Eglė Samoškaitė

Lietuvis Povilas Stankūnas pastaruoju metu keliauja į Ukrainą apmokyti karių naudotis žvalgybiniais dronais ir išspausti iš jų maksimalią naudą. Tokiuose mokymuose susipažįstama, kaip apgauti arba apeiti priešo radarus, kaip išžvalgyti priešo pozicijas dieną ar naktį, jie pasitelkiami ir artilerijos ugnies koregavimui.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Ukrainai sulaikius sprukti pasirengusį oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kremlius greičiausiai siekė pasodinti į valdžią Kyjive žaibo karo sėkmės atveju, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė išmainyti jį į Ukrainos karo belaisvius, esančius Rusijoje. V. Medvedčukas yra stambi žuvis Ukrainoje, kurioje politikos ir verslo susiliejimas nieko nestebina. Jis yra vienas stambiausių oligarchų, kurio turtas vertinamas 620 mln. dolerių.

Rusija galėtų iš dalies išvengti Europos Sąjungos sankcijų kelių transporto sektoriuje, jeigu iš trečiųjų šalių gabentų prekes į Kaliningradą jūrų transportu, o paskui pasinaudotų išimtimi dėl tranzito tarp Kaliningrado bei žemyninės Rusijos ir gabentų prekes vilkikais per Lietuvą. Tokią landą įžvelgia Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislovas Atroškevičius.

Įsigaliojus penktajam sankcijų paketui, Rusijos ir Baltarusijos įmonės nebegali transportuoti prekių per Europos Sąjungos teritoriją vilkikais. Per savaitgalį į Lietuvą nepateko 286 vilkikai, o kai kurie vairuotojai pasipiktinimą liejo muitinės pareigūnams.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Lietuvoje bus apmokomi ukrainiečių kariai, kaip elgtis su vakarietiška technika. Apie tai jis užsiminė po susitikimo su JAV Sausumos pajėgų štabo viršininku, generolu Jamesu C. McConville. „Nuolatos siunčiame karinę paramą Ukrainai taip demonstruodami solidarumą sunkiu metu.

Europos vadovai paskelbė apie penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo draudžiama importuoti iš Rusijos anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, išskyrus kai kuras išimtis Rusijos laivams užkertamas kelias patekti į Europos uostus, taip pat Rusija ir Baltarusija nebegalės vežti prekių Europos keliais, nebus galima į Rusija eksportuoti aukštųjų technologijų prekių, iš Rusijos importuoti medienos, cemento ir panašiai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Paskutiniuoju sankcijų Rusijai paketu Europos Sąjunga ketina atsisakyti anglies importo iš Rusijos, tačiau vis neprieinama prie naftos ir dujų importo draudimo. Rusijai tai būtų skaudžiausia sankcija, bet nelabai maloni ir Europai. Energetikos ekspertas Romas Švedas pasakoja, kad sprendimas atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos priklausys nuo politinės valios, technologinių sprendimų ir ekonominio veiksnio.

Šaltojo karo metais amerikiečiai Sovietų Sąjungos atžvilgiu taikė sulaikymo strategiją, kurios tikslas buvo užkirsti kelią bet kokio pobūdžio sovietų ekspansijai karine, ekonomine ar ideologine prasme. Dabar, kad ir kaip baigtųsi Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje, Vakarams vėl reikės ilgo laikotarpio strategijos Rusijos atžvilgiu.

Nuodai politinėms žmogžudystėms vykdyti buvo naudojami dar nuo Antikos laikų, bet labiausiai išpopuliarėjo Renesanso metu Italijoje ir buvo siejami su Bordžijų šeima. Tuo metu praktiškai niekas netikėjo natūraliomis popiežių, kardinolų ar karališkųjų asmenų mirties priežastimis. Tačiau Šaltojo karo metais ir dabar nuodai tapo išskirtiniu Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos braižu.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti. Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir Vakarams atsakius skaudžiomis sankcijomis, pasekmės jaučiamos ir Lietuvoje. Kėdainiuose strigo fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ veikla, nes gamykla per tarpines įmones priklausė Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, todėl šiuo metu visos įmonės sąskaitos užšaldytos. Tačiau Seime jau prabylama apie būtinybę perimti gamyklos valdymą užtikrinant, kad nauda niekaip neatitektų nei sankcionuotam A. Melničenkai, nei naujajai akcininkei Aleksandrai Melničenko.

Moterų apsauga nuo smurto šeimose įgauna naują lygį. Lietuva ryžosi įteisinti apsaugos nuo smurto orderį, kuris reiškia, kad esant smurto proveržio rizikai policijos pareigūnas galės nurodyti pavojų keliančiam asmeniui 15-ai dienų išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, net jei namai priklauso jam nuosavybės teise.

Tipiškas smurtautojas šeimoje yra vyras, kuris nusikaltimą prieš šeimos narius padaro apsvaigęs, dažniausiai nedirbantis, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir priklausantis 30-39 metų amžiaus grupei. Taip smurtautojo portretą nupiešė Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, antradienį dalyvavęs spaudos konferencijoje, kurioje buvo agituojama už smurto lyties pagrindu įteisinimą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Finansinių technologijų startuolis „Revolut“, Lietuvoje turintis keturias įmones, galimai gali būti siejamas su Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų sąrašuose atsidūrusiu uzbekų kilmės rusų verslininku, oligarchu Ališeriu Usmanovu, o „Revolut“ įkūrėjo tėvas yra „Gazprom“ dukterinės įmonės direktorius, rodo portalo tv3.lt turimi duomenys.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios sankcijos Lietuvoje pritaikytos jau 5 juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Tai daugiausiai Rusijos komercinių bankų ir rusų oligarchų įmonių lėšos Lietuvos bankuose.  „Nuo karo pradžios sankcijos Lietuvoje jau pritaikytos 5 juridiniams ir 1 fiziniui asmeniui. Šiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst.

Rusijos pajėgoms smūgiavus į Zaporožės atominę elektrinės mokymo centrą Ukrainoje, daugelis sunerimo dėl galimos katastrofos, jeigu atominė jėgainė netikėtai sprogtų. Tačiau Lietuvos institucijos ramina gyventojus, kad šiuo metu pavojaus nėra, nes elektrinė nesprogo ir nebuvo pažeista. Be to, ši jėgainė įsikūrusi daugiau nei 1000 kilometrų nuo Lietuvos, taigi net ir baisios nelaimės atveju Lietuva pasekmes pajustų po 10 valandų.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išaugo kaip tikras lyderis: jis ne tik politiškai vadovauja šalies pasipriešinimui, bet ir sugebėjo įtikinti Vakarų šalis paremti ginkluote ir pinigais Ukrainos kovą už laisvę. Karas vyksta jau šešta diena, tačiau V. Zelenskis geba išlikti efektyvus, demonstruoja drąsą, aktyviai komunikuoja su visuomene ir pasaulio valstybių lyderiais, subūrė ištisą koaliciją prieš Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Europos Parlamentą, jo šaliai besipriešinant įsiveržusioms Rusijos pajėgoms. Pasak V. Zelenskio, per pastarąsias keletą dienų jis jau nebežino, kaip sveikintis su žmonėmis, nes negali sakyti nei „labas rytas“, nei „laba diena“ ar „labas vakaras“, kadangi kai kuriems žmonės šios dienos nėra geros, o kai kuriems – paskutinės.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Ukrainai patiriant beprecedentę Rusijos agresiją, šaliai vadovauja itin daug politinės patirties neturintis, bet drąsą demonstruojantis prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai nėra tipinis politikas, jo iškilimas į šalies aukščiausius politinius sluoksnius labai netipiškas, o prezidentavimas įeis į istoriją, nes būtent jo vadovavimo laikotarpiu autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo žiaurių karą prieš Ukrainą.

Pirmąją dieną ukrainiečių gynyba buvo ganėtinai gera, todėl tikriausiai nebuvo matyti jokių pergalingų Rusijos pranešimų, nors jau dabar matyti, kad per aštuonerius metus Ukraina neišvystė aviacijos pajėgumų ir tai labai skaudžiai kainuoja dabar. Penktadienis ir šeštadienis Ukrainai bus labai sunkios dienos, per šį laiką išryškės tikrasis Rusijos pajėgumas pulti ir Ukrainos gintis.

Rusijai užpuolus Ukrainą dalis žmonių jau bėga iš savo šalies. Lietuva rengiasi priimti dalį pabėgėlių, todėl lengvina kai kurias procedūras, ieško patalpų, telkia institucijas.  „Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau karas Ukrainoje prasidėjo ir Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugimui, todėl šiandien turime būti kartu su mūsų broliais ukrainiečiais.

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando paneigti Ukrainos teisę egzistuoti arba kaltina Vakarus agresyvia elgsena prieš Rusiją, visai gali būti, kad jis pats tiki savo transliuojama žinute. Kaip teigia Lietuvos kariuomenės psichologas, kapitonas Andrius Jurgaitis, nuolat kartojamas melas gali įtikinti net ir patį melo skleidėją.

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Nors sąskaitos už šilumą ir kitus komunalinius patarnavimus išaugo labai pastebimai, bet kompensacijų už šilumą į savivaldybes kreipiasi ne tiek daug žmonių, kiek būtų galima tikėtis, sako Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė. Jos duomenimis, kurie grįsti Socialinės paramos šeimai informacine sistema, jeigu palygintume 2021 metų ir 2020 metų gruodžio mėnesius, tai šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas atitinkamai gavo 125 tūkst. ir 94 tūkst.

Ambasadorių į laisvas vietas skyrimas turėtų būti nuoseklus ir standartizuotas procesas. Šiais metais atsilaisvino arba dar atsilaisvins 12 ambasadorių postų, į kuriuos kandidatai Užsienio reikalų ministerijoje jau yra atrinkti, bet derinimo procesas strigo Prezidentūroje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Politikas ketvirtadienį dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, kur atsakinėjo į opozicijoje dirbančių parlamentarų klausimus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vyriausybė nekeičia pozicijos Kinijos atžvilgiu, ir yra tikras, jog suintensyvinus ekonominius santykius su kitomis Pietryčių Azijos valstybėmis, pavyks kompensuoti netektis, kurias Lietuva patyrė Pekinui susinervinus dėl Vilniuje įsteigtos Taivano atstovybės. G. Landsbergis ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, kur atsakė į klausimus apie Lietuvos vykdomą užsienio politiką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Daliai Vakarų valstybių atitraukus savo diplomatus ir dėl potencialios karinio konflikto grėsmės paraginus išvykti savo piliečius, į Ukrainą išvykę Lietuvos parlamentarai pasakoja esantys pasitinkami ypač šiltai. Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, Ukraina irgi pasitiko savo Vienybės dieną, kurios metu, kaip buvo skelbiama, gali prasidėti Rusijos ataka prieš Ukrainą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad Vyriausybės sprendimu sustabdžius „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą, mūsų šalis patirs didelių praradimų, kuriuos kompensuoti bus galima tik per kelerius metus. Kaip žinia, dėl šio sprendimo nuostolių patirs „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų uostas ir krovos kompanijos. Apie tai ministras kalbėjo antradienį dalyvaudamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje.

Paprastai demokratijose didžiausios valdančiosios partijos lyderis arba lyderė tampa svarbiausiais asmenimis valstybėje iki kitų rinkimų, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje susiklostė kitokios tradicijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai pasirinko ne pirmas pozicijas valstybėje – Ramūnas Karbauskis savo įtaką skleidė iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko posto, o Gabrielius Landsbergis – iš Užsienio reikalų ministerijos.

Išaugusios šilumos, dujų ir elektros kainos jau smogė patiems neturtingiausiems: šilumos išlaidų kompensacijų už gruodžio mėnesį gavo 34,7 proc. daugiau žmonių nei tuo pačiu laiku prieš metus, tačiau tai dar ne pabaiga, nes sausio mėnesį kainos dar labiau augo.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Lietuvai nutarus, kad „Belaruskalij“ gaminamų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą neatitinką mūsų šalies nacionalinio saugumo interesų, Baltarusija sustabdė naftos produktų ir trąšų produktų krovinių tranzitą geležinkeliais iš Lietuvos. Prieš tai Baltarusija bandė užtvindyti Lietuvą, Lenkiją ir Latviją migrantų srautais. Ekonomistai ir analitikai sutaria, kad tai dar ne pabaiga, o kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka išbandys įvairius būdus smogti mūsų šaliai.