Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė apie 7 proc. moksleivių.
Daugiau nei mėnesį laukęs brandos egzaminų rezultatų abiturientas Simonas pagaliau sužinojo, kokie jie.
„Yra jaudulio? – Truputį, truputį yra, bet, iš tiesų, gal ir visai ramiai jaučiuosi dėl rezultatų, mama labiausiai „pergyveno“, labiausiai ji laukia“, – atskleidė abiturientas.
Vaikinas planuoja stoti į Vilniaus universitetą studijuoti istorijos, bet svarbi ne tik ši, tačiau ir matematika – jos neišlaikęs nemokamų mokslų negalėtų tikėtis. Simonas sužinojo ne tik matematikos, bet ir lietuvių kalbos bei literatūros egzamino rezultatus, jie kiek nuvylė.
„Čia įdomiai... bet išlaikyta, tas gal ir svarbiausia“, – nuostabos neslėpė S. Voroblievas.
Pernai matematikos egzamino neišlaikė kas trečias abiturientas, todėl šiemet šis egzaminas kėlė daugiausia nerimo.
„Lyginant su pernai, tas pagerėjimas yra dvigubas, nes pernai neišlaikiusių buvo daugiau nei 35 proc., šiemet – virš 15 proc.“, – teigė laikinasis Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Aidas Aldakauskas.
Naujasis švietimo ministras dėl rezultatų nusiteikęs ne taip džiugiai, bet išskyrė du rajonus, kurie per metus gerokai pasitempė.
„Jonava, Kaišiadorys, kur neišlaikiusių dalis sumažėjo 7 kartais. Tai įvyko dėl didelių jų pačių įdėtų pastangų“, – tikino Gintautas Jakštas.
Tačiau tiek mokytojai, tiek vaikai pastebėjo, kad po pernykščio matematikos egzamino kracho šiemet užduotys jau lengvesnės. Tik ir tai ne visiems padėjo.
„Kiek žiūrėjau praeitų metų egzaminą, bent jau man jis pasirodė sunkesnis nei šių metų, kai pats sėdėjau suole ir rašiau matematikos egzaminą jis pasirodė visai nesunkus, o pasitikrinus buvo kelios žioplos klaidos“, – užduotis palygino abiturientas S. Voroblievas.
Užduočių rengėjai atkirto, kad po kilusio skandalo matematikos užduočių jie nepalengvino.
„Bent jau lyginant tai, ar daugiau, ar mažiau laiko sugaišau nei pernai, tai užduočiai įveikti reikėjo ne mažiau laiko nei pernai“, – palygino Aidas Aldakauskas.
Švietimo ministras nusiteikęs suimti į nagą tuos, kurie nesimoko ir tikisi lengvai su matematika praslysti, ypač, kai dabar kartelė tokia žema – išlaikyti egzaminui pakanka surinkti 10 balų iš 60.
„Eilę metų vaikai, vos tenkinantys apatinę pasiekimų ribą ar net nelabai tenkinantys, yra perkeliami į aukštesnes klases, manau, kad jie turėtų toje klasėje likti tol, kol įsisavina turinį“, – įsitikinęs G. Jakštas.
Jei skaičiuojame prastai, rašyti sekasi vis geriau.
„Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai gerėja jau keletą metų, šiemet iš beveik 17 tūkst. kandidatų apie 93 proc. išlaikė“, – tvirtino A. Aldakauskas.
Tad, neišlaikiusių – kiek daugiau nei 7 proc., o pernai nepasisekė 8 proc. laikiusių lietuvių kalbos egzaminą.
Kažkam braukiant ašarą dėl neišlaikyto egzamino, keli šimtai džiaugiasi šimtukais. Beveik 350 moksleivių juos gavo laikydami lietuvių kalbos egzaminą, mažiau nei 200 – matematiką.
Daugiau detalių rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Ir nereikia čia to jaunimo taip "pulti": taip, yra visokių - ir nemotyvuotų, ir patinginiaujančių, ir abejingų, bet ir jų yra ne tik tarp jaunimo. Jų yra bet kurioje amžiaus kartoje.
