Kol kas Lietuvoje meškos ar jų elgsena nėra tyrinėtos. Tad specialistai dabar kuria metodiką išsamiems tyrimams. Žinovai tvirtina, kad tokie tyrimai svarbūs siekiant išsiaiškinti Lietuvoje galimai apsigyvenusių meškų elgseną. Esą reikia suprasti, kaip sugyventi su stambiausiu plėšrūnu.
Miškas Rokiškio rajone, kur rudoji meška ramiai sau vaikštinėja po bruzgynus. Ieško užkrimsti. Tokius vaizdus užfiksavo tyėjo ir gamtininko Petro Adeikio dronas kovo pabaigoje.
O nuotraukose matyti, kaip rudoji meška žvėrių viliojimo vietoje mėgaujasi grūdais. Pailsi ir vėl užkanda. Rudąją mešką būrelio „Elnias“ medžiotojo vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo balandžio 17-ąją, Panevėžio rajone, Žaliosios girioje ties Prūselių kaimu.
Miškų apsuptyje gyvenantis Antanas sako girdėjęs apie viešnią girioje.
„Va, mano čia miškas va šičia, tai gali ir ateiti, gali visko būti. Ir ką tada? O ką gi, iškeliaus. Meška toks dalykas, jos neliesk ir tavęs nelies“, – sako Antanas.
„Nebenueinu miškan, nebesutiksiu, kieman neateis gal“, – kalba Vilius.
O meškos keliai nežinomi. Šių metų kovą „Sartų“ medžiotojų klubo nario vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo mešką Rokiškio rajono miške. Neaišku, ar tai ta pati rudoji – neseniai pastebėta Žaliosios girioje besivaišinanti grūdais, ar kameros užfiksavo kitą plėšrūną.
„Gyvūnas nori maitintis, pabrėšiu, kad meška yra visaėdis, maitinasi tiek augaliniu, tiek gyvulinės kilmės pašarais ir nieko keisto, kad tas gyvūnas į medžiotojų šeryklas ir minta ten paliktais pašarais, tiek kukurūzais ar grūdais“, – aiškina Panevėžio gyvosios gamtos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Kazlauskas.
Ar žvėrių viliojimo vietas lanko ir po miškus klaidžioja ta pati rudoji, įdomu ir išskirtinius vaizdus dronu nufilmavusiam tyrėjui ir gamtininkui Petrui Adeikiui.
„Filmavau per kelis kartus, vienu metu meškutė vaikščiojo po mišką, matyt, maitinosi, matosi filmuotoje medžiagoje, kad ji kažką rankioja nuo žemės. O kitu atveju tai ji gulėjo guolyje. Ramiai gulėjo, žiovavo, rąžėsi, vartėsi“, – pasakoja P. Adeikis.
„Paskutiniais metais tos meškos matomos įvairiuose rajonuose tiek Rokiškio, tiek Kupiškio, tiek Radviliškio rajone, tiek kituose rajonuose. Yra galimybė, kad tos meškos gali peržiemot pas mus, gali ir apsigyvent. Bet čia reikia laiko ir parodys moksliniai tyrimai, ar tos meškos pas mus užklysta, ar jos apsigyvens“, – kalba M. Kazlauskas.
Atsakymus į šiuos klausimus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai ir nori rasti atlikdami detalesnius tyrimus.
„Dabar kaip tik kuriama metodika, ką reikėtų daryti, ką mes norim sužinoti tiksliai. Galvojam, kad galėjo šita meškutė peržiemot pas mus, nes todėl, kad ir mano filmuotas tas jos guolis matosi, kad ji čia gulėjusi ne vieną kartą. Reikia daugiau duomenų, kad pasakyti tiksliai“, – teigia P. Adeikis.
Žinovo teigimu, detalesni tyrimai padėtų išsiaiškinti ir Lietuvoje galbūt jau apsigyvenusių rudųjų meškų elgseną.
„Medžiotojų įrengtoj šernams viliojimo vietoj atėjo meškutė, ragavo avižas, bet į tą pačią viliojimo vietą atėjo lapė ir meškutė išsigando, ir pabėgo. Tai mes norėtume suprasti, kaip reikėtų su ja sugyventi. Galiausiai tiems patiems gyventojams vietiniams aiškinti, ką daryti ir ko nedaryti, kai toks kaimynas atsiranda“, – sako P. Adeikis.
O kol mokslininkai atliks išsamius tyrimus, gyventojams gamtos žinovai pataria kaip elgtis sutikus mešką.
„Pamačius mešką, tikrai nereikia jos gąsdinti. Paprasčiausiai pamatėt mešką, ramiai, tyliai pasitraukti iš tos pusės, kur atėjot, nekelt triukšmo, jos nebaidyt, nes gyvūnas išgąsdintas gali sustresuot ir gali pasitaikyti įvairių variantų“, – aiškina M. Kazlauskas.
Kol kas nėra duomenų, kad Lietuvoje būtų meška užpuolusi, ar kažkaip išgąsdinusi žmogų.
