REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgai ruoštas Partnerystės įstatymas išvydo dienos šviesą. Tačiau žmogaus teisių specialistai jame pasigenda kelių svarbių detalių. Pavyzdžiui, įstatymas nenumato jokių poros vaiko teisių apsaugos, taip pat besiskiriant partnerystėje esančioms poroms gali kilti problemų dėl turto.

Ilgai ruoštas Partnerystės įstatymas išvydo dienos šviesą. Tačiau žmogaus teisių specialistai jame pasigenda kelių svarbių detalių. Pavyzdžiui, įstatymas nenumato jokių poros vaiko teisių apsaugos, taip pat besiskiriant partnerystėje esančioms poroms gali kilti problemų dėl turto.

REKLAMA

Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Didžiausia problema – vaiko teisės

Tačiau įstatymas nėra tobulas. Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, nors pripažįsta, kad projektas yra žingsnis į priekį reglamentuojant partnerystėje gyvenančių asmenų teises, jame mato spragų.

„Įstatymas niekaip neužtikrina ir neatliepia vaiko teisių apsaugos. Tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų partnerystę sudariusių. 

REKLAMA
REKLAMA

Ir labiausiai pažeidžiamoje pozicijoje ir toliau lieka tos pačios lyties šeimose augantys vaikai, nes vieno iš partnerių teisės ir pareigos nebus niekaip apibrėžtos ir įvardintos. Tai ir toliau bus nesureguliuota ir nesutvarkyta“, – tv3.lt kalbėjo J. Juškaitė.

REKLAMA

Ji pastebi, kad, jei santuokoje gimus vaikui tėvams automatiškai priskiriama tėvystė ir motinytė, partnerystėje esantiems tėvams reiks atlikti papildomas procedūras.

Jei įstatymas nebus tobulinamas, papildomų rūpesčių kils ir tos pačios lyties asmenų auginamiems vaikams.

„Labai daug girdime apie tai, kad reikia apsaugoti šeimas, vaikus, bet besaugant tas šeimas ir kalbant lozungais, atsiduriame situacijoje, kur nedrįstame žengti to žingsnio ir bent vienam iš partnerių suteikti teisę įsivaikinti.

Praktikoje tai reiškia, jeigu vaikas auga tos pačios lyties partnerystėje, pavyzdžiui, nukrenta nuo sūpynių, susižeidžia, reikia vežti į priimamąjį. Tai tokioje elementarioje situacijoje vienas iš partnerių neturi teisės to daryti“, – sakė J. Juškaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Kils problemų dalinantis turtą

Taip pat įstatymo projektas numato, kad partnerystėje sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę, o ne jungtinę, kokia būtų numatoma sudarant santuoką.

„Skirtumas tarp šių dviejų formų toks, kad partneriams skiriantis, jei prireiks teismo, partneriams teks įrodinėti savo įnašą į nuosavybę, kuri buvo sukurta partnerystės metu.

Taip ne iki galo užtikrinamos prastesnėje pozicijoje esančio partnerio teisės. Nes, pavyzdžiui, namų šeimininkė arba kiti žmonės, kurie dirba namuose ir net ne piniginiu indėliu prisideda prie šeimos gerovės, tai skiriantis gali jų interesai nukentėti arba nebūti pilnai apsaugomi“, – pastebėjo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Juškaitės manymu, spragos kilo įstatymo rengėjams bandant užtikrinti kompromisinį pataisų variantą.

„Partnerystės įstatymo kritikai gula kryžiumi, bandydami, kad įstatymas būtų kuo tolimesnis arba neužtikrintų tiek teisių ir pareigų, kaip santuokos institutas. Matyt, šitoje vietoj yra daromas kompromisas ir nekuriama bendra nuosavybė.

Šita kritika, akivaizdu, įstatyme atsisuka bumerangu. Tam tikra prasme darydami kompromisus mes mažiname apsaugą žmonių, kurie sudarinės partnerystes“, – pažymėjo J. Juškaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų