Vyriausybė dar ketina posėdžiauti penktadienį, kur pritars nutarimo projektui, kuris bus pateiktas tvirtinti Seimui. Galutinai dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dar turės apsispręsti Seimas.
Nepaprastoji padėtis šiuo metu dalyje Lietuvos galioja iki gruodžio 9 dienos. Bet Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui, kad nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.
„Matome tokias naujas tendencijas, prasidėjo koncertinos gadinimo praktika, fiksuoti pastaruoju metu trys perkirpimo atvejai, pakėlimo atvejai. Turime pagrindo manyti, kad tame dalyvauja režimo atstovai. Stebima neteisėtų migrantų gabenimo suaktyvėjimas. <...>
Manau, visi supranta, kad situacija reikalauja ribojimus pratęsti, nes kažkokio gerėjimo nematome“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministerija nusprendė atsisakyti nepaprastosios padėties, kurie buvo įvesta 200 aplink migrantų apgyvendinimo centrus, nes tai, anot A. Bilotaitės, reikšmingos naudos nesuteikė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijoje yra apie 10 tūkst. neteisėtų migrantų, todėl jų nukreipimo į Lietuvą rizika išlieka pakankamai didelė.
Pritarta, kad nepaprastosios padėties režimas galiotų ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija. Taip siekiama užkardyti neteisėtų migrantų gabenimą, mat dabar stebimas tokios veiklos suaktyvėjimas.
Taip pat pritarta nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, tai yra uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.
Pasienyje su Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, lapkričio 10 dieną Lietuvos Seimas mėnesiui paskelbė nepaprastąją padėtį.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
