„Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo. Tuo metu tie apribojimai, kurie galioja judėjimui ar buvimui su Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimais, jie galiotų pasienio ruožuose, bet yra labai aiškios nuostatos, dėl žmonių, turinčių nuosavybę ar gyvenančių tuose ruožuose.
Tikrai civilių Lietuvos gyventojų šitie apribojimai nelies daugiau nei gali liesti pasienio ruože ir pagal dabar galiojančius įstatymus. Pavyzdžiui, transporto priemones ar dokumentus tikrinti ir dabar galima pagal galiojančius įstatymus“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Šimonytė.
„Tai yra savalaikė priemonė, kuri pirmiausia mums padės užkardyti tą veiklos koordinavimą, kuris vyksta migrantų tarpe, kai yra keičiamasi informacija, vykdomos ir kuriamos strategijos, kaip patogiau pereiti sieną nelegaliai. Tai yra didelis privalumas su dabartine situacija, kuri tokių galimybių nesuteikia“, – kalbėjo G. Nausėda.
Seimas antradienį popiet apsispręs dėl Vyriausybės siūlymo dalyje Lietuvos įvesti nepaprastąją padėtį.
Vyriausybė siūlo nuo lapkričio 10 d. įvesti nepaprastąją dėl migrantų situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos įvesti Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Įvedus nepaprastąją padėtį, užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams būtų ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu, naudoti prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, gauti ir skleisti informaciją.
Vietose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, draudžiami susirinkimai, draudžiamas transporto priemonių judėjimas be leidimo ir kt.
Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus.
