REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais ruošiamasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeigu karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas. 

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais ruošiamasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeigu karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas. 

REKLAMA

Už pateikimą balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė 6 parlamentarai. Vyriausybė yra pasiūliusi šį teisės akto pakeitimą svarstyti skubos tvarka, todėl priėmimas numatomas sausio 18 dieną. 

„Valstybė, Vyriausybė ir mes visi turime būti pasiruošę, jeigu koronaviruso plitimo tendencijos būtų pakankamai didelės ir matytumėm, kad atsiranda poreikis įvesti karantiną, kad verslo subjektai, savarankiškai dirbantys asmenys automatiškai gautų valstybės paramą esant tokiai situacijai“, – Seimo posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų. Vyriausybė yra pažadėjusi, kad karantinas būtų įvestas, jeigu ligoninėse būtų užimta 240 reanimacijos lovų, kuriose gydomi COVID-19 užsikrėtę pacientai. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu užimtos 85 reanimacijos lovos.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu ir reikėtų tokių apribojimų, tai jie būtų trumpi. Tikrai nekalbėtume apie mėnesius, kaip turėjome praėjusių metų pradžioje. Karantino tikslas būtų išimtinai nutraukyti viruso plėtros grandis tam, kad būtų galima saugiau jaustis visai visuomenei dėl sveikatos sistemos įtampų nuėmimo“, – trečiadienį teigė premjerė I. Šimonytė, 

REKLAMA

Savarankiškai dirbantiems – 267 eurų, subsidija darbo vietai – iki 1095 eurų

Remiantis pataisomis, jeigu vienu metu šalyje galioja ir ekstremali padėtis, ir kartu įvedamas karantinas, tuomet savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla apribojama, mokamos išmokos, o darbdaviams, kurie skelbia prastovas – subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.

Jeigu būtų įvestas karantinas, savarankiškai dirbantys asmenys gautų 267 eurų dydžio išmoką per mėnesį.

Išmoka priklausytų tik tuo atveju, kai savarankiškai dirbantis asmuo atitinka nustatytas sąlygas, tai yra, tik tuomet, jei Vyriausybė nuspręs apriboti veiklą ir jei pajamos, palyginus su buvusiu laikotarpiu, sumažės ne mažiau nei 30 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Išmokai gauti galioja ir kiti reikalavimai: pavyzdžiui, priešpaskutinio mokestinio laikotarpio pajamos iš savarankiškos veiklos turi būti ne mažesnės nei 12 minimalaus vartojimo dydžių, bet išmokos į tai neįskaitomos. Be to, būtina, kad savarankiška veikla būtų registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius iki karantino paskelbimo, o jeigu šalia gaunamas įprastas darbo užmokestis kitame darbe, jis negali būti didesnis nei minimalioji mėnesio alga. Juridinio asmens atveju, įmonė negali būti likviduojama ar bankrutuojanti.

Karantino metu darbdaviams, kurių veikla apribota, irgi būtų mokamos subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Kaip žinoma iš praėjusių karantinų, darbdaviai tokiais atvejais gali skelbti prastovas, o darbuotojams turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio darbo užmokestis, iš jų negali būti reikalaujama prastovos metu atvykti į darbą ar atlikti darbų nuotoliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kad smūgis verslui nebūtų pernelyg stiprus, Vyriausybė paprastai nustato subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti. Naujo karantino atveju subsidija siektų 100 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio, bet nustatytos ir „lubos“ 1095 eurai iki mokesčių. Tuo atveju jei prastova skelbiama ne visam mėnesiui, tai ir subsidija būtų mažinama proporcingai.  

Jei darbdaviai pažeistų prastovų reikalavimus, tokiu būdu jiems kyla pareiga grąžinti subsidijas. 

Subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti prastovų metu ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims buvo mokamos ir praėjusių karantinų metu.

REKLAMA

Planuojama, kad paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantiems asmenims valstybė išleistų 9 mln. eurų per mėnesį, o subsidijoms darbo užmokesčiui – 30 mln. eurų per mėnesį. 

Šimonytė pirmą kartą sutiko su Kepeniu

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė teiravosi, kodėl Vyriausybė savarankiškai dirbantiems asmenims numatė beveik tokias pat išmokas, kokios buvo mokamos ir anksčiau. Išmoka buvo padidinta vos 7 eurais, mat 2021 metais jis siekė 260 eurų, nors ekonominė padėtis kinta. 

„Dėl dydžio, tai man atrodo, kad buvo padaryti pakankamai išsamūs skaičiavimai, kai planavome aname karantine, koks dydis turėtų ir galėtų būti. Per tokį trumpą laikotarpį ekonomikos tendencijos gal nepasikeitė taip stipriai, juo labiau, kad savarankiškai dirbančių asmenų išmoka buvo pririšta prie tam tikrų mokestinių dalykų, tai aš manyčiau, kad dydžių keisti šiuo metu nereikėtų, svarbu turėti paramą, kuri galėtų įsijungti, kai arba jei atsirastų karantino režimas“, – į klausimą atsakė ministrė M. Navickienė.

REKLAMA

Ministrės teiginys, kad išmoka yra „pririšta prie tam tikrų mokestinių dalykų“ reiškia, jog išmoka apytiksliai paskaičiuota pagal tai, kiek savarankiškai dirbantys sumoka mokesčių. Labai dažnai savarankiškai dirbantys asmenys mokesčius ir įmokas moka nuo minimalios mėnesio algos. 

„Aš sutinku su jūsų argumentu, kad savarankiškai dirbantys žmonės yra mažai apsaugoti, turi mažai socialinio draudimo, turi po to mažai garantijų, sumoka sąlyginai mažai mokesčių ir yra kiti dalykai, kurių pasekmė ta, kad kai atsitinka problema, liga arba kita nelaimė ir jiems reikalinga valstybės pagalba, ji būna sąlyginai mažesnė dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, kaip jie toje rinkoje dalyvauja ir mokestine prasme, ir draudimine prasme“, – teigė M. Navickienė, atsakydama į socialdemokratų Gintauto Palucko klausimą apie savarankiškai dirbančius asmenis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Kepenis klausimų laiką išnaudojo savosios filosofijos dėstymui ir pirma kartą išprovokavo premjerę I. Šimonytę su juo sutikti. 

„Mes visą laiką bėgame paskui pasekmes ir likviduojame pasekmes. Bet yra toks žodis – prevencija. Įspėjimas. Kad nebūtų taip, kaip dabar yra. Mes visiškai nešnekame apie prevenciją, bet šnekame, ką mes darysime, kai susirgsime, kai pritrūks lovų. Mielieji, paskaičiuokime, šiandien nupirkti lovų šimtui žmonių yra šimtą kartų pigiau negu vėl visą šalį uždaryti į karantiną ir lokdauną bei dirbti su pasekmėmis. Raginčiau Vyriausybę pradėti kalbėti ne tik apie pasekmių likvidavimą, o apie prevenciją“ – piktinosi D. Kepenis koronaviruso omikron atmainą pavadinęs paprastos slogos atmaina, o patį koronavirusą – gripo atmaina. 

„Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien galiu pasakyti, jog visiškai pritariu kolegai Kepeniui. Skiepai ir yra prevencija“, – juokdamasi kolegai atsakė I. Šimonytė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų