„Planuojame, kad uosto krovos kritimas gali būti apie 30 procentų, „Lietuvos geležinkelių“ krova jau dabar krenta apie 50 procentų. Tai yra skaičiai, kurių šis sektorius nematė nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Kalbant apie uostą, natūralu kad žvelgiant į sankcijas Rusijai ir Baltarusijai krovos galimybės yra ribotos.
Tai ką girdite iš uosto vadovybės yra labai aiškus kvietimas atsisukti į jūrą. Jeigu pažiūrėtume į konteinerių krovą, su konteinerių krova skaičiai yra pozityvūs ir netgi kovo mėnesio uosto krovos duomenys gerokai geresni negu mes prognozavome.
Kalbant apie geležinkelius, atsakymas yra vienas: Vakarai, Vakarai, Vakarai ir dar kartą Vakarai. Išnaudoti intermodalinį terminalą ir jau tą vėžę, kurią mes turime“, - pristatant Vyriausybės ataskaitą sakė M. Skuodis.
Anot ministro, padidinti krovinių pervežimo „Lietuvos geležinkeliais“ greitai nebus įmanoma, tačiau reikia išnaudoti visas galimybes Lietuvoje.
Jis pasakojo lankęsis Pakruojyje, dolomito karjeruose, kurių produkcija vežama keliais, taip teršiant aplinką ir gadinant kelius – esą geriau būtų šią produkciją vežti geležinkeliais. Kaip vieną iš galimybių padidinti krovos pervežimus geležinkeliais jis svarstė pagalbą Ukrainai.
M. Skuodis pripažino, kad Klaipėdos jūrų uoste darbuotojų galbūt ir nereikės atsisakyti, bet „Lietuvos geležinkelių“ atvejų sprendimai bus kitokie. Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ jau šią savaitę pradeda diskusijas su darbuotojų profesinėmis sąjungomis, o Vyriausybė tars žodį dėl infrastruktūros išlaikymo.
