REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

REKLAMA

Prezidentūra skubina valdančiuosius didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir mažiau uždirbantiems asmenims išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas. Pasak prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, tokie instrumentai padidintų pasitikėjimą valdžią. 

„Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti. Prioritetas turi būti pažeidžiamiausios visuomenės grupės. Tokios priemonės didintų pasitikėjimą valdžia“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip žinia, prezidentas G. Nausėda vasario pradžioje pasiūlė nuo 460 iki 510 eurų didinti NPD. Tai, jo teigimu, padėtų sušvelninti sparčiai augusios infliacijos padarinius. Taip pat jis siūlo mokėti vienkartines 100 eurų išmokas socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

REKLAMA

Beje, NPD didėjo dar šiemet – nuo 400 iki 460 eurų. 

Bet kokiu atveju išeis laimėtoju

Mykolo Romerio universiteto vicerektorius, politologas Saulius Spurga siūlomas vienkartines 100 eurų išmokas vertina dvejopai. Viena vertus, jo teigimu, dalis gyventojų jas vertintų skeptiškai, kita vertus, kai kurie ekonomistai sako, kad tai nėra bloga priemonė.

„Tačiau suprantama, kad ji jokiu būdu nekompensuoja gyventojų praradimų dėl infliacijos“, – tv3.lt sakė S. Spurga.

Kad ir kaip benutiktų – ar bus pritarta šioms priemonėms, ar jos bus atmestos, – G. Nausėda, anot S. Spurgos liks situacijos laimėtoju.

REKLAMA
REKLAMA

„Prezidentas nori atsidurti dėmesio centre. Iš tikrųjų įdomi yra tokia situacija, kai prezidentas siūlo konkrečias priemones, kurios yra Vyriausybės kompetencijoje. Kaip bebūtų, prezidentas bus laimėtojas – jeigu bus atmesta, tai jis bus siūlęs ir pasižymėjęs, kaip norintis gero, o Vyriausybė nenorinti padėti žmonėms, o jeigu bus priimta – juk tai prezidento idėja.

Panašius dalykus mes matome gana dažnai. Buvo pasakyta dėl galimybių paso, kad jį reikia panaikinti, kas irgi yra Vyriausybės kompetencija ir jautrus klausimas. Matyt, susiklostys rinkėjų akyse tam tikras bendras paveikslas“, – svarstė politologas.

Tačiau apskritai Vyriausybės ir prezidentūros santykius COVID-19 pandemijos kontekste jis laiko problemiškais, turint omenyje, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė svarbiais klausimais dažnai neranda sutarimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bendras paveikslas yra tas, kad prezidentas dažnai kalba, pateikia tokius pasiūlymus, vyksta dialogas kartais ir aštresnis. Manau, tai nėra labai gera taktika. Geriau būtų rodyti vieningumą ir apsitarti per reguliarius susitikimus, pokalbius, turėti subalansuotą, bendrą politiką, ypač pandemijos atveju, nes besiskiriančios nuomonės nedaro gero“, – sakė S. Spurga.

Vienkartinės priemonės – ne išeitis

Į prezidento pasiūlymus komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas žiūri skeptiškai. Jo teigimu, nors NPD didinimas kaip priemonė nėra bloga, ji šiuo atveju neduos norimo rezultato.

„Pirmas niuansas tas, kas tokio sprendimo poveikis yra gana ribotas. Antras aspektas yra tai, kad, visą NPD padidinimą suvalgys kylančios kainos. To sprendimo poveikis žmonėms ir žmonių perkamajai galiai bus gana ribotas“, – tv3.lt sakė A. Izgorodinas.

REKLAMA

Ekonomistas kritiškai vertina ir vienkartine išmokas, kurios, žinoma, yra vienkartinis sprendimas, nors vartotojams su infliacijos padariniais ir brangstančiu šildymu bei elektra reikia gyventi ne vieną mėnesį.

„Ar tai turės kažkokį apčiuopiamą ilgalaikį poveikį ir ekonomikai, ir vartotojams, – manyčiau, ne. Nes vienkartinė išmoka yra vienkartinė išmoka, tu ją gauni vieną kartą, o kitą mėnesį turi spęsti savo finansų problemas savo rankomis. 

Mano prognozės yra tokios, kad Lietuvoje infliacija stabilizuosis maždaug balandį–gegužę. Po to infliacija turėtų po truputėlį lėtėti ir vasarą bei rudenį situacija bus lengvesnė. Jeigu daryti kažkokias priemones, tai reikia daryti dabar“, – pažymėjo ekonomistas.

REKLAMA

Užuot skyrus mokesčių mokėtojų pinigus vienkartinėms išmokoms ir NPD didinimui, A. Izgorodinas siūlo kitaip spręsti augančių energetikos išteklių kainų problemą.

„Iš valdžios pusės šiuo metu didesnį fokusą kreipčiau ne vienkartinėms išmokoms, bet energetinių išteklių kainų užšaldymui ir vartotojams, ir verslui. Tai galėtų padėti per labai daug aspektų. 

Mintis būtų tokia, kad valstybė tuos pinigus, kuriuos išleistų NPD didinimui ar vienkartinėms išmokoms, nukreiptų į tai, kad energetikos tiekėjams kompensuotų dalį energetinių išteklių kainų augimo, kad vartotojams energetinių išteklių kaina būtų iki, pavyzdžiui, pavasario užšaldyta. Taip augtų vartotojų perkamoji galia, įmonės galėtų toliau laisvai kelti atlyginimus savo darbuotojams“, – siūlė A. Izgorodinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministrė prieštarauja

Reaguodama į prezidento siūlymą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad  vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“.

„Tokie helikopterio pinigai iš principo galėtų dar labiau įpūsti infliacijos malūną, ir man atrodo, kad reiktų labai atsargiai į tokias priemones žiūrėti, ir sakyčiau, šiek tiek ankstyvas toks priemonės pasiūlymas“, – LRT antradienį sakė G. Skaistė.

Anot jos, jei neatsitiks nenumatytų dalykų, infliacija turėtų stabilizuotis ir piką pasiekti vasario mėnesį, todėl papildomų pagalbos priemonių gyventojams gali nebeprireikti. 

„Jeigu matysime, kad situacija gerėja, tuomet papildomų priemonių galbūt imtis nebereikia arba ne, duok, Dieve, kas nors įvyktų Ukrainoje, – energijos rinka reaguotų skausmingai. Tiesiog reikia atidžiai stebėti, kas darosi“, – sakė finansų ministrė. 

REKLAMA

Pasak G. Nausėdos, NPD pakeitimus Seimo bus prašoma svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos.  

Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150–200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.

kad seniams padalins po 100 eu, valstybe nenubiednes, del anuko nesamoniu, praradom milijonus, bet dabar geda tai pripazinti
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų