVID-19, teisininkai atkreipia dėmesį, kad tai nėra teisėta. Nuo pirmadienio Lietuvoje leidžiama skiepyti 12–15 metų vaikus. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad tai įmanoma ir tais atvejais, kai vaikų ir tėvų nuomonė dėl skiepo nesutampa.

Šalyje stabiliai gerėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė ėmėsi švelninti karantiną. Tarp jau ketvirtadienį įsigaliojančių pakeitimų – patikslinimai dėl Galimybių paso ir pokyčiai keliaujantiems. Taip pat priimtas sprendimas neberiboti maitinimo įstaigų darbo laiko. Kaip posėdyje sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ji tikisi, kad karantino nutarimas keičiamas paskutinį kartą.

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas. Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – ilgainiui galėtų grįžti į savo pareigas. Seimo narys Raimundas Lopata Seimui ketvirtadienį pateikė tai numatančias Konstitucijos pataisas. Šiomis Konstitucijos 74 str. pataisomis ketinama įgyvendinti jau 10 metų galiojantį Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R. Pakso byloje.

Seimas ketvirtadienį žengė pirmąjį žingsnį atleisti už vairo neblaivų įkliuvusį  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Arvydą Daugėlą. A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone birželio 1 dieną, jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. Pažemino teisėjo vardą Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė ketvirtadienį pateikė Seimui nutarimą, kuriuo siūloma A. Daugėlą atleisti iš teisėjo pareigų Lietuvos Aukščiausiame teisme.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo naujus karantino pakeitimus. Juos priimti ruošiamasi kitą savaitę, pirmadienį, vyksiančiame Vyriausybės posėdyje.  Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame dokumente, siūloma neberiboti maitinimo įstaigų, naktinių klubų darbo laiko. Iki šiol jis ribotas nuo 7 iki 24 val. Siūloma užtikrinti, kad brandos egzaminai bus vykdomi patalpose, kur vienam mokiniui, kai jų patalpoje yra daugiau nei 10, teks bent 10 kv.

Generalinė prokuratūra patikino, kad dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką bus atliekamas vidinis patikrinimas. „Negalėčiau per daug detaliai aiškinti, kokios procesinės prievartos ar kokios jėgos priemonės buvo panaudotos prieš Seimo narį. Reikėtų palaukti, nes procesiniai veiksmai dar vyksta, tie patys pareigūnai, kurie atliko tuos veiksmus, turėtų pateikti savo paaiškinimus apie šitą įvykį, kaip viskas vyko.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ketvirtadienį pranešė, kad papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius yra sulaikytas. Po Seimo nario „darbiečio“ Mindaugo Puidoko pareiškimo, kad savo kabinete patyrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, į parlamentą ketvirtadienį iškviestas Generalinės prokuratūros atstovas.

Seimo narys, darbietis Mindaugas Puidokas tvirtina ketvirtadienį patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų smurtą savo kabinete Seime. Savo ruožtu STT praneša, kad M. Puidoko padėjėjas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Teigiama, kad jis siūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui. „Įvyko precedento neturintis atvejis Lietuvos parlamentarizmo istorijoje.

Nuskambėjus pasipiktinimui, kad Seimo narys Žygimantas Pavilionis savo išrinktąją vedė Berlyne vykusios komandiruotės metu, aiškėja, kad Seimas komandiruotę iš tiesų apmokėjo dviem asmenims. Tačiau antrasis asmuo – visai ne parlamentaro mylimoji, o Ž. Pavilionio kolega Seime. Portalas tv3.lt gavo Ž. Pavilionio komandiruotės į Berlyną, vykstančios birželio 8–12 dienomis, sąmatą. Joje nurodoma, kad ši darbo kelionė dviem asmenims kainuoja daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Lietuvoje netylant diskusijoms dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje, istorikai dalinasi surinkta informacija apie aktyvų rašytojo kolaboravimą su sovietų valdžia. Jų akimis, istoriniai faktai įrodo P. Cvirkos vaidmenį sovietmečiu. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai parengė analizę apie P. Cvirkos veiklą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad karantino nutarimas galėtų nustoti galioti, jei epidemiologinės situacijos gerėjimas ir vakcinacijos tempai būtų tokie pat palankūs, kaip dabar. Vis dėlto premjerė neatmeta, kad vasarą dalis apribojimų dar išliks. „Vyriausybės prioritetas dabar yra, kad situacija ir toliau nemažiau lėtai gerėtų, kaip gerėtų šiuo metu, ir kad žmonės ne mažiau sparčiai skiepytųsi.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad apsišaukelių Rusijos opozicionierių provokacija prieš Seimo narį Žygimantą Pavilionį bus pamoka politikams būti atsargiems. jo manymu, provokacijų prieš politikus rizika išauga dėl griežtos Lietuvos pozicijos prieš režimus Rusijoje ir Baltarusijoje. „Neklausiau paties pokalbio. Bet manau, kad turbūt visiems politikams yra pamoka, kad kalbantis su pašnekovais reikia būti tikriems, su kuo yra kalbama.

Balandžio pabaigoje mirusio parlamentaro, Kovo 11-osios akto signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei Vyriausybė nusprendė skirti valstybinę signataro našlių rentą.  Tokį siūlymą pateikė Seimo kanceliarija, jam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos dydis yra 25 proc. valstybinės signataro rentos dydžio. Valstybinės signataro rentos dydis yra 38,79 procento Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Dalis Seimo narių trečiadienį susiginčijo dėl įstatymo pataisų, kuriomis siekiama nustatyti, kaip asmens dokumentuose būtų rašomi nelietuviški vardai ir pavardės. Dalis parlamentarų raidžių w, q, x naudojimą asmens dokumentuose laiko politizuotu klausimu ir teigia, kad taip bandoma pakeisti lietuvių kalbos abėcėlę.

Prezidentūra sureagavo į Seimo nario Žygimanto Pavilionio pokalbyje su Rusijos provokatoriais nuskambėjusius žodžius apie prezidento statusą Lietuvoje. Prezidentūros teigimu, nuskambėję teiginiai silpnina tarptautines Lietuvos pozicijas. Antradienį Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetę žinomi Rusijos pokštininkai paskelbė vaizdo pokalbį su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas ir jų parengta Vyriausybės ataskaita antradienį sulaukė kai kurių parlamentarų kritikos. Vieni Seimo nariai ataskaitoje pasigedo atsiskaitymo už nuveiktus darbus, kiti kritikavo ne tiek patį dokumentą, kiek ministrų kabineto nusiteikimą ar darbą.  Seimo frakcijos antradienį įvertino Vyriausybės ataskaitą. Ją I. Šimonytė Seimui pristatė gegužės pabaigoje.

Valdantieji politikai ir ministrai antradienį ėmėsi įvertinti prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą. Jie sako išgirdę prezidento valdantiesiems skirtą kritiką, tačiau patys turi pastebėjimų šalies vadovui. G. Nausėda antradienį skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tokią prievolę jam numato Konstitucija.

Kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad jame mažai dėmesio skirta užsienio politikai, daugiau koncentruotasi į vidaus politikos problemas. G. Nausėda antradienį skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tokią prievolę jam numato Konstitucija. „Visų svarbiausia, man atrodo, kad prezidentas apima labai platų ruožą savo pranešime.

Kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atsiliepdama apie prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, teigia pasigendanti lyderystės visuose valdymo lygmenyse Lietuvoje. „Kai kalbame apie lyderystę, kaip tokią, apskritai tos lyderystės Lietuvoje yra mažai ir jos nematome visuose lygmenyse“, – žurnalistams po prezidento metinio pranešimo Seime antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimu Seime vis dar niekaip nerandama bendro sutarimo. Kol kas aišku tiek, kad parlamentarai šiuo klausimu Seime plėtos diskusiją, į ją įtraukdami ir ekspertus. Savo ruožtu teisėsauga įspėja, kad pataisos gali paskatinti kitų narkotinių medžiagų – heroino ar LSD – vartojimą, tačiau pataisų iniciatoriai teigia, kad tai nėra pagrįsta mokslu.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Visi Lietuvos abiturientai jau pirmadienį išbandys savo jėgas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine. Moksleiviams svarbu žinoti, kuo šiemet ypatinga egzaminų. Pavyzdžiui, tuo, kad daliai jų neužteks dėvėti paprastų apsauginių veido kaukių – kai kam prireiks respiratorių. Taip pat, ką daryti, jei dėvint kaukę pasidaro bloga, kokios spalvos tušinuku rašyti, ar egzamino metu galima užkandžiauti ir svarbiausia – kada pasirodys rezultatai.

Gegužę po COVID-19 vakcinos „Moderna“ dvidešimtmečiui lietuviui užfiksuotas miokarditas – širdies raumens uždegimas. Tai – pirmasis miokardito atvejis Lietuvoje po skiepo nuo koronaviruso, penktadienį patvirtino Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. „Pirmą kartą apie miokarditą prieš kokius du mėnesius pranešė žiniasklaida iš Izraelio, kai buvo informuota apie keliolika ar keliasdešimt atvejų po „Pfizer“ vakcinos patirto miokardito, kuris dažniausiai pasireiškė jauniems vyrams.

Gegužę gauti 986 pranešimai apie nepageidaujamas vakcinos nuo COVID-19 reakcijas, 48 iš jų – sunkios. Daugiausiai pranešimų apie šalutines reakcijas gegužę sulaukta po „AstraZeneca“ vakcinos. „Absoliutus skaičius didėja, jis yra nuosekliai didėjantis, nes daugėja vakcinuotų žmonių, tačiau mažėja pranešančių asmenų procentas“, – penktadienį žurnalistams sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis.

Panašu, kad valdantieji konservatoriai ketina grįžti prie savo plano reglamentuoti atstovavimo Lietuvai tvarką Europos Vadovų Taryboje. Prie šios idėjos grįžta po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda premjerei Ingridai Šimonytei laiškui pareiškė, kad būtent jis bus Lietuvos atstovas EVT. G. Nausėda I. Šimonytei raštu atsakė, kad į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimus toliau vyks pats. Apie tai šią savaitę pranešė portalas 15min. Šalies vadovo teigimu, tai yra jo konstitucinė teisė.