Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – daugiausiai atstovų Seime turinti partija, jos frakcijoje – 50 narių. Taip pat ministrų kabinete dirba 9 konservatorių deleguoti ministrai, jiems vadovauja I. Šimonytė.
Įtampos metai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis pripažįsta, kad didžiąją dalį valdančiosios daugumos ir ministrų kabineto sudaranti TS-LKD šiemet išgyveno komplikuotus metus. Į metų pabaigą, baltarusiškų trąšų tranzito skandalo kontekste, išgirdome ir I. Šimonytės pasakymą, kad jos vadovaujama Vyriausybė galėtų pasitraukti visa:
„Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“.
Tačiau galiausiai premjerė priėmė sprendimą išsaugoti ir visą ministrų kabinetą, ir klausimų sukėlusius susisiekimo ir užsienio reikalų ministrus. L. Bielinis I. Šimonytės pareiškimą vadina psichologine reakcija, bet priduria, kad taip pat pasisakyme girdėti ir nuovargis.
„Kad tas nuovargis buvo galimas, ko gero, iš tikrųjų taip. Neabejoju, kad kiekvienas, pakliuvęs į tą situaciją, būtų pavargęs. Bet dabar dėl I. Šimonytės atsakymų apie atstatydinimą ir panašiai – mes kartais tam tikrą frazę apibendriname, kaip visa apimančią. Iš tikrųjų tai labiau buvo situacinė frazė, psichologinė reakcija į kažkieno klausimą, o ne realus sprendinys.
Realus sprendinys yra vykdomas tuomet, kuomet jisai yra svarstomas ir padaromas galutinis sprendimas. O tokios psichologinės reakcijos, taip, yra, – žmonės pervargę ir išties gali sureaguoti kaip į dirgiklį į kokį nors griežtesnį klausimą, tai yra normalu“, – tv3.lt sakė L. Bielinis.
Tačiau įtampa konservatorių gretose matyti ne tik dėl tokios I. Šimonytės reakcijos, bet ir, pavyzdžiui, dėl partijos pasiūlymo Žygimantui Pavilioniui apleisti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas. Ar tai reiškia, kad yra dramos partijos viduje? L. Bielinis mano, kad, kol nematyti partijos byrėjimo, tol ji stipri.
„Jeigu jie dar yra ir kalbų apie atsikyrimą, išėjimą ir panašiai mes negirdime, reiškia, jie pajėgūs, reiškia, jie vykdo savo funkcijas, ir mes turime laukti rezultato“, – sakė politologas.
Silpnybės ir stiprybės
Tuo metu „Belaruskalij“ trąšų tranzito krizę L. Bielinis sieja ne su vidinėmis konservatorių dramomis, o partijos ir ministrų strateginio mąstymo trūkumu. Tai – viena valdančiųjų silpnybių.
„Tiek Vyriausybė, tiek Seimo struktūros nebuvo pasirengusios arba sumodeliavusios galimų situacijų. Nebuvo sumodeliuotos reakcijos arba veiksmai, jeigu kur įvyktų vienas arba kitas dalykas, o čia ir įvyko tam tikri sprendimai. Nesumodeliavus šitų situacijų, mes matėme trumpą pasimetimą. Bet per dvi dienas visas išsisprendė, susigrupavo ir jie dabar veikia, nesuiro.
<...> Realiai iki šiol nemačiau nė vienos vyriausybės, kuri būtų sumodeliavusi ar kuri turėtų tokią, sakykime, intenciją pastoviai skaičiuoti ir modeliuoti galimus įvykius ir reakciją į tuos įvykius. Nors strateginio planavimo padaliniai ministerijose egzistuoja, bet ką jie daro – nežinau“, – pastebėjo VDU profesorius.
Tačiau čia pat jis įžvelgia ir TS-LKD stiprybę, kuri gali padėti dorojantis su tebesitęsiančiomis krizėmis.
„Pagirti galima juos už tai, kad jie nebijo daryti sprendimų ir nebijo ryžtingai veikti savo ideologinių principų kryptimi. Tai yra iš tikrųjų ir rizikinga, natūralu, – dėl to jie ir gauna kritikos nuo visų aplinkui, bet tuo pačiu tai yra jų realaus veido deklaracija, eksponavimas.
Mes tuo pačiu matome juos kaip ryškius, ideologiškai užfiksuotus politinius veikėjus. Tuo metu kitos partijos eina pasroviui, kritikuoja, kadangi visi kritikuoja, ir tyli, nes visi tyli. Tai ne partijos, tai dalyviai be veido“, – reziumavo L. Bielinis.
Reitingų kalneliai
Iškart po Seimo rinkimų, kuriuose triumfavo TS-LKD, konservatoriai buvo labiausiai palaikoma partija visuomenės nuomonės apklausose. 2020 m. lapkritį 15,5 proc. respondentų palaikė TS-LKD, antroje vietoje su 13 proc. palaikymo buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) (lapkričio 6–30 d., „Baltijos tyrimai“).
Tačiau 2021 m. pavasarį ir ankstyvą vasarą konservatoriai prarado lyderių poziciją reitingų lentelėje. Gegužę 16,2 proc. respondentų sakė palaikantys LVŽS (15,4 proc. palaikymo kovą), o konservatorius – 14,8 proc. respondentų (17 proc. kovą) (gegužės 11–21 d., „Vilmorus“).
Kitame pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje atliktame tyrime konservatoriai taip pat nebebuvo rinkėjų favoritai, pirmąją vietą užėmė LVŽS, o antroje vietoje atsidūrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Valstiečius tuomet palaikė 14,6 proc. respondentų, socdemus – 13,3 proc. (6,9 proc. palaikė iškart po Seimo rinkimų), o konservatorius – 11,5 proc. rinkėjų (gegužės 20–birželio 2 d., „Baltijos tyrimai“).
Vis tik, pasak L. Bielinio, stiprus palaikymas iškart po rinkimų yra labiau susijęs su porinkimine euforija, kad rinkėjai valdžioje mato asmenis, kuriuos išsirinko. Jo teigimu, valdantieji visose kadencijoje pasmerkti nebūti reitingų lyderiais, nes negali užsiimti populizmu ir turi atsakyti už savo sprendimus.
„Valdantieji atsakingi už visa tai, kas vyksta, ir jie privalo realistiškai priiminėti sprendimus. Todėl kažkokie populistiniai pažadai, kalbėjimai, čia nepriimtini. O realistinis sprendimas visada yra pakankamai sudėtingas ir ne visada priimtinas visuomenei, kurios lūkesčiai dažniausiai yra užkelti.
Taip kad valdantieji yra pasmerkti būti kritikuojamais ir prarasti rinkėjų palankumą vien tik todėl, kad jie stengiasi būti adekvatūs situacijoms ir spręsti problemas atitinkamai“, – pastebėjo L. Bielinis.
Jam pritaria ir „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
„Čia toks variantas turbūt visose šalyse – po rinkimų ir Vyriausybė gerai vertinama, ir valdanti partija. Dėl to jie ir laimėjo, kad kažkas gerai buvo. O paskui mažėja, sparčiai mažėja palaikymas. Gal šitiems valdantiesiems prisidėjo ir nestandartinės problemos, kurių anksčiau nebūdavo“, – tv3.lt kalbėjo V. Gaidys.
Galiausiai rudenį reitingų lyderiais tapo LSDP su 17,4 proc. palaikymo balsų, o valstiečiai ir konservatoriai dalinosi antrą-trečią vietas su 9,2 proc. palaikymo balsų (spalio 15–lapkričio 5 d., „Baltijos tyrimai“).
Metų pabaigoje reitingai mažai kito nuo rudens. Socialdemokratai tebekaraliauja reitingų viršuje su 16,3 proc. palaikymo balsų. Tačiau konservatoriams pavyko užsitikrinti antrąją vietą su 10,6 proc. palaikymo balsų. Tuo metu valstiečiai, kuriuos palaiko 10,1 proc. respondentų, liko treti (lapkričio 16–gruodžio 2 d., „Baltijos tyrimai“).
Naujausi reitingai tik dar kartą patvirtino tendenciją, kad daugiausiai liaupsių dabar tenka socialdemokratams (18,5 proc.), TS-LKD laikosi antroje vietoje (10,1 proc.), o LVŽS – trečioje (7,9 proc.) (gruodžio 10–18, „Vilmorus“).
Anot V. Gaidžio, be jau minėtų problemų 2021-aisiais – pandemijos, migrantų krizės bei sudėtingos geopolitinės situacijos, – konservatorių palaikymą numušė ir LGBT temos plėtojimas bei augančios kainos.
„Jie patys savo noru partnerystės klausimą kėlė. Tai daugumai žmonių nelabai patiko. <...> Prieš mėnesį buvo, kad pakils kainos už elektrą, už šildymą, žinoma, kad tai nepatinka, čia galima prarasti daug palaikymo per tai.
Tai priklauso ir nuo to, kaip tą patį dalyką pasakysi, pateiksi. Pas I. Šimonytę yra tokio tiesmukiškumo – duosiu aš jums meškerę, o neduosiu žuvų. Jaunimui labiau patinka tokios intonacijos, pensinio amžiaus žmonėms nepatinka, jiems daugiau paguodos galbūt reikia“, – svarstė sociologas.
Antipatija partijai – dėl lyderių?
Du ryškiausi TS-LKD veidai – partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kartu einantis ir užsienio reikalų ministro pareigas, bei ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Abu politikus visuomenė vertina greičiau neigiamai nei teigiamai, tačiau ekspertų nuomonės dėl to, kiek įtakos partijos palaikymui turi konkrečios asmenybės, išsiskiria.
„Manau, kad asmenybės labai daug turi įtakos. Pavyzdžiui, 2009 m. labai ryškus buvo tandemas, kada Andrius Kubilius buvo premjeras, o Seimo – šiaip nepopuliarios institucijos – pirmininkė buvo Irena Degutienė. Tai I. Degutienė pagal reitingą buvo viena nepopuliariausių politikių.
O I. Šimonytės reitingas, pavyzdžiui, dabar blogas, sumažėjęs – šiai dienai 52 proc. ją vertina neigiamai. Ir tas pasikeitimas įvykio šių metų rugpjūtį, kai buvo migrantai, sienos klausimai, ir negrįžo tas reitingas jos“, – vardijo V. Gaidys.
Dar prasčiau vertinamas G. Landsbergis – jį 66 proc. respondentų vertina neigimai. V. Gaidys tam įžvelgia kelias priežastis.
„Su Landsbergiu bent trys aspektai yra. Vienas – pavardė, kažkam tai nepatinka, kažkam labai patinka. Taip pat jis partijos pirmininkas ir pirmiausiai būdavo vertinama kaip partijos pirmininkas – kas nemėgsta TS-LKD, tai neigiamai ir vertina. Bet dabar, matyt, [respondentai] sieja ir su Kinija“, – svarstė V. Gaidys.
Tuo metu L. Bielinis kritusio konservatorių palaikymo nėra linkęs sieti su konkrečiomis asmenybėmis.
„Na taip, kai kurie politikai galbūt yra labiau mėgstami, kai kurie mažiau mėgstami. Bet kalbėti apie bendrą visuomenės nusistatymą, ko gero, būtų labai sudėtinga. Tam reikalingi tikrai labai stiprūs kažkokie sprendimai, kurie vienaip ar kitaip nuteiktų maksimalią daugumą. O dabar tie statistiniai svyravimai visada yra. Valdantieji atrodo arba blogesni, arba geresni priklausomai nuo to, kas mums patiems yra naudinga arba nenaudinga“, – pastebėjo L. Bielinis.
Vaikai jau juokiasi is ju. Kaip tokie prietrankos i seima pakliuna? Seime gal spec. debilavotu atranka?
