Monika Kasnikovskytė

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad ir skurdžiau gyvenančiose savivaldybėse moksleiviai pasiekia puikių rezultatų valstybiniuose brandos egzaminuose. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntąjį kartą pristatytas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Lietuvių šiuo metu kuriamas vaistas nuo COVID-19 bus ne tabletė, o injekcija, teigia jį kuriančios įmonės „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas profesorius, Vladas Algirdas Bumelis. Vis dėlto jis neskuba susižerti laurų už vaistą ar tvirtinti, kad šis bus veiksmingas – vaistas kol kas yra klinikinių tyrimų stadijoje.

Įmonės „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas profesorius Vladas Algirdas Bumelis neabejoja, kad Lietuva pajėgi gaminti vakcinas nuo COVID-19, tačiau tam reikia papildomų pajėgumų. Jis mato galimybę šiuo klausimu kooperuotis kartu su kaimynais latviais. V. A. Bumelis antradienį su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė galimybes Lietuvoje pradėti vakcinos nuo COVID-19 ar jos komponentų gamybą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Sunkios šalutinės reakcijos į vakcinas nuo COVID-19 yra labai retos, tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba registruoja kelis rimtus atvejus. Tarp jų – insultai ir trombocitopenijos atvejai. Pastarieji užfiksuoti jauniems asmenims. Per balandį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 795 pranešimus dėl nepageidaujamų reakcijų į vakcinas klasifikavo kaip lengvus ar vidutinius, 42 – kaip sunkius. „Pranešimų yra apie paresteziją – tai tirpulys veido, liežuvio, galūnių ar kūno srityse.

Per balandžio mėnesį pranešta apie keturias mirtis po skiepų nuo COVID-19. Kaip praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, du atvejai fiksuoti po „AstraZeneca“ vakcinos, po vieną – po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų. „Per balandžio mėnesį gavome keturis pranešimus apie mirties atvejus. Du atvejai buvo pranešti po „AstraZeneca“ vartojimo ir po vieną atvejį – po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos vartojimo. Pacientų amžius svyravo nuo 55 iki 83 metų.

Per balandį daugiausiai pranešimų gauta apie nepageidaujamas reakcijas po „AstraZeneca“ gaminamos vakcinos. Vis dėlto, specialistų manymu, tai susiję su tuo, kad daugiau šalutinių reakcijų gyventojams pasireiškia po pirmosios šios vakcinos dozės.  Iš viso Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) per keturis vakcinacijos mėnesius gavo 2579 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Tai sudaro 0,27 proc. nuo bendro vakcinacijos skaičiaus.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Vilniaus miesto savivaldybė vyresnius nei 35 metų amžiaus gyventojus ketina pradėti skiepyti jau nuo penktadienio. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nenori, kad skirtingos savivaldybės gyventojus skiepytų skirtingais greičiais. Antraip, anot premjerės, gyventojai vyks į kitas savivaldybes skiepytis nuo COVID-19. „Mes norėtume, kad labai didelių skirtumų nebūtų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neskuba žadėti, kad karantinas po birželio 1-osios nebebus pratęstas. Premjerės teigimu, prasta epidemiologinė situacija vis dar neleidžia prognozuoti karantino atšaukimo. Vyriausybei patvirtinus galimybių pasą, I. Šimonytė sulaukė klausimo, ar kartu su juo bus sprendžiama ir dėl karantino naikinimo. „Manau, tam tikri apribojimai tikrai išliks didesniems žmonių susibūrimams, jeigu situacija epidemiologinė bus geresnė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neigiamai vertina Pakruojo rajono savivaldybės sprendimą šį savaitgalį skiepyti visus pilnamečius savivaldybės gyventojus. „Vertinu, kaip saviveiklą, kurios neturėtų būti šiuo metu. Todėl, kad pagal visus parametrus, pagal riziką susirgti, pagal riziką numirti, gulėti ligoninėje sunkios ligos formos aiškiai mažėja jaunyn.  Todėl manau, kad savivaldybė turėtų vis dėlto.

Patvirtinus galimybių pasą, Vyriausybei kartu su savivaldybėmis teks spręsti klausimą, kur atlikti profilaktinį gyventojų testavimą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad nebus ribojama, kiek testų galės atlikti gyventojai, bet gali pritrūkti vietų ir specialistų atlikti testus. Vyriausybė trečiadienio posėdyje palaimino galimybių pasą. Viena iš jį galinčių gauti žmonių grupių – turintys ne anksčiau nei prieš parą atliktą COVID-19 testą su neigiamu rezultatu.

Vyriausybė pritarė, kad galimybių pasas Lietuvoje pradės galioti nuo gegužės 24 dienos, pirmadienio. Jis gyventojams atvers galimybę užsiimti daugiau veiklų – lankytis barų ir kavinių viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose. Galimybių pasą ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino atsižvelgdamas į tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų turi imunitetą nuo COVID-19. Šiuo metu Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 25,5 proc. dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 11,67 proc.

Lietuva jau skolinosi ir dar skolinsis tam, kad pakaktų lėšų suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kovoti su jos padariniais. Vis dėlto daliai Seimo narių kyla klausimas, ar itin didelė skola nekelia pavojaus ir ar būsime pajėgūs ją grąžinti. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė naujausią COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Šįkart, kaip ir anksčiau, Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia rekordiškai didelė Lietuvos skola.

Seime pamažu kelią pradėjusiai skintis vadinamųjų skiepadienių idėjai kyla trukdžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti idėjai darbuotojams duoti laisvą dieną už skiepą nuo COVID-19. Ministerijos manymu, – tai per brangus malonumas. Ministerijos parengtame nutarime siūloma nepritarti valstiečio Tomo Tomilino inicijuotoms Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisoms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Vilniaus regiono apylinkės teismas toliau nagrinėja baudžiamąją bylą dėl įžeidžiančių užrašų ant ekspremjero Sauliaus Skvernelio gyvenamos Upės gatvės asfalto. Šioje byloje teisiamas buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius. Jam pateikti kaltinimai dėl šmeižto ir viešosios tvarkos pažeidimo.

Gali būti, kad netolimoje ateityje prezidentas Gitanas Nausėda nebebus populiariausias politikas Lietuvoje. Sociologo Vlado Gaidžio manymu, jei ir toliau labiau bus siejama ne su savo vadovaujama partija, o su Seimo pirmininkės pozicija, Viktorija Čmilytė-Nielsen pavys prezidentą savo populiarumu. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas.

Ankstyvą penktadienio rytą pranešta, kad užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Būtent penktadienį politikui suėjo 72-eji. K. Glaveckas nugyveno ilgą ir spalvingą gyvenimą, per kurį spėjo daug ir ryškiai prisidėti prie pokyčių Lietuvoje. K. Glaveckas gimė 1949 m. balandžio 30-ąją, Vilniuje. Čia, sostinėje, jis baigė ir vidurinę mokyklą, ir ekonomikos studijas Vilniaus universitete.

Ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko mirtis reiškia ir tai, kad jo vietą Seime turės užimti kitas asmuo. Kaip numatoma Konstitucijoje, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta jam mirus. Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, parlamente jį pakeičia kitas rinkimuose kandidatavęs asmuo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pamena, kad Seimo nario Kęstučio Glavecko sveikatos būklė buvo sudėtinga jau kurį laiką. Parlamentaras prastai jautėsi nuo pat tada, kai Seimas pavasarį grįžo į darbus. „Jis blogai jautėsi ir sirgo nuo pat pavasario sesijos pradžios, nuo kovo pradžios. Kad jis buvo ligoninėje, tai buvo žinoma. Kad situacija yra tokia rimta, matyt, buvo sunku numatyti.

Seimo nario, Kovo 11-osios akto signataro Kęstučio Glavecko laidotuvėms Seime suburta speciali komisija. Laidotuvių diena paaiškės kiek vėliau. Apie tai penktadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandieną ryte mus pasiekė liūdna žinia – ligoninėje mirė signataras, Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Su kolegomis iš Seimo valdybos jau buvome susitikę, atlikome formalumus.

Penktadienio rytą užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Politiko kolegos Seime sunkiai pasitiko žinią apie draugo ir bendražygio mirtį. Jų akyse K. Glaveckas – principingas, idėjų ir pasiūlymų kupinas žmogus, kurio indėlis į Lietuvos finansus ir politiką – labai svarbus. Ilgametis K. Glavecko kolega, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas pasakoja, kad balandžio 9-ąją K. Glaveckui atlikta širdies operacija.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Grupė socialdemokratų Seimui pateikė siūlymą, kad privalomai pensijas antroje pakopoje kaupiantys, bet sutarčių per pusmetį nenutraukę, asmenys galėtų lengviau atsisakyti privalomo kaupimo. Vis dėlto dalis Seimo narių įspėja, kad tokie pokyčiai gali įnešti nemažai sumaišties. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui pateikė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti lengviau nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skeptiškai žiūri į galimybę įteisinti keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje. Ji pritaria, kad pandemijos metu daug įmonių persvarstė darbo klausimus, suprato, kad nebūtina visą dieną praleisti biure. Vis dėlto, pasak premjerės, tikėtina, kad keturių darbo dienų savaitės klausimas bus diskutuojamas dešimtmečius. Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ketvirtadienį paklausė I. Šimonytės nuomonės apie keturių dienų darbo savaitę.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė neketina imtis judėjimo ar kitokių apribojimų šį savaitgalį, kai bus minima Motinos diena. Vietoj to ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina šalies gyventojus elgtis atsakingai ir „neapdovanoti“ savo artimųjų COVID-19. „Jeigu nėra papildomų sprendimų šiandien, vadinasi, jų šią savaitę jau ir nebus. Aš labai raginu tuos žmones, kurie myli savo mamas, vertina tai, kad jos yra su jais kartu, saugoti jas kaip įmanoma“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Nors Lietuvoje auga naujų COVID-19 atvejų skaičius, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė nesiims skubotų sprendimų dėl karantino pakeitimų. „Nėra konkretaus atvejų skaičiaus, kuris skatintų Vyriausybę čia ir dabar priimti kažkokius sprendimus. Puikiai žinote, kad prieš savaitę taip pat buvo atvejų skaičius didesnis nei prieš tai buvusiomis dienomis.  Šiandien taip pat turime nemažą atvejų skaičių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neslepia, kad artimiausiu metu galimybės masinei Lietuvos gyventojų vakcinacijai yra ribotos. Premjerės teigimu, viskas priklauso nuo Lietuvos gaunamų vakcinų kiekiu. „Masinė vakcina prasidės tada, kada bus vakcinų masinei vakcinacijai. O sistemos, reikalingos tam, tikiuosi, bus paruoštos, bet, kiek masiškai galėsime tuo metu skiepyti, atviras klausimas.

Dėl prastos epidemiologinės situacijos dalyje savivaldybių Vyriausybė pakoregavo sąrašą savivaldybių, kur galima taikyti švelnesnį karantiną. Tai reiškia kad šiame sąraše esančių savivaldybių moksleiviai išvengs COVID-19 testų eidami į mokyklas. Trečiadienį iš sąrašo išbrauktos šešios savivaldybės: Joniškio, Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Šakių rajonų bei Šiaulių miesto.  Švelnesnio karantino sąraše lieka 18 savivaldybių, kur sergamumas COVID-19 100 tūkst.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skatina didžiuosius miestus bent dalį pamokų 5–11 klasių moksleiviams vykdyti lauke. Taip, anot ministrės, pavyktų išvengti mokinių testavimo, kuriam didmiesčiams trūksta pajėgumų. J. Šiugždinienės manymu, pamokos moksleiviams lauke vyktų nedažnai ir neprimintų tų, kurios vyksta klasėse.

Panašu, kad šiemet dešimtokai, tradiciškai tikrinę savo matematikos ir lietuvių kalbos žinias mokslo metų pabaigoje, turėjo papildomos pagalbos. Tiesa, ne iš mokytojų ar korepetitorių, bet vieni iš kitų. Internete ir socialiniuose tinkluose patys moksleiviai vieni su kitais noriai dalinosi užduočių atsakymais.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniuje nuo COVID-19 paskiepyta jau dauguma 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų. Šioje amžiaus grupėje, anot mero, galima bandyti kalbinti pasiskiepyti tik nedidelę dalį nepasiskiepijusių žmonių, mat jie paprasčiausiai atsisako skiepytis. R. Šimašius tikisi, kad Vilniaus mieste per šią savaitę pavyks suskiepyti turimas 42 tūkst. vakcinų dozes. „Kaip mes puikiai matome, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga.

Nors Lietuvai kol kas pavyko išvengti pesimistinio COVID-19 atvejų scenarijaus, kuomet naujų atvejų skaičius kasdien siektų ir po 3 tūkst., mokslininkai vis dar neatmeta tokios galimybės. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, jau liepos pradžioje pasieksime masinį imunitetą, o tuomet situacija turėtų sparčiai gerėti. „Pesimistinio scenarijaus, kur atvejų skaičius galėjo siekti 3 tūkst., mes nepasiekėme, galime tuo pasidžiaugti.

Lietuvos mokslininkai pastebi, kad pastaruoju metu šalyje COVID-19 užsikrečia vis jaunesni pacientai. Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, 50 metų amžiaus ir jaunesnių pacientų skaičius išaugo nuo pusės iki dviejų trečdalių visų koronaviruso atvejų. „Keičiasi amžiaus struktūra tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. Jeigu sausio-vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc.

Prezidentūra teigia, kad Lietuva COVID-19 pandemijoje pasiekė kryžkelę. Prezidentūros teigimu, esminis lūžis bus pasiektas tuomet, kai Lietuvoje bus vakcinuota bent pusė šalies gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime įvertinta pandemijos raida Lietuvoje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgti naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Vis labiau švelnėjant karantinui, bet kylant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė savo planų nekeičia. Anot premjerės, situaciją ketinama valdyti masiniu testavimu ir vakcinavimu. „Ir toliau planas yra tas pats, koks iki šiol buvo. Stebėti situaciją, keisti reguliavimą, kai reikia.

Vakcinavimo nuo COVID-19 situaciją Elektrėnuose aptarusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė negaili pagyrimų tam, kaip savivaldybė tvarkosi su skiepais. Vienintelis trūkumas, anot premjerės, kad Elektrėnai jų gauna per mažai. „Manyčiau, kad Elektrėnų problema – bet, tai, matyt, ir mūsų kaip valstybės problema, – kad vakcinų kiekis yra vis dar per mažas. Nes čia yra ta savivaldybė, kuri suskiepija viską, ką gauna.

Latvijos žiniasklaida skelbia, kad Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sąjungininku Leonidu Volkovu apsimetęs asmuo dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose su parlamentarais iš Baltijos šalių ir Ukrainos. Jis bendravo ir su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu, prašė iš jo JAV konkgresmenų kontaktų.