Pasak jo, jeigu Rusijai pavyktų užimti reikšmingą Ukrainos dalį, politiškai Vladimiras Putinas turėtų daug veikimo galimybių. Galėtų ištraukti iš kepurės pabėgusį prorusišką ukrainiečių prezidentą Viktorą Janukovyčių, galėtų skaidyti šalį į marionetinius darinius, siekdamas parodyti savo visuomenei ir pasauliui, kad Ukraina neva pralaimėjo, nepaisant to, jeigu ir būtų išlikusi nepriklausoma vakarinė Ukrainos dalis. Todėl šiuo metu taip svarbu nepasiduoti.
Iš Rusijos pusės – keisti dalykai
E. Papečkys pastebi, kad ketvirtadienį buvo aiškiai matyti ukrainiečių karių ir visuomenės pasiryžimas gintis, nors Rusija puolime irgi pasistūmėjo: prasiveržė iš Krymo Chersono link, sugebėjo išlaipinti desantą Gostomelio oro uoste, kuris yra vos 27 kilometrai nuo KIjevo, o penktadienį jau puolė Kijevą. Bet pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pirmąją dieną nebuvo matyti jokių Rusijos savigyros požymių apie pergales. Tai gana keista.
Šiuo metu didelis pavojus, kad iš Krymo prasiveržusi Rusija judės Chersono ir Mariupolio link ir užgrobs sausumos koridorių nuo Luhansko separatistinės teritorijos iki Krymo. „Jau jeigu Rusija šitą plotą užgrobs, jie jokiu būdu jo negrąžintų Ukrainai. Ukrainai būtų labai sunku jį atsiimti, kaip ir Krymą“, – sako dr. E. Papečkys.
Plačiau apie įvykius Ukrainoje žiūrėkite TV3 reportaže:
Labai neaiški situacija prie Odesos ir didelė grėsmė kyla Ukrainai priklausančiam Charkovo regionui. Itin pažeidžiamas yra Kijevas – sostinė gana arti Rusijos ir Baltarusijos sienos, o paprastai priešas visuomet siekia paimti sostinę, kadangi tai suduoda didelį moralinį smūgį, jau nekalbant apie karių ir civilių gyventojų žūtis.
E. Papečkys sako, kad ukrainiečiai turėjo pasirūpinti, jog rusai negalėtų permesti desanto į šalia Kijevo esantį oro uostą, bet tai tikriausiai įvyko todėl, kad Ukraina vis tik neturi gerai išvystytų aviacinių pajėgumų.
„Keista todėl, kad Ukraina vis dėl to turi oro gynybos sistemą ir turi aviaciją. Labai matosi, kad per tuos aštuonerius karo metus Ukraina karo aviacijos nesustiprino. Tai labai brangiai kainuojantis pajėgumas, tačiau labai reikalingas šiuolaikiniame kare. Ukrainos aviacijos, matosi, šiandien labai trūksta. Ji yra, ji veikia, tačiau tikėtasi aktyvesnių jos veiksmų“, – pasakoja ekspertas.
Jo teigimu, tai ir aiški pamoka Lietuvai. Ko nepadarai taikos metais, karo metu atsilieps keleriopai. Nors aviacija yra brangus pajėgumas, bet oro gynyba efektyvi tik tuomet, kai ginamasi antžeminėmis oro gynybos priemonėmis, tai yra raketinėmis sistemomis, bei kartu veikia aviacija.
„Bet dabar prarasti Kijevą būtų moralinis pralaimėjimas ukrainiečiams, manau, kad Ukrainos pajėgos jį tikrai gins. Kadangi visuomenei irgi išdalinta ginklų, tai mūšis dėl Kijevo turėtų vykti“, – pridūrė E. Papečkys.
Kaip užimamas miestas?
Paklaustas, kaip šiais laikais priešas užiminėtų miestą, E. Pepečkys aiškino, jog paprastai prie didelių miestų būna išvystytos žiedinio tipo komunikacijos. Norėdamas perimti miesto kontrolę priešas neleidžia į jį atvykti ir iš jo išvykti, perkertamos atskiros sankryžos, kelių taškai, trukdomas judėjimas. „O toliau tiesiog į tą miestą įeina daliniai ir užiminėja kvartalas po kvartalo“, – sako pašnekovas.
„Galime kalbėti apie gatvės mūšius. Bet turime tokį skirtumą, kad kai kalbame apie kovas Sirijos arba Irako miestuose, tai iš esmės ten būdavo daug civilių gyventojų pabėgę, juose besiginančios pajėgos tiesiog būdavo spėję tą miestą įtvirtinti. O dabar mes turime veikiančią sostinę, matėme vakar ryte net ir po pirmų atakų judėjimas priminė visai įprastą, kai kas, matyt, iš inercijos į darbą važiavo. Po pirmų atakų gatvėse nesimatė jokios panikos. Žmonės ėjo, automobiliai tvarkingai važiavo, veikė šviesoforai. Ir kai taip staigiai greitai priartėja priešas, įeina didesnės pajėgos, iš esmės gali taip atsitikti kad nebus kam pasipriešinti“, – pastebėjo E. Papečkys.
Jis atkreipia dėmesį, kad pajėgų gintis Kijeve trūksta, bet jų daugiau negalės atsirasti, nes priešas paprasčiausiai blokuos miestą, o Ukraina turi itin ilgas sienas su Rusija ir Baltarusija, taip pat ilgą Juodosios jūros pakrantę, ukrainiečiai nežino, kur rusai planuoja atakuoti, todėl turi laikyti gynybą praktiškai visur, negali sutelkti jos į Kijevą.
„Labai sunku Ukrainai rasti pajėgų rezervui. Labai reikia daug pajėgų, nes tenka gintis daugelyje vietų“, – teigia E. Pepečkys.
Pasak eksperto, reikia suprasti, kad Rusija yra labai dėkingoje padėtyje, be to, jai praktiškai negresia Ukrainos ataka Rusijos teritorijoje.
„Kai susikauna dvi valstybės, turinčios panašias pajėgas, tai visada yra tikimybė, kad užpulta valstybė veršis į agresoriaus teritoriją. O dabar mes suprantame, kad Ukraina nesiverš į Rusiją. Ir nepaisant pranešimų, kad ten nukrito keturiolika sviedinių Rusijos teritorijoje (jie galėjo atsitiktinai atlėkti, ukrainiečiai gal simbolinį apšaudymą galėjo įvykdyti), bet iš esmės Rusijos kariuomenei Rusijos teritorijoje niekas negresia, jie gali manevruoti laisvai: galėjo tai daryti iki pat karo pradžios ir karui prasidėjus. Niekas jiems negresia, ukrainiečių aviacija neatakuoja, raketos neatakuoja. Ir tas Rusijai labai laisvai leidžia manevruoti pajėgumais“, – pastebi ekspertas.
E. Pepečkys prognozuoja, kad apšaudymai vyks visomis kryptimis ir Ukrainai tai bus labai pavojinga, nes ji neturi galimybių permetinėti dalinius iš vienos vietos į kitą.
„Bet džiugu, kad ta pirma diena ukrainiečiams praėjo gana sėkmingai. Jie sunaikino daug šarvuotos technikos, Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių. Tas ukrainiečių ryžtas ir gebėjimas kautis išaiškėjo, jie paėmė į nelaisvę rusų jaunučių šauktinių. Pirmą dieną kalbėti apie Rusijos sėkmę sunku. Rusija turi didelę persvarą, ji galėjo pasirinkti vietas, kur galėjo netikėtai smogti. Taigi Ukrainos gynybą pirmą dieną tikrai galima įvertinti kaip itin sėkmingą“, – teigia ekspertas.
Žinoma, labai svarbu, kad Vakarų valstybės teikia žvalgybinę informaciją Ukrainai, tai jai suteikia tam tikro pranašumo, galima išvengti nereikalingų nuostolių. Pavyzdžiui, jeigu valstybė yra nepasiruošusi, priešininkas gali taikytis į neišskleistus karinius dalinius, o kai jie išskleidžiami, parengti gynybai, tuomet priešas neturi lengvų taikinių. Taip Ukrainai pavyko apsaugoti savo pajėgas pirminėje stadijoje.
Bet penktadienį prasidėjo puolimas Kijeve: „Matome, kad Kijevas labai svarbus. Bet Kijevo puolimas labai apsunkina gynybą rytuose ir pietryčiuose“.
Pasak jo, ukrainiečiai labai gerai daro, kad nepateikia beveik jokios informacijos apie savo dalinių judėjimą. Buvo pasimokyta iš 2014-2015 metų karo su Rusija, nes tuomet rusai iš ukrainiečių karių pateikiamos įvairios viešos informacijos galėjo gauti įdomios medžiagos ir tiksliau planuoti savo veiksmus. Dabar to nėra. Ukrainiečių pusėje tyla.
„Iš pirmos dienos matėme, kad rusai skelbė, jog iššovė apie 150 raketų bei sunaikino Ukrainos gynybos sistemą. Galima pastebėti, kad tos raketos buvo veltui paleistos didelių nuostolių nepadarė. Vis dėl to Rusijos galimybės atakuoti iš oro labai skiriasi nuo Vakarų valstybių pademonstruotų galimybių, matėsi, kad Rusija, nepaisant visų patirčių Sirijoje, nesugeba organizuoti galingos atakos iš oro raketomis ir aviacija. Be abejo, jie padarė nuostolių, žuvo civilių žmonių, bet čia tikrai ne tokio masto nuostoliai, kokių būtų galima tikėtis iš tokio dydžio valstybės, kaip Rusija“, – pastebi pašnekovas.
E. Papečkio teigimu, šiandien ir rytoj dienos Ukrainai bus pačios sunkiausios, nes per tiek laiko apytiksliai paaiškės, kiek Rusija pajėgi pulti ir kiek Ukraina pajėgi gintis. Nors iš istorijos akivaizdu, kad paprastai rusai užpila atakuojamas valstybes savo karių krauju: nuostoliai Rusijai beveik neįdomūs.
„Žiūrint istoriškai Rusija niekada nekreipdavo dėmesio į didelius nuostolius. Taip yra. Jie pasiruošę visada viską užpilti savo karių krauju. Kaip kad Suomijoje. Bet šiandieninė Rusijos kariuomenė visgi nepajėgi patirti tokių nuostolių, kokius patyrė Suomijoje 1939-1940 metais, užtai matėme atsargesnį Rusijos veikimą pirmą dieną“, – pažymėjo pašnekovas.
Ukraina gali būti suskaldyta
Pašnekovas teigia, kad iš Rusijos atsargumo pirmą dieną matyti, jog Maskva Ukrainą laikė lengvesniu taikiniu, nors, pavyzdžiui, rusų desanto permetimas į Gostomelio oro uostą buvo didelė karinė avantiūra, nes buvo reali grėsmė, kad Ukrainos naikintuvai numuš rusų sraigtasparnius. Bet permetimas pavyko. O kas dabar blogiausia gali įvykti Ukrainoje?
„Blogiausiu atveju Ukraina praras nemažą dalį teritorijos. Tačiau, manau, kad jie pajėgūs išlaikyti vakarinę Ukrainos dalį, nes prasidės pasipriešinimas, išsitęs Rusijos komunikacijos, Rusijai reikės palikti okupacines pajėgas. Nes užėmus kiekvieną miestą, dalis pajėgų turi pasilikti tiltų, svarbių objektų, komunikacijų apsaugai, šaudmenis, maistą ir dalinius reikia pervežti jau kitais atstumais, reikia išvežti sužeistuosius. Ukraina nėra tokia maža valstybė kaip Lietuva ir kiekvienas 100 kilometrų sukelia atitinkamus naujus iššūkius priešo logistikai“, – mano E. Papečkys.
Nors penktadienį pasirodė informacijos, kad Ukraina gali būti pasiruošusi derybos su Rusija dėl neutralios valstybės statuso, bet pašnekovas sako nemanantis, kad Ukraina pasiduos. Jo nuomone, tai yra Ukrainos noras stabdyti Rusijos karinę agresiją ir santykius toliau spręsti derybų būdu, bet tai nebūtų pasidavimas. E. Papečkys sako neabejojantis, kad Kremlius šį Ukrainos siūlymą ignoruos. Maskva nori nuversti Ukrainos Vyriausybę arba siekia, kad ją nuverstų karu pasipiktinę gyventojai.
„Jie tikisi, kad Vyriausybė vienaip ar kitaip bus nuversta arba praras dalies visuomenės pasitikėjimą dėl pralaimėto karo. Rusija nori parodyti, kad ji aiškiai laimėjo karą ir kad sutriuškino Ukrainą. Politiškai Rusija turi labai daug kelių, kadangi jie per daug nekreipia dėmesio į argumentaciją. Pavyzdžiui, ištrauks V. Janukovyčių. Jis dabar gali atsirasti ir pasakyti: „Aš esu Ukrainos prezidentas, neteisėtai nuverstas chuntos (ką Rusijos propaganda teigia) ir aš dabar prašau Rusijos kariuomenės pagalbos suvienyti likusią Ukrainą. Iš esmės įmanomas priverstinis Ukrainos perskėlimas į dvi dalis“, – teigia E. Papečkys.
