REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo nariai pritarė visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos sukūrimui, kuri turėtų prižiūrėti Lietuvos civilinę ir karinę žvalgybą. Tačiau mūšis dar nebaigtas, nes prezidentas Gitanas Nausėda savo patarėjų lūpomis ne kartą yra išsakęs itin kritišką nuomonę, kad tokia institucija galėtų pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos.

Seimo nariai pritarė visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos sukūrimui, kuri turėtų prižiūrėti Lietuvos civilinę ir karinę žvalgybą. Tačiau mūšis dar nebaigtas, nes prezidentas Gitanas Nausėda savo patarėjų lūpomis ne kartą yra išsakęs itin kritišką nuomonę, kad tokia institucija galėtų pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Plenariniame posėdyje už naujos institucijos sukūrimą balsavo 91 parlamentaras. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento pritarimo. Šalies vadovas teisės aktą gali vetuoti, o valdantieji veto gali atmesti. 

REKLAMA

„Šitas institutas bus ugniasienė tarp žvalgybų ir visuomenės. Tai bus nupolitintas ir depolitizuotas procesas“, – posėdyje sakė pagridinis šios įstaigos kūrimo iniciatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga kontroliuos Valstybės saugumo departamentą, kuris užsiima civiline žvalgyba, ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, atsakingą už karinę žvalgybą.

REKLAMA
REKLAMA

Valstiečių žaliųjų atstovas, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas perspėjo Seimo narius, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos radarą nepateks kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl esą darbas yra prastas ir nepabaigtas. Kriminalinės žvalgybos metodais paprastai siekiama išsiaiškinti nusikalstamą veiką, tuo metu žvalgyba ir kontržvalgyba yra susijusi su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veiklos užkardymu Lietuvoje ir su informacijos rinkimu užsienyje, ką prieš Lietuvą planuoja priešininkai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena iš problemų, kad steigiant naują Žvalgybos kontrolierių įstaigą siaurinamos Seimo kontrolierių įstaigos funkcijos. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius yra pripažinęs, kad tai kelia klausimą dėl prieštaravimo Konstitucijai, mat Seimo kontrolierių įstaiga turi konstitucinį statusą ir nagrinėja visų tarnautojų, išskyrus teisėjus, piktnaudžiavimą ar biurokratizmą. 

Bet pagrindinis nuogąstavimas, kad turėdami labai plačias galias kontroliuoti ir prižiūrėti Lietuvos žvalgybą, kontrolieriai taps politinių manipuliacijų įrankiu, į tokią tarnybą sieks įsiskverbti užsienio žvalgybos tarnybos, o mūsų šalimi gali nebepasitikėti draugiškų valstybių žvalgybos tarnybos, kurios gali baimintis dėl informacijos nutekėjimo. Nutekėjus žvalgybinei informacijai paprastai pasekmės būna milžiniškos ir niekas tuo nerizikuoja. 

REKLAMA

Žvalgybos kontrolieriai turės itin plačias galias

Pagal priimtą įstatymą bus steigiama visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga su 2 kontrolieriais. Iš pradžių norėta turėti vieną kontrolierių ir vieną pavaduotoją, bet buvo susizgribta, kad pagal keliamus reikalavimus pavaduotojas nelabai skirsis nuo kontrolieriaus, todėl apsistota ties 2 kontrolieriais, kurie galėtų vienas kitą pavaduoti.

Iš dokumentų matyti, kad naują įstaigą sudaryti galėtų 2 kontrolieriai ir 5 darbuotojai. Naujos įstaigos išlaikymas, pirminiais duomenimis, galėtų kainuoti iki 295 tūkst. eurų per metus.

REKLAMA

Abu kontrolierius penkerių metų kadencijai skirtų Seimas kandidatūrą pateikus Seimo pirmininkui ir jeigu pritartų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas.

Kontrolieriumi galėtų tapti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau nei 10 metų patirties vykdant su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusią veiklą. Kontrolierius taip pat turės gauti leidimą susipažinti su aukščiausio slaptumo informacija, į šias pareigas negalės pretenduoti žmogus, kuris iki skyrimo dienos 5 metus ėjo bet kokias valstybės politiko pareigas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Didžiausias pavojus, kad į šitas pareigas neateitų žmogus, kuris slaptai dirbs kitoms valstybėms. Tai yra didžiausias pavojus ir turime labai rimtai dirbti skiriant šitą žmogų“, – posėdyje teigė konservatorius Valdas Rakutis, tačiau jis pritarė iniciatyvai. 

Žvalgybos kontrolieriai pagal sumanymą turėtų prižiūrėti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Iš esmės žvalgybos kontrolieriai turėtų labai plačias galimybes susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai bus būtina pareigoms atlikti, išskyrus negalėtų jokiu būdu sužinoti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybės bei gauti užsienio partnerių informacijos.

REKLAMA

Į žvalgybos kontrolierius su skundais ir pranešimais dėl nederamos žvalgybos pareigūnų ar institucijų veiklos galėtų kreiptis paprasti piliečiai bei patys žvalgybos pareigūnai, tyrimus kontrolieriai galėtų atlikti ir savo iniciatyva, būtų tiriami ir Seimo narių, kitų institucijų ar pareigūnų perduoti skundai, jeigu tik jie atitiktų reikalavimus.

Kas čia iš tiesų vyksta?

Lietuvoje žvalgybos institucijos yra dvi – Valstybės saugumo departamentas, užsiimantis civiline žvalgyba ir kontržvalgyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, tai yra karinė žvalgyba ir kontržvalgyba, veikianti po Krašto apsaugos ministerijos sparnu.

REKLAMA

Tačiau gali būti, kad politikai siekia pažaboti ne visas žvalgybos institucijas, nes karinė žvalgyba jiems mažai rūpi, bet Valstybės saugumo departamentą. Viena vertus, departamentas išties yra gana nepriklausomas, nes departamento direktorių Seimo pritarimu skiria prezidentas, pavaduotojus – direktoriaus teikimu irgi prezidentas. Taigi atskaitomybė yra dviguba – prezidentui bei Seimui. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus ir pavaduotojų skyrimas grynai priklauso nuo krašto apsaugos ministro.

Antra vertus, tai yra tam tikras politinis ping-pongas. Prezidentas G. Nausėda, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu, prieš dvejus metus pasiūlė šiek tiek praplėsti žvalgybos institucijų galias.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šalies vadovo pasiūlytose Žvalgybos įstatymo pataisose buvo sutvarkyti kai kurie žvalgybos pareigūnų darbo, socialinių garantijų aspektai, bet taip pat atsirado siūlymas leisti žvalgybos institucijoms be teismo leidimo gauti iš bankų informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas, mokėjimo kortelių panaudojimą, iškviesti žmones į prevencinius pokalbius, leisti žvalgybos pareigūnams tikrinti asmenų dokumentus, jeigu to reikia, ne tik naudoti, bet ir gaminti priedangai reikalingus dokumentus.

Anuomet, kai projektas buvo pasiūlytas, daugiausia dėmesio sulaukė leidimas iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kuriame žmogui būtų paaiškinama situacija, jeigu jį bandoma įtraukti į valstybei priešišką veiklą. Šitoks pokalbis žmogui, beįsitraukiančiam į šnipų žaidimus, galėtų būti paskata nutraukti savo veiklą, suprasti, kad jis yra „matomas“. Panašūs pokalbiai natūraliai vyksta ir dabar, jeigu asmuo sutinka išklausyti, bet jie nėra privalomi.

REKLAMA

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas argumentuoja, jog žvalgybos kontrolierių reikia tam, kad būtų sustiprinta žvalgybos institucijų kontrolė, nes ateityje svarstoma sustiprinti ir galias.

Trečia vertus, Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimas gali būti suprantamas ir kaip „pranešėjo skandalo“ pasekmė. Kaip žinoma, 2019 metais į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką kreipėsi dabar jau buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris pateikė duomenis, kad vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones, diplomatą Vygaudą Ušacką.

REKLAMA

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis portalo 15min studijoje yra sakęs, kad aiškinantis nedraugiškų valstybių įtaką rinkimams Lietuvoje buvo tikrinamos visų kandidatų komandos, V. Ušacko bendražygiai kviesti prevencinių pokalbių, tačiau jis kategoriškai neigė, kad kas nors galėjo būti sekamas.

Tačiau politikai tai suvokė kaip didžiulę problemą: esą žvalgybos tarnybos, o konkrečiai Valstybės saugumo departamentas, yra praktiškai nekontroliuojamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų