Monika Kasnikovskytė

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad naujais mokslo metais moksleivius į klases planuojama grąžinti ne su privalomu, o su rekomenduojamu testavimu dėl COVID-19. Ministrė pripažįsta matanti, kad dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami dėl koronaviruso. „Matome, kad situacija gerėja, tikrai turime daug vakcinuotų žmonių. Mūsų visuomenės imunitetas stiprėja.

Prezidentūra akcentuoja, kad nepaisant situacijos, nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai turėtų grįžti mokytis į mokyklas, o ne nuotoliniu būdu. Prezidentūros manymu, tam dideles galimybes sudarys ir leidimas skiepyti vaikus nuo COVID-19, taip pat moksleivių testavimas. Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

Skambiai pristatoma „Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą regionams. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šis tinklas padės mažinti skirtumus tarp mokyklų, regionų ugdymo įstaigos nuogąstauja, kad joms nebus lemta tapti projekto dalimi ir skirtumai tarp moksleivių pasiekimų tik dar labiau ryškės.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad raginti gyventojus skiepytis nuo COVID-19 gali tekti pasitelkti ir papildomas priemones. Premjerė nuogąstauja, kad nepaskiepijus pakankamai žmonių ir išplitus viruso mutacijoms, perniek nueis iki šiol pasiektas rezultatas kovoje su COVID-19. „Lietuva yra pirmame penketuke Europos Sąjungoje [pagal skiepijimą]. Tačiau tempas galėtų būti ir greitesnis. Dabar vakcinų yra daugiau.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atsisako vertinti Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos paaiškinimus, kodėl buvo užgrobtas į Lietuvą skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Premjerės manymu, šio politiko pasisakymų negalima vertinti iš sveiko proto pozicijų. „Į visas Lukašenkos kalbas reaguoti yra labai sudėtinga. Nes toje kalboje buvo pasisakymų, kurie verčia abejoti, ar žmogus suvokia savo valstybės geografiją.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė apgailestauja, kad antradienį Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti Partnerystės įstatymą. Vis dėlto, premjerės manymu, tai, kad projektą palaikė didelė Seimo narių dalis, jau yra geras ženklas. „Kaip žmogus, kuris balsavo už projektą, nesidžiaugiu tuo, kad projektas nepradėtas svarstyti. Mano supratimu, diskutuoti tikrai buvo galima pradėti.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo karantiną pratęsti dar mėnesiui – iki birželio pabaigos. Kartu siūloma dar švelninti karantino apribojimus. Galutinį sprendimą ministrų kabinetas priims trečiadienį. Ministerijos parengtame dokumente siūloma, kad karantinas truktų iki birželio 30 d. 24 val. Kol kas karantinas galioja iki gegužės pabaigos. Taip pat siūloma prailginti maitinimo įstaigų darbo laiką nuo 7 iki 24 val.

Vyriausybė dar mėnesiui – iki birželio pabaigos – pratęsė ir nuo vasaros kiek sušvelnino karantiną. Nuspręsta leisti būriuotis didesnėms žmonių grupėms, taip pat pratęstas viešojo maitinimo įstaigų darbo laikas. Nuspręsta, kad karantinas truks iki birželio 30 d. 24 val.  „Keletas karantino režimo nuostatų patikslinimų. Visus pakeitimus darome vieningai nuo birželio 1 dienos“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas gali tapti privalomu visiems abiturientams. Seimo narys Artūras Žukauskas įregistravo pataisas, kuriomis siūlo, jog šį egzaminą privalėtų išlaikyti ne tik valstybės lėšomis, bet ir savo lėšomis studijuoti norintys studentai.

Dalies Seimo narių sprendimą nepritarti Partnerystės įstatymui ir grąžinti jį tobulinti LGBT bendruomenė pasitiko sunkiai rinkdama žodžius. Dalis jų pyksta, kad Seimas nežiūri į homoseksualius asmenis, kaip į lygiaverčius piliečius. Kiti visgi tikisi, kad įstatymas dar sulauks savo dienos ir galiausiai bus priimtas. Antradienį Seimui sprendžiant dėl Partnerystės įstatymo, Nepriklausomybės aikštėje žmogaus teisių aktyvistai surengė projekto palaikymo akciją.

Seime bent kuriam laikui žlugo bandymas reglamentuoti ir skirtingos, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Įdomu tai, kad projekto nepalaikė nemaža dalis valdančiosios koalicijos narių. Dalis jų priklauso partijoms, kurios partnerystės reglamentavimą įtraukė į rinkimų programas. Antradienį vykusiame balsavime dėl Partnerystės įstatymo pateikimo stadijoje jį palaikė 63 Seimo nariai, susilaikė septyni, prieš buvo 58 parlamentarai.

Seime antradienį ketinant pristatyti Partnerystės įstatymą, dalis parlamentarų reikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Vis dėlto balsavimu Seimo nariai nusprendė klausimą palikti darbotvarkėje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime pateiks Partnerystės įstatymo projektą. Juo norima įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Baltarusijos režimas galėjo užgrobti bet kurį, net tik į Lietuvą skrendantį, lėktuvą. Todėl, anot premjerės, diskusija dėl Baltarusijos veiksmų turi būti keliama tarptautiniu mastu.

Vyriausybė uždraudė vykdyti skrydžius iš ar į Lietuvos oro uostus per Baltarusiją. Draudimas įsigalios nuo antradienio, draudimo pabaiga nenumatoma. Trečiadienio posėdyje priimtas sprendimas drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną. Draudimas įsigalios 2021 m. gegužės 25 d. 3 val. „Skrydžiai, kurie vys per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – sakė I. Šimonytė.

Šalies maitinimo įstaigos – barai, kavinės restoranai – pirmadienį pasitiko džiugiai, mat su Galimybių pasu prasiplėtė jų veiklos galimybės. Nerimaujančius, kad dabar, turint patikrinti kiekvieno lankytojo Galimybių pasą ir asmens dokumentą, prie kavinių nusidrieks eilės, verslininkai ramina, kad procesas bus nesudėtingas. Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų.

Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų. Galimybių pasas – QR kodas, kurį kiekvienas gyventojas gali gauti internetu.  Nuo gegužės 24 dienos tiek gauti, tiek patikrinti Galimybių pasą bus galima interneto puslapyje gpasas.lt.  Kas gali gauti Galimybių pasą? Persirgę.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Ilgai ruoštas Partnerystės įstatymas išvydo dienos šviesą. Tačiau žmogaus teisių specialistai jame pasigenda kelių svarbių detalių. Pavyzdžiui, įstatymas nenumato jokių poros vaiko teisių apsaugos, taip pat besiskiriant partnerystėje esančioms poroms gali kilti problemų dėl turto. Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Partnerystės įstatymui išvydus dienos šviesą, LGBT bendruomenei priklausančių vaikų tėvai džiaugiasi ir vadina tai valstybės žingsniu į priekį. Aktoriaus ir atlikėjo Dominyko Vaitiekūno mama Jolanta situaciją visuomenėje, kuomet dėl homoseksualių porų teisių kyla tiek neapykantos, laiko pavojinga ir mano, kad daugiau švietimo LGBT klausimais padėtų užtikrinti, kad visuomenė į tokias poras žiūrėtų palankiau.

Nors Galimybių pasas padės viešojo maitinimo įstaigoms pritraukti daugiau klientų, verslininkai kritiškai vertina sprendimą ir toliau riboti jų darbo laiką. „Bendrai nuo mūsų viso sektoriaus pasakyčiau kelis rūpesčius, kurie mus slegia – žmonių ribojimas, kuris po vakar sprendimų sprendžiasi teigiamai. Bet, aišku, lieka laiko ribojimas. Ir tas laiko ribojimas neleis mums pilnavertiškai atsistoti ant kojų“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo verslininkas, barų vadovas Saulius Galdikas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristato interneto svetainę, kurioje galima gauti Galimybių paso kodą. Gyventojams Galimybių pasą reikės atnaujinti kas savaitę, su juo atsivers daugiau veiklų. Galimybių pasu Lietuvos gyventojai galės pradėti naudotis gegužės 24 dieną. Jis leis verslams laisviau dirbti, o žmonėms plačiau naudotis paslaugomis. Galimybių pasą galės gauti trys grupės žmonių: pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad platesnės diskusijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio vyks rudenį, kai Finansų ministerija bus parengusi savo pasiūlymus. Premjerė ketvirtadienį Seime sulaukė klausimo, ką mano apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, turint omenyje tai, kad pastaruoju metu būstų kainos reikšmingai išaugo. „Diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio yra sena kaip atkurta valstybė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atmeta galimybę, kad iki liepos 6 dienos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos iškeltas tikslas, kad nuo COVID-19 bus paskiepyta 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, jos teigimu, iki to laiko didesnė dalis gyventojų turėtų būti paskiepyti bent viena vakcinos doze. „Klausimas, kas yra „paskiepyti“. Paskiepyti viena doze – tai netoli to tikslo būsime. Bet pilnai paskiepyti tai tikrai nesugebėsime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad dalis karantino apribojimų turėjo būti atšaukti dėl to, kad nebėra pagrįsti. Vis dėlto ji ragina gyventojus neatsipalaiduoti ir pažymi, kad Lietuva pagal sergamumą COVID-19 vis dar yra „juodojoje“ zonoje.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje nuo kitos savaitės ėmėsi reikšmingai švelninti karantiną daugelyje sričių.

Vyriausybė apsisprendė švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Nuspręsta valanda prailginti maitinimo įstaigų darbo laiką, prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat atlaisvinti bendravimą tarp namų ūkių bei dvigubinti dalyvių skaičių renginiuose.

Vyriausybei siūloma švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Trečiadienį Vyriausybė turėtų apsispręsti, ar prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat – valanda ilginti maitinimo įstaigų darbo laiką.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Vyriausybė jau kitą savaitę turėtų apsispręsti, ar dar verta tęsti karantiną. Šiuo metu veikiantys karantino apribojimai galioja iki gegužės pabaigos. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigia, kad, net jei ir reikėtų pratęsti karantiną, su Galimybių pasu jis galėtų būti kur kas švelnesnis. Ekonomikos komitetas trečiadienį Seime diskutavo, kaip būtų galima švelninti karantiną, pradėjus veikti Galimybių pasui.

Skandalinga pernai nuskambėjusi greitųjų COVID-19 testų už 6 mln. eurų pirkimo istorija dar net nepriartėjo prie pabaigos. Tačiau jos dalyviai jau peržengė teismo slenkstį, kur valstybei iš verslininkų bandoma prisiteisti daugiau nei 4 mln. eurų. Savo ruožtu verslininkai kelia klausimą, kodėl jie kaltinami už tai, kad valstybinė institucija už greituosius testus sutiko mokėti jų nustatytą kainą. Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi tirti 6 mln.

Pamažu ryškėja, kaip Lietuvoje atrodys garsiai išdiskutuotos „Tūkstantmečio mokyklos“. Panašu, kad atsisakyta pirminės idėjos, kad savivaldybėse išdygs tik po vieną tokią mokyklą. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, šios mokyklos bus atviros visiems  moksleiviams ir tikimasi, kad ilgainiui ši programa apims visas Lietuvos mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pristatė „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

Pasisakydamas Didžiajame šeimos gynimo marše, šalies prezidentas Gitanas Nausėda palietė ir tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimą. Nors pažymėjo, kad partnerystę reikia sureguliuoti teisiškai, čia pat prezidentas akcentavo, kad „tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos“. Vis dėlto konstitucinės teisės ekspertai neįžvelgia, kuri Partnerystės įstatymo dalis dabar galėtų prieštarauti Konstitucijai.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas vaizdo įrašu kreiptis į Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyvius nustebino ne vieną. Politologai įžvelgia, kad taip G. Nausėda mano gausiantis renginio dalyvių palaikymą dabar ir ateityje. O kadangi renginio auditorija – itin nedidelė visuomenės dalis, jų manymu, prezidentas šovė sau į koją ir rizikuoja nebebūti perrinktas.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Ir prie partnerystės, ir prie alkoholio pardavimo pataisų rengimo prisidėjęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas teigia, kad projektai jau parengti ir artimiausiu metu išvys dienos šviesą. Seimo nariams kritiką dėl šių pataisų žeriantiems E. Gentvilas atkerta, kad būtina keisti įstatymais įteisintus nelogiškus dalykus.

Tradicinių šeimų sąjūdis, šeštadienį organizuojantis „Didįjį šeimos gynimo maršą“, bando įregistruoti savo prekės ženklą. Tačiau pasirodo, kad paraišką registracijai pateikė visai ne renginio organizatoriai. Jie dėl to suglumę, tačiau leistis į kalbas atsisako. Prekių ženklų duomenų bazėje matyti, kad šių metų gegužės 5-ąją paduota paraiška registruoti grafinį prekės ženklą Tradicinių šeimų sąjūdis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys mano, kad mobingo problemą šalies sveikatos priežiūros įstaigose reikia spręsti kompleksiškai, o ne vadovaujantis emocijomis. „Kiekvienas įvykis, kuris šiomis dienomis vyksta, yra tikrai sukrečiantis. Jis yra svarbus, kad mes kiekvienam žmogui suteiktume pagalbą. Tai būtent Sveikatos apsaugos ministerija tų karštųjų įvykių kontekste nuo pirmadienio atliko visus veiksmus taip, kaip mes manome, kad juos profesionaliai reikėjo atlikti.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kodėl Vyriausybė pastaruoju metu paskyrė du ketvirtuosius viceministrus. Jis ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės klausia, ar tai reiškia, kad ministrai nesugeba dorotis su jiems tenkančiu darbu. „Matome paskutiniu metu, kad Vyriausybės aukščiausių pareigūnų politinio pasitikėjimo skaičius auga, atsiranda vis ketvirtieji viceministrai.

Jau antrą kartą šią savaitę Seimo nariai susiriejo dėl „tradicinių šeimos vertybių“. Dar kartą atmetus siūlymą Seimui svarstyti rezoliuciją dėl tradicinių šeimų, Seimo salėje aidėjo rietenos ir kaltinimai vieni kitiems. Seimo narė, darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį Seimo į darbotvarkę prašė įtraukti jos parengtą rezoliuciją „Dėl tradicinės šeimos stiprinimo“. „Viešojoje erdvėje pasigirdo tokių, na, tarsi abejonių, ar Seimas palaiko tradicinę šeimą, tradicines vertybes.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Kol kas epidemiologinė situacija neleidžia labiau švelninti karantiną, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji akcentuoja, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeičia kelias savaites ir lieka vienodai sudėtinga.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi tik techninio karantino pakeitimo dėl savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sąrašo. Erdvės pokyčiams nėra „Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų.

Lietuvoje plintant įvairioms COVID-19 atmainoms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad jos neturės įtakos po dviejų savaičių veikti pradėsiančiam galimybių pasui. Nebent, kaip teigia premjerė, epidemiologinė situacija pasidarytų tokia bloga, kad galimybių paso išvis nebūtų galima naudoti.  Vyriausybės ekspertų teigimu, Lietuvoje intensyviai plinta naujai aptikta COVID-19 atmaina.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.