REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
46
Sausio 13-osios minėjime – būrys protestuotojų (Fotodiena/ Viltė Domkutė)

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

46

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

REKLAMA

Sausio 13-ąją minint Laisvės gynėjų dieną, prie Seimo praūžė Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) mitingas prieš valdžią, kur buvo nušvilptos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Policijos duomenimis, tąkart Nepriklausomybės aikštės prieigose susirinko apie 2,5 tūkst. žmonių.

Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimui, LŠS dar kartą bando organizuoti mitingą. Tiesa, kol kas Vilniaus miesto savivaldybė atmetė ir LŠS, ir Algirdo Paleckio prašymus išduoti leidimus mitingams. Tebėra vertinamas LŠS prašymas leisti Rotušės ir Katedros aikštėse organizuoti mitingus, į kuriuos galėtų burtis 1–5 tūkst. gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

Įžvelgia artėjančius neramumus

Nepaisant to, kad leidimai mitinguoti nėra išduoti, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas neabejoja, kad Vasario 16-ąją vėl kils neramumų. 

REKLAMA

„Šito galima tikėtis, nes jie pajuto draivą (angl. polėkį – aut. past.), bangą, pajuto, kad jų yra nemažai. Ir šia prasme aš manau, kad galima tikėtis. Tuo labiau, kad Vasario 16-ąją yra tokia graži tradicija, kai Vytautas Landsbergis iš Signatarų namų balkono sako kalbą. Tai aš manau, kad gali būti tokių konfliktų, ateiti publika, kuri nemėgsta Landsbergių, nes pati ta pavardė jiems kaip raudonas skuduras“, – tv3.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.

V. Dumbliauskas apskritai abejoja, ar valstybinių švenčių minėjimai yra tinkama vieta ir laikas daliai tautos išreikšti nepasitenkinimą valdžia, ypač švilpiant ar kitaip triukšmaujant.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad šiuo atveju teisinga, jog jiems nedavė leidimo. O jeigu jie toliau šakosis, reikia filmuoti, areštuoti, kelti bylas ir į kalėjimą. Kad išmoktų kultūringai elgtis. Gali būti nepasitenkinimas valdžia, valdžia gali ne visiems patikti, tai visiškai normalu. Žmonės turi teisę būti nepatenkinti valdžia. Bet aukų minėjimo dieną tai buvo graudžiai graudu. <...>

Vasario 16-oji yra visų Lietuvos piliečių šventė. Jeigu piliečiai nepatenkinti valdžia, jie tai galėtų išreikšti ne švilpimais, galima kažkaip kitaip, gal kritiškus plakatus išsikelti“, – svarstė V. Dumbliauskas.

Kartu MRU docentas neatmeta galimybės, kad šiuo metu matomą tautiečių susiskaldymą galėjo paveikti ne tik COVID-19 pandemija ir tai, kaip su ja dorojosi valdžia, bet ir Rusijos įtaka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gal čia dar yra įtaka iš Rytų kaimynų. Neatmesčiau, kad skatina, nes pinigų Rusija tokiems dalykams negaili. Aišku, aš tik spėju, įrodymų neturiu. Bet Rusijai naudingas chaosas bet kokioje valstybėje. Man patiko, kaip vienas rusų politologas sakė, kad Rusija neturi nieko daugiau eksportuoti, tik naftą, dujas ir chaosą. Čia Putino interesas – kuo bus labiau susipriešinusios visuomenės, tuo jis geriau jaučiasi. Nes Rusija ekonomiškai atsilikusi, bet sugeba šantažuoti, šokdinti kitus politikus“, – sakė V. Dumbliauskas.

Tylėti ar netylėti?

Nei I. Šimonytė, nei V. Čmilytė-Nielsen nereagavo į jų kalbų metu švilpusią minią. O štai prezidentas Gitanas Nausėda, kurio kalbos metu minia nešvilpė, viešojoje erdvėje sulaukė kritikos nebandęs užstoti valstybės vadovių. 

REKLAMA

Tiesa, vakare po renginio prezidentūra žiniasklaidai perdavė G. Nausėdos poziciją, kad švilpdama minia nukreipė dėmesį nuo tų, „kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių kainą“. Vis tik kitą dieną sulaukęs žurnalistų klausimų mitingo tema, G. Nausėda juos ignoravo.

Svarstydamas, kokia būtų tinkamiausia valstybės vadovų reakcija į nepasitenkinimą rodančią minią, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas teigė, kad I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen pasirinkta taktika buvo gera.

„Kai tu kalbi, ir kyla toks triukšmas, jeigu tu nepasiruošęs visiškai, tikriausiai gera strategija vaizduoti, kad nieko nėra. Juo labiau, kad, kai tu stovi ant scenos, nebūtinai matai tą švilpimo ir baubimo garsą. 

REKLAMA

Tai šia prasme jos norėjo išlaikyti savo orumą ir nepasiduoti provokacijai, ir pabaigti savo kalbą. Ko gero, vien iš to, kad mes apie tai kalbame ir vertiname, tai nebuvo tokia labai jau bloga strategija. Kur kas blogiau būtų ginčytis arba šokti nuo senos muštis. Svarbu turėti omenyje, kad tokie dalykai lieka istorijoje, įsiamžina. Šia prasme jos orumą išlaikė“, – tv3.lt sakė M. Lapinskas.

O štai prezidento G. Nausėdos sprendimą nei mitingo metu, nei po to nesikreipti į mitinguotojus, neužstoti I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen M. Lapinskas kritikavo, sakydamas, kad tai demonstruoja nepasitikėjimą savimi.

„Kokiais atvejai tu neužstoji to, kurį skriaudžia? Tuo atveju, kai nelabai pasitiki savimi. Tikriausiai prezidentas, girdėdamas, kaip švilpia, paviršiuje trynė rankas, manydamas, koks jis populiarus, o giliai širdyje tikriausiai nepasitiki savimi, kaip norėtų parodyti. Nes, jeigu tu pasitiki savimi, jeigu įsivaizduoji, kad turi galią prieš tuos žmonės, kad jie tave gerbia, ir manai, kad tai yra neteisinga, tada atsistoji arba paskui pasakai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet jeigu tu nesi tikras, kad minia tavęs paklausys, tada tai bijai daryti ir tai rodo, kad arba prezidentas pats nėra tikras, kad taip yra, ir džiaugiasi išnešęs sveiką kailį, arba prezidentui trūksta kiaušinių, kad galėtų priimti ne tik lengvus sprendimus, bet ir sunkesnius“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.

Prezidento pasyvumą kritikavo ir V. Dumbliauskas.

„Nepatiko, kad G. Nausėda nenuramino jų tada, jis bijo su jais pyktis. Parodė G. Nausėda savo norą įtikti tokiai publikai, kuri... Suprantu žmones, kurie piktinasi dėl skiepų, dėl pandemijos valdymo. Bet Sausio 13-ąją žuvusių minėjimas, žuvo jauni žmonės, ir jie žuvo dėl to, kad mes gyventume taip, kaip gyvename. Mitingavimas tokią dieną rodo tos publikos lygį, prastą lygį. Tą publiką reikėtų raminti, mokyti kultūros“, – sakė politologas.

REKLAMA

Suskilusiai visuomenei reikia dialogo

Ir politologas V. Dumbliauskas, ir viešųjų ryšių specialistas M. Lapinskas sutaria, kad visuomenėje, kuri taip stipriai susiskaldžiusi, valstybės vadovai turėtų bandyti megzti dialogą.

„Kalbėtis reikia, nes jie tokie patys piliečiai, kaip ir mes. Tai gal publika ne aukštos moralės, bet yra ir normalių žmonių, kurie gal nešvilpia, bet jie nepatenkinti valdžia. Reikia kalbėtis. Aišku, reikia chamus palydėti į šalį, netgi nubausti, bet su kitais, kurie normalūs, kurie pasipiktinę, kurie išsigandę žmonės, su jais reikia kalbėtis, diskutuoti.

Bandyčiau patarti politikams atskirti pačius aršiausius, o tuos, kurie rimtai nori kalbėtis su valdžia, kurie turi nuoskaudų, skausmų, reikia su jais kalbėtis“, – valstybės vadovams rekomendavo V. Dumbliauskas.

REKLAMA

Tuo metu M. Lapinskas sakė, kad esama kelių variantų, kaip politikai gali bendrauti su aršiai nusiteikusia minia. Vienas jų – pasitelkti humorą.

„Jeigu jau atsidūrei tokioje situacijoje, tai, ko gero, reikia mėginti išeiti iš ten stipresniu. Aišku, perrėkti galbūt neišeitų, galbūt galima panaudoti humorą, galbūt galima kaip tik pamėginti nutilti ir palaukti, kol išsišvilps ir tada pakalbėti. Tai čia ar valstybės vadovui, ar bet kokioje kitoje situacijoje, kada atsistoji prieš grupę žmonių, kurie tavęs klausyti nenori, yra klasikiniai triukai, iš kurių mėginti perrėkti yra pats paskutinis dalykas“, – pabrėžė M. Lapinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams ir netylant signalams, kad gali kilti neramumų, viešųjų ryšių specialistas ragino ruoštis policiją.

„Jeigu kalbame apie valstybės vadovus, valstybėje vis tiek turėtų būti tam tikra tvarka. Ir jeigu yra signalai apie tai, kad kažkas ruošiasi elgtis nekultūringai, kad kažkas ruošiasi perimti dienotvarkę, tokiu atveju valstybė turėtų elgtis kaip valstybė – ar pastatyti barjerus, ar pastatyti policininkus, nes ji turi atstovauti visiems Lietuvos žmonėms, kurių didžioji dalis nėra švilpikai, kurie ateina ir nori kažkokių chuliganiškų veiksmų.

Su chuliganais, kaip jie besidangstytų savo pilietine teise mėtyti kiaušinius, iš tikrųjų turėtų tvarkytis policija“, – sakė M. Lapinskas.

REKLAMA

Savivaldybė kartu su policija kalbasi, kaip užtikrinti saugumą per Vasario 16-osios minėjimo renginius. Neatmetama galimybė, kad gali kilti neramumų ar provokacijų.

Policija yra pradėjusi dešimt administracinių teisenų dėl Sausio 13-osios renginyje protestavusių asmenų pažeidimų, tarp jų – dėl atstumo iki Seimo nesilaikymo, organizatorių neužtikrinimo, jog būtų laikomasi dorovės, geros moralės ir etikos normų.

Daugiau apie artėjantį mitingą galite išgirsti laidoje Dienos pjūvis.

Iki ko davede valdymas...bijo liaudies.
Pasiųtes šuo, kuris gina savo šeimininkų kailį už apgraužtą kaulą, už darbą naudingą šuns šeimininkui, gal šeimininkas pagirs ir paglostys, o gal net pasiims su savimi į dvarą?
Jeigu bijai ,esi prisidirbes,jei prisdirbes eik lauk duok dirbt zmogui su galva o ne kaip strutis kisk i smeli.Vistiek reiks atsakyt uz viska ,bet maziau koses privirsi.Zmones ikaite..sventes ne sventes,vistiek teks isgirst ka sako,ar staugia ar svilpia,ar negrazia daina dainuoja
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų