REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

REKLAMA

Iš pareigų valdybos sprendimu atleidžiamas įmonės vadovas Mantas Bartuška iš pradžių aiškino, kad papildomas susitarimas sudarytas siekiant apsidrausti, jei tranzito paslauga būtų įvykdyta, o mokėjimai po gruodžio 8 d. JAV sankcijų sutriktų.

„Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė svarbios sutarties nuostatos

Du tarpusavyje nesusiję tv3.lt portalo šaltiniai patvirtina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik užsiprašė avansų, bet ir atsisakė svarbios sutarties nuostatos, kuri būtų leidusi vienašališkai ir be jokių finansinių pasekmių nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, jeigu ši neatsiskaitytų su „Lietuvos geležinkeliais“. O taip būtų įvykę po gruodžio 8 d., nes praktiškai visos finansų institucijos nusprendė laikytis JAV įvestų sankcijų, kurios Lietuvai de jure nėra privalomos, bet valdantieji norėjo jų laikytis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos geležinkeliai turėjo teisę nutraukti sutartį, jeigu iš konkrečių aplinkybių gali numatyti, kad kita šalis sutartį pažeis iš esmės. Aplinkybė, kad po gruodžio 8 d. mokėjimai sutriks, buvo visiškai aiški susitarimo sudarymo būdu. Todėl sudarydami susitarimą dėl išankstinių mokėjimų „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės panaikino sutartyje buvusią numatytą galimybę pasinaudoti Civilinio kodekso nuostata ir nutraukti sutartį nuo gruodžio 8 d.“ – teigiama teisininkų išvadose apie susitarimą.

REKLAMA

Tuo metu, kai „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė papildomą susitarimą su „Belaruskalij“, nebuvo nė vienos finansų institucijos, kuri būtų pasiryžusi aptarnauti mokėjimus po gruodžio 8 d.

Vienintelis fintech įmonės pasiūlymas dėl mokėjimų aptarnavimo po JAV sankcijų įsigaliojimo atsirado tik lapkričio 8 d. O ir pačią fintech įmonę „Lietuvos geležinkeliai“ susirado savarankiškai ir specialiai ieškodami, kas galėtų aptarnauti mokėjimus po kritinės sankcijų įsigaliojimo datos.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška elektroniniu laišku informavo susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet pastarasis nesugebėjo atsidaryti užšifruoto laiško su komerciniu fintech įmonės pasiūlymu, o išklausė informaciją telefonu. 

REKLAMA
REKLAMA

Iš įvykių chronologijos matyti, kad ministras M. Skuodis akyse neregėjo ir papildomo spalio 21 d. susitarimo su „Belaruskalij“, nors gana keista, kad nebuvo tokio noro. O dabar teisininkai sako, kad susitarimas esmingai pablogino „Lietuvos geležinkelių“ padėtį.

„Susitarimu buvo panaikinta „Lietuvos geležinkelių“ teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kai „Belaruskalij“ pažeidžia susitarimo sąlygas“, – rašoma išvadose.

„Akivaizdu, kad sutarties sudarymo tikslas yra išvengti neigiamo JAV sankcijų poveikio“, – reziumuoja teisininkai, kurie savo išvadas surašė išnagrinėję „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ susitarimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šimonytė: papildomas susitarimas gerokai sudėtingesnis

Neatsitiktinai ir premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama padėtį trečiadienį paminėjo, kad spalio 21 d. sudarytas papildomas susitarimas nebuvo toks nekaltas. Kaip tik, jis esmingai keitė sutartį – „Belaruskalij“ įgijo pranašumą, o „Lietuvos geležinkelių“ galimybės sumažėjo.

„Atrodo, jog pirmiausia buvo atliktas sutarties pakeitimas, kuris dabar viešumoje yra taip supaprastinamas iki galimybės gauti avansą, nors iš tikrųjų buvo gerokai sudėtingesnis, ir vėliau buvo aiškinamasi, kokia yra akcininko nuomonė apie šitą pakeitimą“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

REKLAMA

Valdantieji mano, jog papildomas susitarimas prie sutarties turėjo atsidurti ant vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos stalo. Ši komisija visus sandorius vertina per nacionalinio saugumo prizmę ir Vyriausybė, remdamasi komisijos rekomendacija, priima privalomus sprendimus.

Susisiekimo ministras M. Skuodis ketvirtadienį pripažino, kad sutartyje buvo kitų pakeitimų, ne tik avansai, bet nenorėjo jų detaliai aptarti, motyvuodamas tuo, kad situacija yra labai jautri. 

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška viešai teigė, kad sutarties nutraukimas grėstų milžiniškais nuostoliais valstybės įmonei tarptautiniame arbitraže. Esą nutraukti sutartį galima tik įspėjus „Belaruskalij“ prieš 12 mėnesių. Bet jis neužsiminė, kad anksčiau sutartyje buvo numatyta galimybė nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis pažeidžia sutarties sąlygas.

REKLAMA

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba apie spalio 21 d. susitarimą, anot „Lietuvos geležinkelių“ pranešimo spaudai, informuota lapkričio 16 d. 

„M. Bartuška informavo, kad bendrovė pasirašė „Belaruskalij“ sutarties pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų“ – buvo rašoma „Lietuvos geležinkelių“ pranešime spaudai ir nė žodžio apie kitus sutarties pakeitimus.

Gauti avansiniai mokėjimai iš „Belaruskalij“

Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ gavo 4 „Belaruskalij“ avansinius mokėjimus už trąšų tranzitą. Jų, priklausomai nuo tonažo, pakanka vežti trąšas per Lietuvą iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
  1. Pirmas avansas 2021 m. spalio 21 d. (apie 7 mln. Eurų).
  2. Antras avansas 2021 m. lapkričio 11 d. (apie 7 mln. Eurų).
  3. Trečias avansas 2021 m. lapkričio 24 d. (apie 4 mln. Eurų).
  4. Ketvirtas avansas 2021 m. lapkričio 30 d. (apie 7 mln. Eurų).

„Lietuvos geležinkeliai“ į klausimą apie papildomas spalio mėnesio susitarimo nuostatas atsakė laikydamiesi pirminės savo versijos, kad susitarimas apėmė tik avansinius apmokėjimus už suteiktas paslaugas. 

„2021-10-21 pakeista apmokėjimo tvarka pereinant prie išankstinių atsiskaitymų. Tai buvo padaryta siekiant išvengti galimo neatsiskaitymo už jau suteiktas paslaugas. Jeigu prie avansinių mokėjimų nebūtų pereita, bendrovė būtų rizikavusi patirti daugiau kaip 7 mln. eurų nuostolį, nes už paskutinį mėnesį liktų neatsiskaityta. Taigi šiuo pakeitimu rizikos bendrovei buvo mažinamos, apie jį buvo informuota bendrovės valdyba“, – teigė įmonės ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė. 

REKLAMA

Premjerė išsaugojo du ministrus

Primename, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba priėmė sprendimą atstatydinti įmonės vadovą M. Bartušką, tačiau premjerė I. Šimonytė nusprendė nepriimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro M. Skuodžio atsistatydinimo pareiškimų, bet įpareigojo juos priimti sprendimus, kad baltarusiškos trąšos nebebūtų gabenamos per Lietuvą. 

Norint tai pasiekti galimi kelia keliai. Efektyviausia būtų suderinti JAV paskelbtas griežtesnes sankcijas Europos Sąjungos lygmeniu, bet tai menkai tikėtina dėl kai kurių šalių pasipriešinimo.

Antras kelias – parlamente priimti Susisiekimo ministerijos praktiškai per naktį iškeptą Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų taikymo ir įgyvendinimo įstatymą.

REKLAMA

Trečias būdas galėtų apimti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimą, kurį vėliau patvirtintų Vyriausybė. Kitaip tariant, sandoris galėtų būti pripažįstamas prieštaraujančiu nacionaliniam saugumui.

Lietuvoje užsienio reikalų ministerija atsakinga už sankcijų įgyvendinimo koordinavimą, o Susisiekimo ministerija atsako už valstybės įmonę „Lietuvos geležinkeliai“. 

Formaliai JAV taikomos sankcijos nėra privalomos Lietuvos įmonėms. Sankcijos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: dalyvauja JAV įmonės, atsiskaitoma JAV doleriais ar dalyvauja JAV bankai. Valdantieji deklaravo vertybinę užsienio politiką ir siekį nubausti neteisėtą Aleksandro Lukašenkos režimą, o baltarusiškų trąšų eksportas finansuoja režimo kišenę. 

Kažkas negavo savo trisdešimt sidabrinių...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų