Eglė Samoškaitė

Lietuvos užsienio politikos posūkis nuo Kinijos į Taivano pusę gali būti suprantamas kaip graži mūsų šalies požiūrio slinktis, kai atsisakoma nuolankiai bendrauti su komunistiniu autoritariniu režimu ir pasirenkamas demokratinis partneris. Tai taip pat gali būti suprantama kaip prisidėjimas prie JAV pastangų sulaikyti Kinijos galios plėtrą per Europos Sąjungos pozicijos suvienijimą.

Vyriausybei nutarus, kad „Belaruskalij“ tranzitas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, kalio trąšų gabenimas per Lietuvą turėjo sustoti. Bet šiuo metu Lydoje, apie 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, stovi keturi sąstatai su baltarusiškomis kalio trąšomis. Baltarusijos pusė reikalauja galimybės kroviniui vykti per Lietuvą. Lietuvos institucijos baiminasi provokacijų, nes Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka liepė imtis atsakomųjų priemonių.

Vyriausybei apsisprendus, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją prieštarauja mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams, krovininiai traukiniai nuo vasario sustojo, bet teisiniu aspektu gali kilti bėdų. Bent jau taip mano Prezidentūra, paprašiusi ministrų kabineto pateikti savo vertinimą, ką daryti su Lietuvos tarptautiniais ir europiniais įsipareigojimais.

Demokratai surinko pakankamą skaičių žmonių įkurti naują partiją, pavadinimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir pirmininku išsirinko buvusį premjerą Saulių Skvernelį. Iš viso registruoti 3375 partijos steigėjai, tik ne visi jų atvyko į suvažiavimą: dėl pandemijos sąlygų kai kurie steigėjai savo valią pareiškė įgaliodami kitus asmenis. Pagal politinių partijų įstatymą, įkurti partijai reikia ne mažiau nei dviejų tūkstančių narių.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis su bendražygiais šeštadienį Palangoje buria politinę partiją, kuri kelia tam tikro nerimo jau egzistuojančioms politinėms organizacijoms, nes naujokai visuomenei visuomet patrauklesni. Dar formaliai neegzistuodama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sugebėjo „apkramtyti“ valstiečius žaliuosius, socialdemokratus, prisitraukė kai kuriuos politikus iš visuomeninių rinkimų komitetų bei netgi patampė už ūsų konservatorius.

Vilniuje atidarius Taivano verslo atstovybę, Kinijoje užsidegė visos pavojaus lemputės, nes atstovybės pavadinimas kinų komunistams signalizavo apie salos nepriklausomybės siekius. Pekinas tiesiog pasiuto bei pritaikė Lietuvai nedeklaruotas sankcijas, dėl kurių Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Baltarusijos trąšų bendrovė „Belaruskalij“ pakilo į kovą dėl Lietuvos Vyriausybės priimto sprendimo, pagal kurį nuo vasario 1-osios trąšų tranzito sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nustos galios, nes prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad skundas teisme buvo gautas, o toliau bus sprendžiama, ar jis bus priimtas.

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą. Bet realybė daug proziškesnė.

Suteikusi leidimą Vilniuje atverti Taivano pavadinimo atstovybę Lietuva susipyko su komunistine Kinija, kuri pritaikė nedeklaruotas sankcijas. Lietuva dėl to šaukėsi partnerių paramos, bet, neoficialiais „Reuters“ duomenimis, dabar jau svarstoma ir apie atstovybės pavadinimo keitimą kinų mandarinų kalba, kad pavadinimas skambėtų kaip Taivano žmonių atstovybė arba Taivaniečių atstovybė. Panašiai kaip angliškai.

Lietuva galimai svarsto galimybę keisti Taivano atstovybės pavadinimą kinų kalba, kad jis skambėtų kaip Taivaniečių atstovybė, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Panašiai kaip kad angliškas variantas – The Taiwanese Representative Office in Lithuania. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią informaciją neigia. Kinijos vidaus ir užsienio politiką tyrinėjantys ekspertai abejoja, ar toks žingsnis, jeigu jo būtų imtasi, padėtų pagerinti santykius su Pekinu.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Valdantieji ruošiasi masiniam omikron paplitimui Lietuvoje, todėl po truputį keičia taisykles, kurios leistų ne tik apsaugoti visuomenę nuo koronaviruso, neužkrauti sveikatos priežiūros įstaigų, bet kartu išvengti masinės izoliacijos atvejų, nes tai galėtų pakenkti ištisų sektorių darbui.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.

Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų vežimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir nuo vasario 1 dienos nebegalioja. Apie tai pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vyriausybė sprendimą priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia negalintis garantuoti, kad nusprendus nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito, pats trąšų gabenimas sustos.

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais ruošiamasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeigu karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Už pateikimą balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė 6 parlamentarai. Vyriausybė yra pasiūliusi šį teisės akto pakeitimą svarstyti skubos tvarka, todėl priėmimas numatomas sausio 18 dieną.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis ir papildomi susitarimai su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito per Lietuvą kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, todėl jų turi būti atsisakyta. Tai reiškia, kad toks turėtų būti ir formalus Vyriausybės sprendimas, kurį ministrų kabinetas planuoja priimti trečiadienį. Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino su situacija susipažinęs asmuo, pageidavęs likti neįvardintas.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.

Seime pirmą kartą taikoma tvarka, kuri neleidžia vidun patekti galimybių paso neturintiems parlamentarams. Tai sukėlė tikrą furorą tarp skiepams nepritariančių politikų, kurie iš šio sprendimo bandė padaryti šou.  Antradienį pirmasis parlamente pasirodė valstiečių žaliųjų atstovas Dainius Kepenis, bet jis į Seimą pateko, nes yra persirgęs ir turi galimybių pasą.

Pasaulyje visi ilgą laiką buvo pripratę prie vis svarbesnę ekonominę vietą užimančios, bet pabrėžtinai mandagios Kinijos. Peštukė buvo Rusija su Vladimiru Putinu priešaky. O Pekinas vaidino pragmatiško, toli į priekį planuojančio pirklio vaidmenį. Tačiau valdant dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui Kinija žvelgiant iš Vakarų perspektyvos tampa vis plėšresnė, o iš kinų požiūrio taško – atsiima seniai priklausiusią vietą pasaulyje.

Penktadienį nuotoliniu būdu vyko neeilinis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas dėl Ukrainos ir saugumo situacijos regione, tačiau iš Lietuvos pusės šiame susitikime dalyvavo viceministras Egidijus Meiliūnas, o ne ministras Gabrielius Landsbergis. BNS praneša, kad ministras penktadienį pasiėmė laisvą dieną. Kaip tik sausio 7-ąją ministrui sueina 40 metų. Nuotoliniame susitikime dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų.

Lietuvos mestas iššūkis Kinijai paskatino didžiulį Pekino spaudimą mūsų šalies ekonomikai, tad kol kas niekas nenori žengti Lietuvos minamu takeliu: Kinijos suburtas 16+1 formatas pasitraukus Lietuvai vis dar gyvuoja, Taivano vardo atstovybė egzistuoja tik Somalilende, o visur kitur yra vadinama Taipėjaus vardu. Tačiau ar tai klaida, bus galima pasakyti po pusės arba vienerių metų, kai bus galima skaičiuoti viščiukus.

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili. Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras rekomendavo Lietuvai atsisakyti esamos apgręžimo politikos ir nelegaliai sieną kirtusius migrantus vežti į sienos perėjimo punktus, kur jie galėtų legaliai pateikti prieglobsčio prašymus, bet Lietuva to įgyvendinti neketina, o ir potencialios sankcijos yra menkos – blogiausiu atveju iš Lietuvos būtų atšaukti čia dirbantys 53 „Frontex“ pareigūnai.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Kalėdas gavo nemalonią Seimo dovanėlę: politikai mobilizavosi ir per vieną dieną atmetė šalies vadovo veto Žvalgybos kontrolierių įstatymui. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga, prižiūrėsianti civilinę ir karinę Lietuvos žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.

Lietuvoje valstybės politikų darbo užmokesčiai palyginus su valstybės įmonių vadovų atlyginimais yra nenormaliai maži. Taip mano premjerė Ingrida Šimonytė, panašios nuomonės laikosi ir dauguma valstybės valdymą išmanančių ekspertų, tačiau paprastai politikai bijo pasididinti sau atlyginimus, nes į tai neigiamai gali sureaguoti rinkėjai.

Lietuvoje tebegaruojant baltarusiškų trąšų skandalui premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nariams paaiškino, kas buvo kalbėta neviešuose užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno susitikimuose su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais. Tai JAV sankcionuotos „Beloruskalij“ iš dalies valdoma bendrovė, kuri rūpinasi kalio trąšų prekyba.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Laisvės partija parlamente prieš pat Kalėdas patyrė nokdauną, prie to prisidėjo ir kai kurie koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalai. Seime nepavyko priimti Seimo Statuto pataisos, kuri būtų leidusi teikti prieš tai atmestus teisės aktus nepraėjus 6 mėnesių terminui: toks reikalavimas galioja dabar ir trukdo iš naujo svarstyti Laisvės partijos jau atmestą siūlymą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, parlamentaras Tomas Tomilinas antradienį į Seimą iškvietė policiją kolegai iš Regionų frakcijos Valdemarui Valkiūnui. T. Tomilinas teigia, kad kolega priėjo prie jo Seimo plenarinių posėdžių salėje ir kumščiu trenkė į krūtinę už tai, jog svarstant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą jis viešai pareiškė, esą V. Valkiūnas atstovauja valdančiajai daugumai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija prieš Kalėdas nutarė kraujo nelieti ir kol kas nesieks sudoroti Žygimanto Pavilionio, kuris pirmasis pradėjo kelti klausimą, kodėl deklaravusi vertybinę užsienio politiką Vyriausybė nesugebėjo uždrausti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą.

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiuo metu politines aktualijas seka iš šalies, nes varsto teismų duris politinės korupcijos byloje. Tačiau tai nekliudo jam analizuoti baltarusiškų trąšų skandalo, nes puikiai žino ministerinio darbo subtilybes ir politinius užkulisius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nors pastaruoju metu per sieną į Lietuvą bando patekti ne itin daug migrantų, tačiau nėra aišku, kokią dovanėlę diktatoriškas Aleksandro Lukašenkos režimas yra paruošęs Kalėdoms. Kaimyninės šalies diktatorius yra davęs įsakymą „išvalyti“ Bruzgy sandėlius, kuriuose įkurdinta dalis į Baltarusiją atvykusių migrantų, bei Minską nuo atvykėlių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos atstatydinimas iš išorės atrodo kaip atpirkimo ožio paieška apsaugant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet valdantieji aiškiai transliuoja nepasitikėjimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovu dėl trijų dalykų: nepakankamo susisiekimo ministro informavimo apie procesus, ministro „pardavimo“ žiniasklaidai ir „apsimelavimo“ dėl avansų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mykolo Majausko pavardė yra tarp kandidatų į Europos audito rūmus. Tai portalui tv3.lt patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, bet pats politikas, paklaustas apie galimą ateities karjerą Europos audito rūmuose, nuo komentarų susilaikė.

Seime antradienį buvo priimtas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetas, bet jeigu ne opozicija – balsavimas būtų galėjęs žlugti. Keisčiausia, kad balsavime nedalyvavo užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis, nors politikas buvo Seime. G. Landsbergio nedalyvavimas balsavime užkliuvo ir konservatorių, ir koalicijos kolegoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį į kritiką dviem ministrams reagavo piktokais svarstymais atsistatydinti visai Vyriausybei, bet antradienį jau, tikėtina, buvo sugalvojusi, ką daryti. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narių, remiantis Vyriausybės įstatymu ministrų kabinetas tikriausiai teiks siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo. Taip iš esmės visa Vyriausybė iš situacijos išeis sausa ir beveik nenukentėjusi.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Lietuvos politikams pasidžiaugus, kai JAV įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau nesugebėjus prisidėti prie partnerės pastangų nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą, kalio trąšos toliau vyksta per Lietuvą. Situacijos suvaldyti nesugebėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė galintys atsistatydinti.

Seimo nariai pritarė visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos sukūrimui, kuri turėtų prižiūrėti Lietuvos civilinę ir karinę žvalgybą. Tačiau mūšis dar nebaigtas, nes prezidentas Gitanas Nausėda savo patarėjų lūpomis ne kartą yra išsakęs itin kritišką nuomonę, kad tokia institucija galėtų pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos. Plenariniame posėdyje už naujos institucijos sukūrimą balsavo 91 parlamentaras. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento pritarimo.