REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
161
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.

Demokratai surinko pakankamą skaičių žmonių įkurti naują partiją, pavadinimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir pirmininku išsirinko buvusį premjerą Saulių Skvernelį. Iš viso registruoti 3375 partijos steigėjai, tik ne visi jų atvyko į suvažiavimą: dėl pandemijos sąlygų kai kurie steigėjai savo valią pareiškė įgaliodami kitus asmenis. Pagal politinių partijų įstatymą, įkurti partijai reikia ne mažiau nei dviejų tūkstančių narių. 

161

Demokratai surinko pakankamą skaičių žmonių įkurti naują partiją, pavadinimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir pirmininku išsirinko buvusį premjerą Saulių Skvernelį. Iš viso registruoti 3375 partijos steigėjai, tik ne visi jų atvyko į suvažiavimą: dėl pandemijos sąlygų kai kurie steigėjai savo valią pareiškė įgaliodami kitus asmenis. Pagal politinių partijų įstatymą, įkurti partijai reikia ne mažiau nei dviejų tūkstančių narių. 

REKLAMA

Už S. Skvernelį pirmininko rinkimuose balsavo 622 steigiamojo suvažiavimo delegatai, už kandidatą Vytautą Baką – 72, o už Lazdijų merę Ausmą Miškinienę – 48. Iš viso suvažiavime fiziškai dalyvavo 798 asmenys, o balsavo 742 delegatai. Pirmininkas išrinktas 3 metų kadencijai ir gali eiti pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. 

Suvažiavime pasirodė praktiškai visi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarai, į steigiamąjį suvažiavimą atvyko ir iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos besitraukiantis Kęstutis Mažeika, kuris formaliai dar nėra prisijungęs prie demokratų.

REKLAMA
REKLAMA

Kviestiniu svečiu į suvažiavimą atvyko Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Šis politikas artimai bendrauja su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikais, tad mažai abejonių, kad pabaigęs kadenciją Europos Komisijoje V. Sinkevičius prisijungs prie demokratų. Jį S. Skvernelis vadina „bendruomenės nariu“. Pasveikinti suvažiavimą pakviestas ir Palangos meras, konservatorius Šarūnas Vaitkus, vaizdo įrašu naująją partiją pasveikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, bet pastarojo įrašas nebuvo parodytas, nes esą buvo gautas per vėlai.

REKLAMA

Tiesioginę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamojo suvažiavimo transliaciją galite stebėti jų puslapyje:

„Sugalvojus kurti partiją keturiolikai Seimo narių, tikrai daug kas žiūrėjo skeptiškai, ypatingai iš politinių oponentų ar netgi sąjungininkų: sakė, kad sukurti politinę jėgą tokiais laikais, kai žmonės viskuo nusivylę, yra neįmanoma. Neslėpsiu buvo tam tikras didelis nerimas. Bet po to pažiūrėjom, kad reikia stabdyti steigėjų skaičių, tai tikrai džiugina. Vadinasi, poreikis tokiais politinei jėgai yra“, - prieš pat suvažiavimą sakė S. Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA

Kurti naują partiją politikai nusprendė po to, kai dalis parlamentarų atsiskyrė nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime, pritraukę keletą Mišrios grupės narių. Šiuo metu Seime frakciją sudaro 15 Seimo narių, o prisijungus K. Mažeikai išaugs iki 16 narių. Be pastarojo politiko, kuris formaliai dar neprisijungęs, frakcijoje dirba S. Skvernelis, Lukas Savickas, Rima Baškienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Laima Mogenienė, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zenonas Streikus. 

Prie partijos jungėsi buvę valstiečiai žalieji, socialdemokratai, kai kurie konservatoriai, nepriklausomų rinkimų komitetų atstovai bei nepartiniai asmenys. Pavyzdžiui, partijos steigėjais tapo Neringos meras, buvęs socialdemokratas Darius Jasaitis, Lazdijų merė, buvusi valstietė A. Miškinienė, perėjo dalis Kauno miesto skyriaus socialdemokratų, du Kauno miesto tarybos konservatoriai Edita Gudišauskienė ir Vygantas Gudėnas, tarp steigėjų buvo matyti buvęs parlamentaras Juozas Urbšys iš Panevėžio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suvažiavimą sveikinęs konservatorius, Palangos meras Š. Vaitkus pažymėjo, kad naujos politinės partijos kūrimas yra ypatingas įvykis. Jis ragino naujai jėgai prisiminti žmones ne tada, kai vyksta rinkimai, o girdėti visuomenės balsą nuolatos. Beje. Š. Vaitkus užsiminė, kad prie Palangos sėkmės labiausiai prisidėjo trys premjerai: tai konservatorius Andrius Kubilius, buvęs socialdemokratas, dabar demokratas A. Butkevičius ir S. Skvernelis. Pastaruosius du buvusius ministrus pirmininkus meras apdovanojo už nuopelnus Palangai. 

Trys kandidatai į pirmininkus

Į partijos pirmininkus pretendavo trys kandidatai: buvęs premjeras, demokratų frakcijos seniūnas S. Skvernelis, parlamentaras V. Bakas ir Lazdijų merė A. Miškinienė. Pirmoji prisistatė A. Miškinienė, kuri savo kalboje labai akcentavo regionų problemas, kritikavo esamos valdžios požiūrį į savivaldą, kaip į nieko neklausinėjantį vykdytoją. Ji prisiminė, kad tik pradėjus dirbti mere Lietuvą užklupo nelegalių migrantų krizė, o prieš ją COVID-19 pandemija.

REKLAMA

„Ir tuomet tapo akivaizdu, kad regionai yra praktiškai pamiršti, kad savivaldybės yra matomos ne kaip lygiavertės partnerės priimant sprendimus, o kaip kaip nuolankūs centrinės valdžios sprendimų vykdytojai. Taip tęstis negali. Mano manymu, regionų laikas dabar“, - kalbėjo A. Miškinienė. 

Politikė pažymėjo, kad ji siūlo pasitikėti savivaldybėmis, motyvuoti jas finansiškai už nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, už neperspektyvių mokyklų uždarymą. A. Miškinienė taip pat siūlė investuoti į infrastruktūrą savivaldybėse, nes tinkamai tai sutvarkius rajonuose galėtų nuotoliniu būdu dirbti daugybė žmonių. „Verslas, klientai, turistai, neatkeliauja bekele, neatkeliauja žvyrkeliais ir duobėtais takais, naujakuriai nesikuria ten, kur tamsu, kur apleista ir kur trūksta elementarių patogumų“, - sakė A. Miškinienė. 

REKLAMA

Ji taip pat išsakė nepasitenkinimą sveikatos įstaigų tinklo reforma, kuri jai pasirodė neapgalvota. Politikė neneigė, kad problemų šioje srityje yra, bet sakė, kad jas reikia spręsti ne buldozeriu. 

Antrasis prisistatė V. Bakas. Jis sakė prisidėjęs prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ programos teiginio, kad tai politinė jėga, taikanti aukščiausios moralios politikos, etikos, skaidrumo, viešojo intereso viršenybės, tarimosi kultūros, profesionalumo ir demokratijos pirncipus, nes jam tai labai svarbu. „Šiame sakinyje įtvirtintos vertybės, dėl kurių esu čia“, - sakė V. Bakas. 

Politikas sako, kad jam yra tekę pabūti politinėje nuošalėje ginant tokias vertybes, kurias demokratai iškėlė kaip vėliavą. V. Bakas pažadėjo, kad šias vertybes gintų ir tapęs partijos vadovu. Anot, jo vienas svarbiausių vadovo darbų yra stovėti vertybių sargyboje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Bakas sakė, kad nenorėtų daugiau niekada svarstyti, ar galima eiti į koaliciją su teisiamomis partijomis, nes negalima elgtis pagal dvigubus standartus. Jis mano, jog į visus postus turėtų būti deleguojami tik asmenys, kurie pasižymi nepriekaištinga reputacija. Beje, kaip tik dėl reputacijos turėjo trauktis ketvirtoji kandidatė į demokratų partijos pirmininkus Beata Volungevičienė, nes buvo paviešinti jos ryšiai su praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu-Šviniumi.

Galiausiai, prisistatyti partijos steigėjams atėjo S. Skvernelis, kuris akcentavo gebėjimą matyti konkretų žmogų. „Pastaruoju metu, ypač šiuos pusantrų metų, politinė valdžia pamiršo ir atstūmė žmogų.Tokių požiymių per beveik trisdešimt dvejus atkurtos nepriklausomybės metus buvo ir anksčiau, bet niekada nebuvo taip akivaizdžiai išreikšta. Jeigu nematysime žmogaus, nėra jokios prasmės kalbėti apie „vardan kažko“, taip pat ir apie „vardan Lietuvos“, - teigė S. Skvernelis. 

REKLAMA

Pasak politiko, Vyriausybė šiuo metu nori daryti „skambias“ reformas, pavyzdžiui, švietimo srityje uždaryti mažąsias mokyklas vardan ugdymo kokybės, bet reformoje nematomas nei moksleivis, nei mokytojas, o ypatingai moksleivis, kuris turi kiekvieną rytą ir vakarą vykti po 30 kilometrų į mokyklą ir iš jos bei bus išplėštas iš bendruomenės, kurioje augo ir formavosi. „Ištraukus mokyklą iš bendruomenės nebelieka bendruomenės“, - teigė parlamenaras. 

„Sveikatos reforma: vardan efektyvaus sveikatos draudimo lėšų panaudojimo. Nematome čia paciento, mediko, ligonio. O visgi gal sveikatos reforma turi būti vardan žmogaus, vardan paciento, kad jis gautų kokybiškas paslauags jam patogiu būdu“, - pažymėjo S. Skvernelis. 

REKLAMA

Jis kalbėjo ir apie teisingumą vardan valstybės, kuriame asmenų teisės brutualiai pažeidinėjamos įžengiant į privatų jų gyvenimą. Politikas nepaminėjo, apie ką tiksliai kalba, bet tikėtina, kad apie ilgalaikį teisinį persekiojimą ir nesibaigiančias, metų metais trunkančias bylas. 

„Mes labai akcentuojame žaliąjį kursą ir žaliąją ekonomiką. Vardan ko? Vardan mūsų planetos. Turbūt, dėl to niekas nesiginčija, bet ir čia pirmiausia matykime žmogų: tame tarpe ir tuos tūkstančius Lietuvos žmonių, kurie šiandien gyvendami 21 amžiuje Lietuvoje nežino, ką reiškia turėti tualetą, karštą vandenį, vonią ar dušą savo namuose. Matykime žmogų, kuris verčiamas atsisakyti savo senutėlio automobilio nepasiūlant jam jokios alternatyvos, o tik pažadą ateityje naudotis moderniu ekologišku viešuoju transportu. Užsienio politika vardan vertybių. Pasirodo ir čia vertybė nėra žmogus, jo prioritetai, lūkesčiai. Nesvarbu net kas tai būtų - ar verslininkas, sukūręs modernią lazerių pramonę, ar smulkaus verslo atstovas, kuriantis darbo vietas regionuose, ar tiesiog žmogus, kuriam iš valstybės iždo reikia mokėti algą, pensiją, stipendiją, socialinę paramą. Turime „vertybinę“ užsienio politiką, kurioje nėra vietos Lietuvos piliečių interesams“, - piktinosi S. Skvernelis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politikas pabrėžė, kad Lietuvoje nuolat daroma kažkas vardan kažko, bet ne dėl žmogaus, nes daugeliu atvejų kalbama apie optimizavimą, centralizavimą, efektyvų valdymą. „Vyraujanti mintis - nebeapsimoka valstybei teikti vienokių ar kitokių viešųjų paslaugų. Ypač šalies regionuose. Tiesiog valstybei nebeapsimoka, kad ten gyventų žmonės“, - kritikuodamas kalbėjo S. Skvernelis. 

Jis sakė darysiąs viską, kad žmogus, žmogiškumas, tolerancija ir įsiklausymas būtų demokratų kuriamos bendruomenės didžiausia vertybė. 

Sinkevičius: Lietuva yra suskaldyta, o tai nusikaltimas

Sveikindamas suvažiavimo dalyvius eurokomisaras V. Sinkevičius kalbėjo, kad nors Lietuvos visuomenė didžiausius mūšius dėl savo išlikimo laimi, kritinėse situacijose nugali ar bent jau išeina nenugalėta, bet šiandien ji yra sumišusi, pasimetusi, praradusi pagarbą vienas kitam. Politikas sako, kad Lietuva yra suskaldyta, o ne suskilusi. Susiskaldymą jis pabrėžė kaip svarbiausią problemą šiuolaikinei Lietuvai. 

REKLAMA

„Mes turime daugybę Lietuvų feisbuke ir mes turime Lietuvą ne feisbuke. Mes turime Vilnių ir Kauną su moderniais stikliniais pastatais, gamyklų Lietuvą mažesniuose miestuose ir mes turime tuštėjančią kaimišką Lietuvą. Mes turime startuolių Lietuvą ir nedarbo Lietuvą. Mes turime Lietuvą Lietuvoje ir Lietuvą emigracijoje“, - pastebėjo V. Sinkevičius. 

Anot eurokomisaro, problema ta, kad nebėra bendrų vardiklių Lietuvos valstybei, o tai labai skaldo. Surasti tuos bendrus vardiklius, anot V. Sinkevičiaus, turi būtent politikai, bet pastaruoju metu jie labiau skaldo nei vienija. Jis ypač kritikavo politikų orientavimąsi į savo tikslines auditorijas. Pavyzdžiui, jeigu partija atstovauja vienai socialinei grupei, ji stumia jos interesus, tačiau, V. Sinkevičiaus nuomone, tai neatleistina. 

REKLAMA

„Tiesą sakant, šiandien politikoje matau daugiau skaldymo nei vienijimo. Ir vieną kartą mes turime aiškiai pasakyti: skaldymas nėra politika, skaldymas yra nusikaltimas. Politikai negali tapti katalizatoriais, stiprinančiais tautos susipriešinimą. Negalima ieškoti savo rinkėjo kurstant neapykantą, nepasitikėjimą vienas kitu, sąmoningai klaidinant ir priešinant. Galite mane vadinti idealistu, bet politikoje pozityvas negimsta iš negatyvo. Ilgalaikis pasitikėjimas politika ir valstybe neatsiranda iš neapykantos. Maža to, šiandienos Lietuvos politika persmelkta elitistinio požiūrio, skatinančio tarnauti savo rinkėjui, kreipiant politiką ten, kas aktualu jam“, - kalbėjo eurokomisaras. 

REKLAMA
REKLAMA

„Politika yra tarnystė Lietuvai ir kiekvienam jos gyventojui, o ne tikslinėms grupėms, sociologų sudarytiems rinkėjų portretams ar feisbuko fanams. Nė vieno piliečio problemos negali būti prioritetų apačioje vien dėl to, kad greičiausia jis ne tavo auditorija. Buvimas valdžioje lygiai vienodai tokia pati tarnystė kiekvienam - senjorui, verslininkui ir bet kuriam kitam“, - pabrėžė eurokomisaras. 

Pasak V. Sinkevičiaus, politikai tarnauti turi ne tik tiems, kurie ateina prie balsadėžių, o turi galvoti apie visus piliečius, netgi tuos, kurie dar tik eina į darželius arba gims ateityje. Jis kritikavo mąstyseną, kai susitelkiama tik į ketverių metų kadencijas ir nemąstoma ilgais laikotarpiais, nors valstybei tokia mąstysena yra kenksminga.

„Nereikia bijoti savo žmonių, reikia kalbėtis. Reikia atrasti kryptis, kurios svarbios visiems ir eiti link jų taip, kaip tai padarėme gynybos srityje“, - sako eurokomisaras. 

„Pasaulyje kiekvienas savaip kuprotas. Bet gerbiami ponai ir ponios, gal asmeninės politinės ambicijos, bauginanti rinkimų diena ar primityvi arogancija visgi neturėtų būtų apmokamos tautos dabarties ir ateities sąskaita?“, - teigė V. Sinkevičius, bet neatskleidė apie ką tiksliai kalba. 

Jis pripažįsta, kad Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį daug pasiekė, bet valstybė - tai nesibaigiantis projektas, todėl siūlė galvoti apie ateitį, kaip tapti valstybe, kuri geba suvienyti savo piliečius bendram tikslui. 

REKLAMA

„Kokią Lietuvą norėčiau matyti? Noriu, kad Lietuva taptų Europos Silicio slėniu. Lietuva turi milžinišką potencialą ateities industrijose: finansų technologijų, gyvybės mokslų, lazerių ir optikos technologijų, inžinerinėje pramonėje. Lietuva turėtų kurti išskirtinius sprendimus pasauliui ir uždirbti iš to didelius pinigus. Politikai privalo padėti kuriančiam verslui, ne tik karpydami juosteles,  bet ir kovodami už šalies verslo interesus ir stiprindami konkurencingumą“, - sako V. Sinkevičius. 

Kartu jis pažymėjo, kad Lietuva turi išmokti ir dalintis: ekonominis augimas valstybėje turi pasiekti ir tuos, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių šiandien yra atsidūrę jo užribiuose. „Be to, noriu, kad tie užribiai nebūtų brėžiami ties Vilniaus ir Kauno ribomis. Kad žmonės galėtų laisvai rinktis, kur oriai gyventi, o ne kur išgyventi“, - sakė V. Sinkevičius, pridurdamas siekį, kad valstybė būtų vienodai lygi visiems, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės padėties ir kitų skirtybių.

Politikas sakė, kad turime pripažinti, jog per nepriklausomybės laikotarpį praradome daugiau nei milijoną žmonių, pasirinkusių emigruoti, ir tai įvyko ne tik dėl ekonomikos, bet ir dėl pagarbos, pakantumo stokos vienas kitam, žmonės pasijuto nereikalingi. V. Sinkevičiaus teigimu, pastaraisiais metais emigracijos banga kiek slopo ir galbūt tai liudija, kad valstybė susigrąžina piliečių pasitikėjimą. Jis vardijo taip pat norintis, kad Lietuva ateityje taptų klimatui neutralia šalimi, kad būtų gerbiama tarptautinėje arenoje bei kad nepasiduotų skaldymui. 

Blevyzgorius, budamas premjeru ne tik nebaudė nuskaltelius kurie kenkė valstybei, bet ir pats tuos nusikaltimus darė. Švarkelis - kelelis...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų