Kristina Ragauskienė

Panevėžiečiai užsimanė nudistų paplūdimio. Prašymas įrengti tokio tipo paplūdimį jau pasiekė savivaldybės tarybos narius, iniciatoriai net pasiūlė vietą, kur toks paplūdimys Panevėžyje galėtų atsirasti. Nudistai sako, kad dabar norintys mėgautis saulės voniomis ar maudytis nuogi turi slapstytis. Panevėžietė Valentina saulės voniomis norėtų mėgautis neprisidengusi maudymosi kostiumėliu. „Bandydavom čia, žinot, žmonių yra, negali. Pasislėpus.

Socialiniuose tinkluose grybautojai jau džiaugiasi pirmaisiais raudonikiais, lepšiukais ar vienu kitu gražuoliu baravyku. O ant prekystalių kol kas tik voveraitės. Ir jų, grybautojai teigia, kad reikia lyg su žiburiu ieškoti. Už litrą pirmųjų voveraičių, pavyzdžiui, Panevėžio turguje grybautojai prašo 9 ar 10 eurų. Už puslitrį voveraičių panevėžietė grybautoja prašo 5 eurų, o litrą parduoda po 9. Ir tokia kaina pirkėjų neatbaido. „Žmonės sako, kad pinigų neturi, pasirodo, turi.

Neeilinės Londone gyvenančio panevėžiečio atostogos – į gimtąjį miestą iš Londono jis parmynė dviračiu. Dviračiu vyras pravažiavo dešimtis miestų ir miestelių. Lygiai 24 dienos – tiek užtruko 43-ejų metų panevėžiečio Audriaus Subačiaus kelionė dviračiu iš Londono į Panevėžį. Per 24 dienas vyras įveikė 2800 kilometrų, maždaug puse tūkstančio daugiau, nei skaičiavo kelionės pradžioje. Esą svarbu buvo ne kilometrų skaičius, o maršrutas – kur ir ką pamatyti.

Neeilinis grožio konkursas – Ramygaloje išrinkta gražiausia šalies ožka. Nugalėtojos karūna pasipuošė Bistrampolio dvaro ūkio gražuolė. Komisija išrinko ir stilingiausią, linksmiausią, draugiškiausią, pieningiausią ir kantriausią ožką. Beje, kaip ir dera, į grožio konkursą dalyvės atvyko pasipuošusios – skrybėlaitėmis, auskarais ar nulakuotais nagais. Daugiau apie tai – TV3 žinių siužete. Šeštadienį link scenos grakščiai žingsniavo šeimininkų lydimos ožkų konkurso dalyvės.

Panevėžyje prasidėjus vienos judriausių gatvių rekonstrukcijai pasipylė automobilių avarijos ir incidentai – dažnam vairuotojui nė motais eismą reguliuojantys ženklai. Dėl remonto uždarius vieną pagrindinių gatvių padidėjusiu eismo intensyvumu piktinasi ir apylanka virtusio nuosavų namų kvartalo gyventojai.  Trumpam prieš vidurdienį į namus grįžęs panevėžietis Egidijus pastebėjo, kad nedaug trūko, jog kitas automobilis būtų įlėkęs į kiemą.

Kenčiantiems sąnarių skausmus – naujos gydymo galimybės. Gydytojas specialiomis priemonėmis uždaro arba užkemša sąnario kraujagyslę ir pacientas jau tą pačią dieną gali keliauti namo nejausdamas skausmo. Tiesa, kol kas tokią procedūrą medikai taiko gydant tik kelių sąnarių skausmus. „Mažiukas 1 mm kateteris ir per jį leidžiamos tam tikros dalelės“, – apie procedūrą pasakoja gydytojas radiologas Andrius Pranculis. Procedūros tikslas, pasak specialisto, embolizuoti kraujagyslę.

Miškuose jau noksta mėlynės. Tiesa, uogautojai sako, kad kol kas jų nėra daug, o jau  prinokusios – smulkutės. Už litrą mėlynių uogautojai prašo 10 eurų. Sako, kad kaina kris, jei uogų bus daugiau. Tačiau miškų žinovai tikina, kad dėl vėlyvų šalnų ir alinusios sausros gausaus miško derliaus neverta tikėtis. Ant prekystalių jau puikuojasi ne tik pirmosios miško uogos – žemuogės, bet ir mėlynės. Štai Elena 6 litrus mėlynių rinko 7 valandas.

Įsibėgėjanti karšta vasara paženklinta mirtimis vandenyje. Medikai ir gelbėtojai sako, kad vasarą atsipalaidavę žmonės pramogaudami vandenyje dažnai tiesiog pervertina savo jėgas. Neretai nelaimes lydi ir alkoholis.  Specialiosios tarnybos šią savaitę gavo pranešimą, kad Gelūžės ežere, Vilniuje, skęsta žmogus, kuris, deja, baigėsi tragiškai. Pasak liudininkų, iš pradžių į nelaimę dauguma žmonių sureagavo gana abejingai.

Besidairydami į augančias daržovių kainas vis daugiau tautiečių stengiasi jų užsiauginti patys. Tik, deja, šiemet sezono pradžia ypač sudėtinga. Birželį užklupusios rekordinės šalnos palaidojo daržininkų triūsą. Žmonės skundžiasi, kad tenka iš naujo atsodinti daržus.  Panevėžietė Jadvyga skanauja pirmuosius savo šiltnamyje užaugintus agurkus. Ten pat ruošiasi rausti pomidorai. Auga ir kitos daržovės.

Pradėjo sirpti pirmosios miško uogos – žemuogės. Prekyvietėse už litrą kvapniųjų žemuogių uogautojai prašo 20-ies ar 25-ių eurų. Tad pamatę kainą dalis žmonių tik pasimėgauja miško uogų kvapu, o labiausiai išsiilgusieji perka po nedidukę stiklinaitę už 4 ar 5 eurus. O uogautojai neslepia – tikėtis, kad žemuogės šiemet pigs, neverta. Miškuose sausa, uogų nedaug, o ir jų ieškant tenka gerokai pavargti.

Panevėžiečio medžiotojo kamera užfiksavo retą viešnią – į žvėrių šėryklą užklydo meškutė. Medžiotojas spėja, kad tai yra kelių metų jauniklis. Beje, meška užfiskuota miške vos keli kilometrai nuo kaimo. Vietiniai sako, kad į mišką eiti jau bus nejauku.  Panevėžiečio medžiotojo kamera apie trečią valandą nakties miške netoli Maženių kaimo užfiksavo meškutę. Retą viešnią medžiotojas pamatė ryte, peržiūrėdamas vaizdo įrašą.

Alinananti sausra jau daro savo – ūkininkai skaičiuoja, kad dalį pasėtų daržovių jau tenka laidoti. Esą, kai kurios nė nesudygo, o jei toliau tęsis tokia sausra – nevertės jų net atsėti. Kai kur nebegelbsti ir laistymas, o to rezultatai jau matyti ir prekyvietėse – bene visos pagrindinės daržovės brangesnės nei pernai tuo pačiu metu.  Šviežio derliaus bulves ūkininkas parduoda po 2 eurus, kiek mažesnes po pusantro.

Senstanti visuomenė diktuoja naujus iššūkius valstybei – šalyje jau dabar senjorams trūksta vietų globos įstaigose. Eilė ir laukiančiųjų pagalbos į namus. Specialistai prognozuoja, kad ateityje pagalbos poreikis senjorams tik didės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi iki 2027 metų sukurti per 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat įteisinti galimybę ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.

Judrioje autostradoje Panevėžys – Vilnius eismą sustabdė užsiliepsnojusi vilkiko priekaba.  Liudininkai pasakojo juodų dūmų stulpą pastebėję net už kelių kilometrų. Paaiškėjo, kad liepsnojo žvakių ir alkoholinių gėrimų pilnas krovinys. Nors vilkiko priekaba sudegė visiškai – transporto priemonės vairuotojas nenukentėjo. Jaunas vyras nepasimetė ir patebėjęs degančią priekabą dar spėjo ją atkabinti ir vilkiką patraukti.

Birželio 13 d. Lietuvoje Antaninės. Ypatingai Antanus ir Antaninas sveikina Pasvalio krašto, pasienio miestelio – Saločių bendruomenė. Pakinkytu vieninteliu miestelyje likusiu arkliu sveikintojų būrys su muzika ir dainomis aplanko ir pasveikina visus Antanus ir Antaninas. Tiesa, bendruomenė apgailestauja, kad kasmet vis mažėja lankomų kiemų, o ir mažų Antaniukų neskuba rastis. „Oi laukiam, laukiam, mes Antano laukiam“, – dainuodami sveikintojai vežimu darda pas Antaną.

Mirė prieš tris mėnesius pagimdžiusios mažametės kūdikis. Lovelėje be gyvybės ženklų mažylį rado globėja, pas kurią gyveno mažametė mama su kūdikiu. Dėl ko mirė vaikas aiškinasi ekspertai. Aiškėja nauji faktai ir dėl kūdikio tėvystės. Gali būti, kad mažametė kūdikio susilaukė nuo artimo šeimos nario. Aiškėja naujų detalių prokuratūros tyrime – atlikus DNR ekspertizę, įtariamuoju TV3 žiniomis, tapo vienas iš mergaitės brolių.

Lietuvą vis labiau kausto sausra, dega miškai. Prieš vidurdienį ugniagesiai skubėjo gesinti degančio miško Smiltynėje. Įtempta diena buvo ir Šiaulių krašto ugniagesiams – jie gesino gaisrą prie Rėkyvos ežero, kur jiems teko keltis per ežerą norint greičiau užgesinti ugnį. Dalį vakarų Lietuvos jau nuo pavasario kausto stichinė sausra. Štai Šilutė, vadinama potvynių kraštu, dėl šiųmetės sausros padarytos žalos pirmoji šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.

Žemdirbius ir gyvulių augintojus kankina sausra, ji, pasak klimatologų, fiksuojama didžiojoje Lietuvos dalyje. Specialistai prognozuoja, kad tai smarkiai atsilieps derliaus kokybei bei gyvulių sveikatai.  Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų. „Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

Išskirtinis panevėžiečių pasiekimas – išdrožė ir pastatė aukščiausią pasaulyje medinę skulptūrą. Skulptūra rekordininkė – daugiau nei 25 metrų aukščio ir sveria per 8 tonas. Bene didžiausias iššūkis kūrėjams buvo saugiai ir tvirtai pastatyti ąžuolinę skulptūrą. Maždaug aštuonaukščio pastato dydžio medinę skulptūrą kūrėjai pastatė vaizdingame Anykščių regioniniame parke, kur pūpso Puntuko akmuo ir driekiasi medžių lajų takas.

Girtas „Subaru“ vairuotojas Rokiškio centre skriejo kone 120 kilometrų per valandą greičiu ir „prisiskraidė“. Nesuvaldęs automobilio rėžėsi į pastato sieną. O kaip viskas vyko, įamžino kartu važiavę sugėrovai. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis „Subaru“ tiesiogine to žodžio prasme skrieja gatve: „Kiek mes čia skrendam, ė, ***, stabdyk.“ Tačiau panašu vairuotojas stabdžio nė neketina spausti: „Dvylika, tik dvylika, tuoj aš numirsiu čia.

Tragiškas penktadienis Panevėžio rajone – Bistrampolio dvaro teritorijoje nukrito malūnsparnis. Žuvo patyręs pilotas, akrobatinio skraidymo sporto organizatorius, treneris Arminas Murauskas.  Nelaimė įvyko, kai Bistrampolio dvare šurmuliavo žmonės, šventė vestuvininkai. Laimingo atsitiktinumo dėka išvengta dar didesnės tragedijos, jei lėktuvas būtų kritęs į vestuvininkų būrį. Po tragedijos nelaimės vietą apžiūri pareigūnai, tyrėjai.

Panevėžio krašto grybautojai nusivylę – dėl lietaus stygiaus pavasariniai grybai miškuose baigėsi vos prasidėję. Lietaus meldžia ir miškininkai. Pasak jų, dar savaitė be lietaus ir bus pasiekta aukščiausia – penkta – gaisringumo klasė. Tuomet gali tekti uždrausti lankytis miškuose dėl išaugusio gaisrų pavojaus. „Va, avižėlės, labai nedaug. Sausa labai“, – tad ir grybautojo laimikis nekoks. Į turgų parduoti vyras atnešė vos kelis indelius pavasarinių miško grybų.

Pirmadienio vakarą nedidelį Rokiškio rajono kaimą sudrebino galingas sprogimas. Smūgio banga praktiškai sugriovė gyvenamąjį namą, išlakstė langai. Žmonės pasakoja lyg bombos sprogimą girdėję net už kelių kilometrų. Aiškėja, kad galingas sprogimas driokstelėjo dėl dujų nuotekio, namo šeimininkui greičiausiai jungiant šviesą. Per sprogimą nukentėjo žymus Jūžintų krašto armonikierius. Garbingo amžiaus muzikantas apdegė rankas ir veidą. Jis gydomas reanimacijoje.

Vieno daugiabučio Panevėžyje gyventojams – didžiulis galvos skausmas dėl apsileidusio kaimyno. Prieš porą naktų žmonės skundėsi buvę užlieti, o šiąnakt juos iš lovų kėlė kaimyno bute kilęs gaisras. Laimė, ugnis ketvirtame aukšte esančiame bute neišplito, tačiau grėsmė buvo iškilusi dėl smilkstant susidariusių pavojingų dūmų. „Nori, kad tave sudraskytų. Va, tuoj va sudraskys n**** mano Pūkis. – Bet aprūkęs. – Kas aprūkęs? – Jisai.“ Laimė, po gaisro bute buvę katinas ir šuo – sveiki gyvi.

Permainingas pavasaris ir daugiau nei savaitę žydinčius sodus kandžiojusios šalnos koreguoja ir bitininkų planus. Bitės tik sušilus orams, kibo į darbus. Bitininkai prognozuoja, kad pirmojo pavasarinio medaus pavyks prisukti mažiau, tačiau viliasi brangiau jį parduoti. Pirmojo medaus kilogramas gali kainuoti 8–9 eurus. Bitininkas atsargiai tikrindamas avilius žiūri, kaip sekasi bitėms darbuotis. Pasak bitininko, šiųmetis pavasaris permainingas, tad ir bitutėms sunkiau.

Pavasaris įpusėjo, o saugyklose dar apstu pernykščio derliaus obuolių. Augintojai sako, kad šiemet lietuviškų obuolių gali ir neišparduoti. Vienas didžiausių šalyje sodininkų svarsto, kad šiemet žmonės išgąsdinti didelių sąskaitų už elektrą, šildymą taupė gardesnio kąsnio sąskaita. O galbūt rinkosi pigesnius – lenkiškus obuolius. O mitybos specialistė pataria kuo naudingas, nors ir pernykštis lietuviškas vaisius. Asta akylai žiūri ir renka pačius gražiausius pernykščio derliaus obuolius.

Iniciatyvus biržietis užsimojo gelbėti vis labiau dumblėjantį seniausią ir didžiausią Lietuvoje dirbtinį tvenkinį – Širvėnos ežerą. Gamtos mylėtojas juokauja, kad jei lietuviai sugebėjo „susimesti“ bairaktarams, kodėl biržiečiai negali surinkti lėšų savo krašto pasididžiavimui. Kaip tarė, taip ir padarė. Mažiau nei per porą savaičių pavyko surinkti tiek pinigų, kad nupirktų beveik 400 kilogramų žuvų – amūrų ir plačiakakčių.

Panevėžyje vagių taikiniu tapo maisto papildų parduotuvė. Įsibrovę į vidų vagys čiupo ne tik grynuosius, kompiuterius, bet ir apsirūpino papildais. Panašu, kad vagys ketino kaip reikiant pasportuoti, mat nugvelbė būtent prieš ir po treniruočių skirtus papildus. Tačiau, ar spės juos suvartoti, nežinia, mat įžūlius vagišius nufilmavo vaizdo stebėjimo kameros. Apie 2 valandą nakties du gobtuvus užsimaukšlinę asmenys su plytgaliais rankose suka link maisto papildų parduotuvės.

Tikros šaudynės, kurias Obelių miestelyje surengė vietinis chuliganas – jis šaudė iš orinio pistoleto. Vėlų vakarą vyras apšaudė savarankiško gyvenimo namų langus. Nors oriniu ginklu šaulys žalos nepadarė, vaizdo stebėjimo kameros, į kurias taip pat taikėsi ginkluotas atėjūnas, vyrą nufilmavo, o policija dar tą patį vakarą šaulį sulaikė. Paaiškėjo, kad ginklo girtas gretimo kaimo chuliganas griebėsi iš keršto dėl moters.

Gėles dievinanti pensininkė iš Panevėžio rajono sugalvojo būdą, kaip padaryti, kad jos namuose gėlės žydėtų ištisus metus. Kūrybinga senjorė patinkančius augalus susiveria iš smulkučių stiklo karoliukų. Jų nereikia nei laistyti, nei kitaip prižiūrėti. Tiesa, nors toks pomėgis nepigus, buvusi buhalterė sako pinigų mielai veiklai neskaičiuojanti. Tūkstančiai smulkučių karoliukų ir ilgos valandos kruopštaus darbo. Mėlynuojantys žiedai – pensininkės iš Trakiškio kaimo Panevėžio rajone rankų darbas.

Panevėžys pagaliau atsikratys kone didžiausia miesto gėda vadinamos autobusų stoties pačiame miesto centre. Naujosios statybai savivaldybė užsimojo išleisti kone 7 milijonus eurų. Esą naujoji stotis bus šiuolaikiška, o po ja įrengta automobilių stovėjimo aikštelė karo atveju tarnaus kaip priedanga. Autobuso Panevėžio stotyje laukia ir Aleksas. „Dabar važiuojam biški kaiman, lašinių pasikraut, žinai tenais“, – kalba Aleksas. Aleksas į Panevėžį atsikraustė beveik prieš 5 dešimtmečius.

Ar Lietuvoje vis dažniau pastebimos rudosios meškos tik viešnios, ar jau žiemoja ir veda jauniklius? Ir kiek jų iš viso gali būti? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai. Kol kas Lietuvoje meškos ar jų elgsena nėra tyrinėtos. Tad specialistai dabar kuria metodiką išsamiems tyrimams. Žinovai tvirtina, kad tokie tyrimai svarbūs siekiant išsiaiškinti Lietuvoje galimai apsigyvenusių meškų elgseną.

Tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, „bambaliai“ su šlapimu, maisto atliekos ir išmatos – tokį vaizdą pakelėje kasryt stebi į darbą važiuojanti panevėžietė. Moteris įsitikinusi, kad šiukšlynu pakelę Panevėžio pakraštyje baigia paversti vilkikų vairuotojai. Jie esą ten stovėdami po kelias valandas ar daugiau ir tuštinasi, ir šiukšlėmis atsikrato: „Automobiliais važiuojant nesimato, o aš, kai kas rytą dviračiu važiuoju... Va, prašau, kokie 500 metrų tokio šiukšlyno pakelėj.

Panevėžyje buvusi nakvynės namų gyventoja akmenimis ir plytgaliais daužė įstaigos langus. Mojavo ir kumščiais, ir peiliu. Ir toks jau trečias jaunos chuliganės išpuolis per savaitę. Nakvynės namų darbuotojai ir gyventojai dėl agresyvios atėjūnės sako jaučiasi nesaugūs ir stiprina apsaugą. Šiuo metu moters ieško policija. Jauna chuliganė vos per daugiau nei mėnesį laisvėje jau „usžidirbo“ 4 ikiteisiminius tyrimus.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Panevėžyje vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip Motinos dieną jauna porelė įžūliai vagia tulpes po daugiabučio langais. Jaunuolio ir merginos neatbaido net akivaizdžiai matomos vaizdo stebėjimo kameros. Meiliai pasiglėbesčiavusi po langais ir prisivogusi gėlių porelė pasišalina. Tačiau panašu, kad jaunuoliams tai turėtų būti gera pamoka – namo pirmininkė dėl įžūlios vagystės kreipsis į policiją.

Tįsta eilės prie nemokamų maisto paketų. Vien Panevėžyje prašančiųjų paramos maistu skaičius šiemet palyginti su pernai išaugo kone dvigubai. Nemokamo maisto eilėje laukiantys žmonės atviri – viską „suvalgo“ padidėjusios elektros ir šildymo kainos. O maistui – tik tai, kas lieka sumokėjus visus mokesčius. Specialistai pastebi, kad paramos vis dažniau priverstos prašyti vaikus auginančios šeimos, kurios tiesiog nebeišgali pragyventi iš gaunamų pajamų.

Įpusėjus pavasariui žiemą primenatys orai gąsdina ūkininkus ir sodininkus. Ketvirtadienį Mažeikių rajone krito snaigės, o artimiausiomis naktimis gali kaip reikiant pasikandžioti šalnos. Kai kur jos prognozuojamos net iki 9 laipsnių. Ūkininkai išsigandę – jei prognozė pasitvirtins, gali tekti atsisveikinti su būsimu obuolių derliumi. O gėlininkai skuba gelbėti išsiskleidusius žiedus Motinos dienai.

Artėjant Motinos dienai įsibėgėja didysis kapų tvarkymas. Tiesa, šiemet, dėl naktimis prognozuojamų šalnų žmonės atsargesni – neskuba kapų apsodinti gėlėmis, baimindamiesi, kad nušals. Prekeiviai prognozuoja, kad didysis antplūdis kapinėse bus Motinos dienos išvakarėse ar per pačią šventę. Gėlių augintojų teigimu, dėl prognozuojamų šalnų labiausiai kapams graibstomos našlaitės, mat jos atspariausios šalčiams. Aplankyti artimųjų kapų prieš Motinos dieną Dalina su vyru atvyko iš Utenos.

Lietuvis – geriausias medkirtys pasaulyje. Tokią neeilinę pergalę ir aukso medalį medkirtys iš Panevėžio laimėjo pasaulio čempionate. Tarp geriausių medkirčių į penktą vietą iškopė kupiškėnas,  o visa pjūklais mosuojanti lietuvių komanda pagerino rezultatus. Nešinas Lietuvos vėliava Gediminas Stasiūnas iš Panevėžio rajono skuba ant nugalėtojų pakylos. Estijoje vykusiame 34-ajame pasaulio medkirčių čempionate lietuvis pelnė auksą.

Tikrąjį pavasarį skelbia ne tik pražydusios sakuros, bet ir baltais žiedais pasidabinusios magnolijos. Daugiausia jų – beveik tūkstantis – kasmet pražysta Skinderiškio dendrologiniame parke Kėdainių rajone. Ir kaip gi Kėdainių kraštas be agurkų – parke žiedus krauna ir vienetinė agurkinė magnolija. Pasigrožėti magnolijomis į Kėdainių rajoną Elena atvyko iš Panevėžio: „Ji skleidžia grožį, skaistumą, bet žiedai nukrenta ir tada lieka plikas medis.

„Liūto karčiai“ taip sužavėjo ugniagesį gelbėtoją iš Panevėžio, kad vyras užsimojo juos auginti ir įkūrė fermą. Tiesa, kalbame ne apie plėšrūnų fermą, o apie grybus, lietuviškai vadinamus „liūto karčiais“. Beje, ugniagesys laisvu nuo tarnybos metu visko mokėsi pats ir dabar jau žino, kaip Lietuvos kaime užauginti grybą, kurio Lietuvos gamtoje dar nepavyko aptikti. Vieni ant prekystalio Panevėžio turguje išvydę nematytus grybus, traukia pinigines ir skubės ragauti nusipirkę vieną kitą.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.

Vos sušilus orams gyventojai puolė puošti terasas, balkonus – ieško jau žydinčių augalų. Augintojai pataria – patikimiausios ir atspariausios dar galimoms šalnoms – našlaitės. Tiesa, vienos populiariausių pavasario gėlių šiemet brangesnės. Augintojai atskleidžia ir kodėl bei pataria ką daryti, kad įsigytas augalas kuo ilgiau džiugintų margaspalviais žiedais: „Našlaitės jau pasiruošusios sodinimui pilnai. Tikrai nebijokite sodinti ir prieš šalnas, jos visiškai nebijo šalčio.

Ramygalietė mokytoja iš mezgimo siūlų sukūrė unikalų lovos užtiesalą – jame specialia technika įrišo virš 4000 įvairiaspalvių siūlų burbuliukų, prireikė surišti virš 8000 specialių mazgų. Margaspalvę lovatiesę moteris su pertraukomis gamino beveik dvejus metus. Įspūdingo dydžio lovatiesės kūrėja bando suskaičiuoti ir kiek valandų šiam rankų darbo kūriniui prireikė: „Vienai eilutei surišti ir sukarpyti reikia 2 valandų, tai jeigu yra 79 eilės... 25 dienos po 8 valandas čia sudėta mažiausiai.

Būrys entuziastų Panevėžyje vadavo Nevėžio upės dugną nuo šiukšlių. Tai esą savotiška povandeninės medžioklės aistruolių duoklė gamtai. Per maždaug pusantros valandos narai iš upės dugno ištraukė virš tonos šiukšlių. Tarp jų ir banko kortelės, telefonas, dviratis, kelio ženklai ir dar begalė šlamšto. Entuziastai šeštadienio rytą nėrė į šaltą Nevėžio vandenį vaduoti upę nuo šiukšlių. Ilgai ieškoti netenka: „Banko kortelė.“ Upės dugne ir įstrigęs prekybos centro vežimėlis.

Nors populiariausi ant Velykų stalo vištų kiaušiniai, dažnas dėl įvairovės margina žąsų, ančių ar putpelių kiaušinius. Už vieną žąsies kiaušinį pirkėjai negaili ir 5 eurų. Tiek, kiek kainuoja kone 2 dešimtys vištų kiaušinių. O štai mitybos specialistai primena, kiek kiaušinių suvalgyti sveika ir kuo juos gardinti. Naminių paukščių laikytojai gi atskleidžia, ar tikrai naminis kiaušinis gardesnis ir kada jo trynys geltonesnis.

Pirmą kartą Panevėžio nakvynės namų socialinės darbuotojos su policijos pareigūnais leidosi į benamių paieškas. Pasiėmė ir lauktuvių – po maisto krepšelį kiekvienam. Taip siekdamos bent užmegzti ryšį su benamiais ir bandyti įkalbėti keisti gyvenimo būdą. Kelis prikalbinti pavyko bent laikinam prieglobsčiui nakvynės namuose. Kiti iškart kratėsi valdiškos pastogės: „Valkatėla esu, konkrečiai pasakau, nemeluoju, neduosiu meluot.