2020 m. Lietuvoje gimė 25 144 kūdikiai. Palyginimui, 2016 m. šalyje gimė 30 623 vaikai. Kasmet situacija vis prastėja ir per pastaruosius 50 metų Lietuva nebuvo blogesnėje padėtyje dėl savo gimstamumo.
Daug porų pavėlino savo planus dėl koronaviruso
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė teigia, kad priežastys, kodėl lietuvės vis mažiau gimdo, yra įvairios – ir socialinės, ir ekonominės, ir kultūrinės, – tačiau daug nerimo įnešė ir COVID-19 pandemija.
„Prasidėjus pandemijai, kai nebuvo žinių, kaip infekcija veikia nėštumą, gimdymą, naujagimį, tikrai tų baimių buvo labai daug ir jauni žmonės nuolatos planavo atidėti pastojimą.
Tačiau žinių dabar yra pakankamai, žinome, kur yra didžiausios bėdos. Atsirado ir pagalba – skiepai. Pakankamai duomenų jau sukaupta apie nėščiųjų skiepijimą, tai situaciją tikrai jau galima valdyti“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė profesorė D. Ramašauskaitė.
Dėl COVID-19 pandemijos įneštos sumaišties jai antrina ir Nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė.
„Lietuva nyksta ir yra tarp keturių sparčiausiai senėjančių Europos valstybių. Gimstamumo rodikliai šalyje kasmet drastiškai krenta, o koronaviruso pandemijos situacija tai tik pablogino. Dėl prastos psichologinės sveikatos ir nuoširdžios baimės pastoti ir auginti vaikus demografinė kreivė šaus dar žemiau“, – spaudos konferencijoje prognozavo ji.
A. Speičytė-Radzevičienė pasakoja, kad pandemijos metu sulaukė daugybės susirūpinusių tėvų ir motinų skambučių iš visos Lietuvos.
„Skambino tėvai, motinos, kurios buvo atskirtos nuo savo naujagimių, vyrų, vyresniųjų vaikų, ir pasakojo apie patirtas gimdymo traumas, skundėsi komunikacijos spragomis, padrika emocine pagalba.
Skambina ir vyrai, negalėdami padėti savo gimdančioms moterims, negalėdami matyti savo naujagimių, ypač sergančių ir neišnešiotų, kurie ligoninėje praleidžia mėnesių mėnesius. Daugelis pagimdžiusių moterų pasakoja susidūrusios su potrauminio streso sindromu ir kad joms stinga tęstinės emocinės pagalbos“, – sakė A. Speičytė-Radzevičienė.
Būtent dėl pastarosios priežasties ji akcentuoja, kad naujagimių tėvams būtina užtikinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir emocinę pagalbą, ypač sudėtingo gimdymo ar nelaimės atvejais.
„Tikrai pirmiausiai reikėtų susitelkti ne į gimstamumo didinimą, o į kokybiškų sveikatos paslaugų užtikrinimą jau gimusiems naujagimiams ir jų šeimoms. Be to, svarbu užtikrinti psichologinę, emocinę, dvasinę, finansinę pagalbą šeimoms, ypač susilaukus sergančio, neišnešioto naujagimio, ar netekus kūdikio pirmaisiais gyvenimo metais ir vėliau“, – pažymėjo A. Speičytė-Radzevičienė.
Emocinės pagalbos svarbą gimdyvėms pažymėjo ir D. Ramašauskaitė: „Šeimoms svarbi ne tik medicininė pusė, paslaugų kokybė. Jiems taip pat labai svarbi ta emocinė, psichologinė parama ir gerovė“.
Nerimą kelia senstančios gimdyvės
Tačiau ir be COVID-19 pandemijos įneštų sunkumų medikams demografinė situacija Lietuvoje kelia nerimą. Pasak D. Ramašauskaitės, situacija blogiausia regionuose – nuo 2010 m. Lietuvos kaimuose per metus gimsta mažiau nei 10 tūkst. kūdikių. Pavyzdžiui, 2010-aisiais jų gimė 10 460, o 2020-aisiais – jau tik 7 654.
„Dinamika gimstamumo, gimdymų skaičiaus Lietuvoje yra tikrai bloga. Gimdymų skaičius nuo mūsų nepriklausomybės skaičius vis mažėja ir mažėja, sumažėjo beveik dvigubai. Apie 2008 metus buvo šioks toks pakilimas, tai buvo susiję ir su tam tikrais socialinių garantijų pakeitimais, bet tai davė turbūt tik laikiną efektą.
Blogiau, kad situacija darosi blogiausia rajonuose. Jeigu pasižiūrėtume – 2020 m. 70 proc. naujagimių gimė Vilniuje ir Kaune, o tik 30 proc. – kitose Lietuvos vietose. Gimstamumo mažėjimo priežastys yra labai įvairios, bet jos vienos su kita susijusios“, – kalbėjo profesorė.
Didžiausią nerimą Lietuvos medikams kelia šalyje vis augantis gimdyvių amžiaus vidurkis. Su tuo susijusios ir nėštumo bei gimdymo komplikacijos, kurias patiria dalis nėščiųjų ir gimdyvių. Tiesa, D. Ramašauskaitė ramina, kad Lietuvoje pavyksta puikiai rūpintis nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra, o pernai nemirė nė viena jų.
„Dabar jau gimdančių moterų amžius priartėjo prie 30 metų. Kuo vyresni žmonės apsisprendžia turėti vaikų, tuo sudėtingiau pastoti, vaisių išnešioti, daugiau gimdymo komplikacijų, dažniau neišnešioti naujagimiai gimsta. Iš to seka ir visos kitos problemos. Turbūt tai ne tik Lietuvos problema, bet ir visos Europos.
Lietuva tikrai gali didžiuotis savo nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių sveikatos rezultatais. Nuo nepriklausomybės atkūrimo nuolat tie rezultatai gerėja. Pernai metais nors ir sudėtinga buvo, kovido pandemija, buvo ypač geri metai, nebuvo nė vienos nėščiosios ar gimdyvės mirties, kai kitose Europos šalyse tas mirtingumas išaugo“, – kalbėjo D. Ramašauskaitė.
