Monika Kasnikovskytė

Daugiabučių kiemai, panašu, netrukus taps laisvesni. Seimas galutinai pritarė, kad gyventojai viešose erdvėse negali laikyti eksploatavimui netinkamų priemonių, antraip jas nutemps policijos pareigūnai. Už tokius pažeidimus vairuotojų laukia įspėjimai ir baudos iki 300 eurų. Ketvirtadienį Seimas palaimino pataisas, kuriomis nuo 2022 m. automobilių savininkai įpareigojami bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad dalies žmonių nuogąstavimas dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos keliamų šalutinių poveikių yra perdėtas. Jos teigimu, Vyriausybė neturėjo abejonių, kad Europos vaistų agentūra leis ir toliau naudoti šią vakciną. Praėjusią savaitę JAV sveikatos pareigūnai pranešė apie šešis kraujo krešulių atvejus tarp „Johnson & Johnson“ vakcina paskiepytų žmonių.

Vyriausybė jau ruošia planą, kaip 5–11 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar šiais mokslo metais. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, tai priklausys nuo savivaldybių aktyvumo ir sprendimų. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. „Sprendimai yra iš esmės. Tiktai tiek, kad reikia, jog visi dalyvaujantys tuos sprendimus aiškiai suprastų ir būtų pasirengę įgyvendinti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad darbingo amžiaus ilginimas, kurį Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija, yra komplikuotas klausimas. Premjerės manymu, pirmiausiai Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į gyventojų sveikatos gerinimą. Norint užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, bet ne per dideles įmokas jaunajai kartai, Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 metų prailginti darbingą amžių iki 72-ejų.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nelinkusi sureikšminti pirmiausiai Anykščiuose užfiksuotos ir pamažu Lietuvoje plintančios COVID-19 atmainos. Premjerės teigimu, nauja atmaina tik dar labiau didina skiepų svarbą, nes jie gali apsaugoti nuo ligos komplikacijų ar mirties. „Žinoma, kad į tai, kas yra padaryta tos atmainos klausimu, tuos klausimus daugiau turėtų atsakyti NVSC. Tikrai nesiimu vertinti, kiek šita mutacija yra blogesnė už kitas mutacijas.

Vyriausybė pritarė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 dar penkiose savivaldybėse nebus taikomas švelnesnis karantinas. Tai reiškia, kad jose į mokyklas einantys moksleiviai turės būti tikrinami kaupinių metodu. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė išbraukti Jurbarko, Prienų, Telšių rajonų, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybes iš savivaldybių sąrašo, kurių moksleiviams, grįžtantiems į klases, nereikalaujama nuolat tikrintis kaupinių metodu.

Vyriausybė nusprendė atsisakyti privalomo į mokyklas einančių pradinukų šeimų testavimo dėl COVID-19. Nuo šiol bus testuojami tik moksleiviai. Be to, praplėstas sąrašas savivaldybių, kur moksleivius bus privalu testuoti kaupinių metodu. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į didėjančias COVID-19 tyrimų apimtis ugdymo įstaigose bei į tai, kad iki šiol vykdytų tyrimų metu mokinio šeimos nariui nustačius COVID-19, ji būdavo nustatoma ir mokiniui.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Kol kas papildomu laisvadieniu ar dviem per mėnesį gali džiaugtis tik dviejų ar daugiau vaikų tėvai. Tačiau Seimui pristatytas siūlymas, kad po vieną laisvą dieną galėtų būti skiriama ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, Seimo nariai klausia, ar toks pasiūlymas sąžiningas prieš kitas šeimas. Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kad vaikus auginantys darbuotojai gautų papildomų lengvatų.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Nori laisvadienio? Skiepykis nuo COVID-19. Būtent toks grupės valstiečių pasiūlymas antradienį pristatytas Seimui. Siūloma, kad laisvadienius gautų net tie gyventojai, kurie po skiepo jaučiasi gerai. Vis dėlto parlamentarai kritikuoja tokį pasiūlymą, akcentuodami, kad blogai po skiepo besijaučiantys darbuotojai galėtų paprasčiausiai prašyti nedarbingumo.

Seimas ketvirtadienį ketina aptarti daug Darbo kodekso pakeitimų. Tarp jų – siūlymai susieti minimalų ir vidutinius uždarbius, bent vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti papildomą poilsio dieną ir užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai po darbo galėtų būti nepasiekiami. Ketvirtadienį Seimo posėdyje darbietis Seimo narys Valentinas Bukauskas pristatys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo uždarbiu (VDU) šalyje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užtikrina, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas turi visišką Liberalų sąjūdžio ir jos palaikymą.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau nuo vasario S. Gentvilui nori surengti interpeliaciją. Pirmiausiai ministras dėmesio sulaukė dėl buvusios Aplinkos apsaugos departamento Olgos Vėbrienės atleidimo.  Dabar ministras opozicijos akį patraukė dėl jo šeimai statomo kotedžo Melnragėje, kur, gali būti, darbavosi nelegalūs darbininkai.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Karantiną pratęsusi, bet sušvelninusi Vyriausybė sulaukia kritikos dėl savo sprendimų. Į tai ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atsako suprantanti, kad pakeitimai nėra tobuli, tačiau jie bent jau leis daliai verslų veikti. Ketvirtadienį ministrų kabinetas pratęsė ir reikšmingai sušvelnino karantiną. Tačiau verslininkai skundžiasi, kad, pavyzdžiui, maitinimo įstaigų darbo laikas apribotas nuo 7 iki 21 val.

Vyriausybė pritarė, kad abiturientai mokytis kontaktiniu būdu galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tiesa, kontaktinis ugdymas bus derinamas su nuotoliniu. Taip pat ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje nutarė, kad nuo balandžio 19 iki gegužės 3 dienos gyvose konsultacijose galės dalyvauti nebe 5, o 10 abiturientų.

Karantinas pratęsiamas dar mėnesiui. Tačiau Vyriausybė pritarė, kad jau nuo kitos savaitės karantino režimas reikšmingai švelnės. Pirmiausiai bus leidžiama veikti prekybos centrams, kino teatrams, rengti nedidelius renginius. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pratęsė karantino režimą iki gegužės 31 dienos 24 val. Karantiną pratęsti siūloma atsižvelgiant į pastaruoju metu pablogėjusią epidemiologinę situaciją šalyje.

Aiškėja, kaip jau nuo kitos savaitės bus pradedamas švelninti karantinas. Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybės pateiktame dokumente nuo kitos savaitės siūloma leisti veikti parduotuvėms ir kino teatrams, o kavinėms ir barams aptarnauti klientus lauke.  Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame dokumente Vyriausybei siūloma pratęsti karantino režimą iki gegužės 31 dienos 24 val.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jeigu Lietuvą pasieks „AstraZeneca“ vakcinos iš Danijos, tuomet šalyje būtų galima pradėti masinį vakcinavimą. Ketvirtadienį A. Dulkys Seime sulaukė klausimo, kas bus daroma, jeigu Lietuva iš Danijos gaus „AstraZeneca‘ vakcinas.

Seime kelią skinasi pataisos, kurios galėtų užtikrinti, kad daugiabučių kiemuose atsirastų daugiau vietos. Parlamentarai linksta pritarti, kad ne tik policijos pareigūnai galėtų nutempti Kelių eismo taisykles pažeidžiančius automobilius. Taip pat ruošiamasi patikslinti, kokiais atvejais transporto priemonės bus nutempiamos.

Vyriausybė ketvirtadienio posėdyje ketina imtis reikšmingo karantino švelninimo. Planuojama leisti veikti prekybos centrams, abiturientams grįžti į klases, taip pat aptarnauti kavinių, restoranų klientus lauke. Trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad ketvirtadienio posėdyje svarstys pluoštą karantino pakeitimų. Pirmiausiai Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pratęsti karantiną iki vasaros. Šiuo metu karantinas tęsiasi iki balandžio pabaigos.

Šiemet jau išaugo skaičius šeimų, kurioms reikalinga socialinė pagalba. Tačiau dalies gyventojų jiems siūlomos paslaugos netenkina, mat, pasirodo, ne visus jos pasiekia. Dėl to Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ruošiasi keisti socialines paslaugas, į kurias gali pretenduoti bet kuri šeima. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį aptarė kompleksines paslaugas vaikams ir šeimai.

Kol kas Vyriausybė dar neplanuoja grąžinti 5–11 klasių moksleivių į mokyklas. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, sprendimas nepriimamas, kad savivaldybėms nebūtų užkraunama per daug administracinio darbo. Vyriausybė ketvirtadienį ketina nuspręsti, kad abiturientai į mokyklas galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tačiau jaunesnių moksleivių grįžimas kol kas neplanuojamas. „Kol kas tokio sprendimo Vyriausybė nepriėmė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad ne visi ketvirtadienį numatomi priimti karantino švelninimai įsigalios nuo kitos savaitės. Pirmiausiai, jos teigimu, turėtų startuoti parduotuvės. Ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje numatė priimti pluoštą karantino švelninimų. „Tikrai visi pakeitimai neįsigalios pirmadienį, balandžio 19 d. Nes tam yra objektyvių kliūčių. Vyriausybė šiek tiek siekė pakeisti veiklos būdą.

Vyriausybė pasitarime pritarė galimybių paso koncepcijai. Numatyta, kad dar iki įgyvendinant šį dokumentą, karantinas Lietuvoje švelnės, leidžiant veikti daliai veiklų. Tarp jų – maitinimo įstaigos, sporto klubai, maži renginiai ir kt. Trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pristatė vadinamojo galimybių plano koncepciją. Ministerijos teigimu, šis dokumentas suteiks galimybę veikti karantino apribotiems verslams ir veikloms, o žmonės galės naudotis šiomis paslaugomis.

Aiškėja, kaip atrodys Lietuvoje planuojamas galimybių pasas. Siūloma, kad dar iki sukuriant šį dokumentą, šalyje būtų švelninamas karantinas ir atveriama dalis veiklų. Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, galimybių pasas suteiks galimybę veikti karantino apribotiems verslams ir veikloms, žmonės galės naudotis šiomis paslaugomis.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neigiamai vertina pirmadienį pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame sporto įranga prekiaujanti įmonė reklamuojasi su Seimo nariu Petru Gražuliu skambant necenzūrinei dainai.  B. Sabatauskaitė sako, kad šis vaizdo įrašas potencialiai gali pažeisti Lygių galimybių įstatymą. „Vakar dienos įrašą vertinu neigiamai.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentuoja, kad karantinas tik išryškino jau įsisenėjusias problemas dėl neįgaliųjų teisių Lietuvoje. Ji pastebi, kad karantino metu daug neįgaliųjų negauna reikiamų paslaugų, švietimo ar kitos pagalbos. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija aptarė žmonių su negalia teisių padėtį Lietuvoje.

Asmenims, kurie vyksta skiepytis nuo COVID-19, Vyriausybė sukūrė karantino išimtį. Nuo šiol vakcinuotis keliaujantiems gyventojams negalios apribojimas dėl žmonių skaičiaus transporto priemonėse.  Šiuo metu transporto priemonėse draudžiama būti daugiau nei dviem asmenims arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis. Taksi ar pavežėjų automobiliuose vairuotojas į šį skaičių neįtraukiamas.

Trumpame Vyriausybės posėdyje pirmadienį ministrų kabinetas spręs klausimą dėl karantino išimties, vykstantiems skiepytis. Šiuo metu transporto priemonėse draudžiama būti daugiau nei dviem asmenims arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi diskriminuojami tik dėl lyties, amžiaus ar negalios, o tos diskriminacijos – ne taip jau ir daug. Nes skundų, atrodytų, nedaug. Tačiau naujoji Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad ne skundų mažai, o gyventojų žinių, kas ta diskriminacija, ir tikėjimo, kad jų patiriamai diskriminacijai galima užkirsti kelią. Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos gavo 944 kreipimųsis.

Tomas Tomilinas savo liberaliomis pažiūromis, atrodytų, kiek iškrenta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konteksto. Seimo narys atmeta bet kokiųs gąsdinimus apie tariamą globalų sąmokslą prieš Lietuvos šeimą, vertybes ar tradicijas ir LGBT bendruomenės esą keliamas grėsmes, kaip kartais tvirtina homoseksualių asmenų priešininkai. Atvirkščiai, tai homoseksualūs asmenys, kaip pažymi politikas, Lietuvoje patiria daug diskriminacijos, patyčių ir neteisybės.

Lietuva ir Europos Sąjunga pamažu juda į priekį, kurdamos dokumentus, kurie leistų gyventojams ne tik savo šalies viduje, bet ir kitose valstybėse įrodyti turint imunitetą nuo COVID-19. Planuojama, kad dar balandį lietuviai galėtų pradėti naudotis tokiu imuniteto pasu. Tiesa, kol kas neaišku, kokių laisvių gyventojai su tokiais dokumentais turėtų daugiau.

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybę, kad ši savo programoje konkrečiai neįvardino, kaip ketina spręsti medikų atlygio klausimą. A. Verygos teigimu, Vyriausybė ketverius metus ketina užsiimti tik analizėmis. Ketvirtadienį posėdžiavusios šešėlinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrai analizavo ir kritikavo Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Seime vykstant diskusijoms dėl rinkimų sistemos peržiūros, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad taip bandoma panaikinti tiesioginius prezidento rinkimus. Vis dėlto Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė neigia, kad Seimui teikiami tokie pasiūlymai. Tai partijos pirmininkas pareiškė per šešėlinės LVŽS Vyriausybės posėdį. „Mes tame dalyke, reiškinyje nedalyvaujame.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės sprendimai dėl karantino neprieštarauja Konstitucijai. Klausimas keliamas dėl draudimo į Lietuvą atvykti sergant COVID-19 bei dėl prievolės daliai darbuotojų testuotis dėl koronaviruso. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį posėdžiavusi šešėlinė LŽVS Vyriausybė. „Iš esmės dėl dviejų teisės aktų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako neatmetanti galimybės, kad COVID-19 situacijos pablogėjimas dalyje savivaldybių gali būti siejamas su ugdymo įstaigų atvėrimu. Vyriausybė įtvirtino, kad situacijai negerėjant, kai kuriose savivaldybėse gali būti įvedamas kaupinių testavimas. Trečiadienį ministrų kabinetas leido dar keturiose savivaldybėse grąžinti pradinukus į mokyklas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai pagrindo šiuo metu švelninti karantiną. Premjerei nerimą kelia sudėtinga COVID-19 situacija dalyje Lietuvos. Dar praėjusią savaitę Vyriausybė kartu su prekybininkais aptarė galimybę nuo balandžio 12 dienos leisti veikti prekybos centrams. Tačiau ministrų kabinetas šio sprendimo nepalaimino. Kaip žinia, šiuo metu leidžiama veikti tik toms prekybos vietoms, kurios turi atskirus įėjimus.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi švelninti karantiną. Nuspręsta panaikinti dalį apribojimų prekybos vietoms, leisti veikti sveikatingumo centrams, sporto ir laisvalaikio paslaugas teikti didesnėms grupėms žmonių. Vis dėlto prekybos centrai vis dar negalės dirbti. Trečiadienį nuspręsta išbraukti reikalavimus, susijusius su prekybos kasų skaičiaus didinimu ir eilių mažinimu, reklamų apribojimais.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia karantino pakeitimus. Tarp jų turėtų atsidurti ir siūlymas atverti visas likusias parduotuves. Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 12 dienos svarsto atidaryti prekybos centrų parduotuves. Prezidentūros atstovai siūlo diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.

Vyriausybė šią ir kitą savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino švelninimo. Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, karantino pakeitimai bus susiję su prekybos vietomis, sporto ir laisvalaikio sritimis. „Tiek šią savaitę Vyriausybės posėdyje, tiek kitą savaitę bus svarstomos priemonės. <...> Jos yra susijusios tiek su prekybos sritimi, tiek su sporto, laisvalaikio sritimi, tiek ir su kultūros sritimi. Tik šiandien negalėčiau pasakyti tikslaus eiliškumo.

Vyriausybė nusprendė nebepratęsti gyventojų judėjimo ribojimo tarp savivaldybių. Dabartiniai judėjimo ribojimai nutrūks naktį iš antradienio į trečiadienį. Tokį sprendimą ministrų kabinetas antradienį priėmė neformaliame pasitarime. „Nuo vidurnakčio atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas raginome likti namuose.

Neilgai trukus didžiausia ir seniausia Lietuvos politinė partija – socialdemokratai – rinks savo naują lyderį. Tarp keturių kandidatų į pirmininkus – įvairaus kalibro ir šilto, ir šalto matę politikai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su lyderio kėdės siekiančias politikais, kurių biografijose – ne tik įspūdingi pasiekimai, bet ir primiršti skandalai.