Eglė Samoškaitė

Žemės ūkio ministerija nusprendė atnaujinti savo įvaizdį: neskelbiamos apklausos būdu už 10 tūkst. eurų panoro įsigyti naują logotipą ir stiliaus knygą. Pats pirkimas nebūtų itin išsiskiriantis, išskyrus vieną keistą faktą – nors privalo, ministerija ilgą laiką nepaskelbė sutarties su laimėtoju Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir tai padarė tik sulaukusi užklausos iš žiniasklaidos.

Iš Lietuvos pakilęs, kelias valstybes perskridęs ir Bulgarijoje nutūpęs orlaivis mūsų šalyje buvo parduotas trims atvykusiems bulgarams, iš kurių vienas savo šalyje yra teistas. Orlaivis buvo parduotas už apytiksliai 24 tūkst. eurų, nors jo techninė apžiūra pasibaigusi 2014 metais, pats orlaivis buvo įkeistas, rodo portalo tv3.lt surinkti neoficialūs duomenys.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas metinį pranešimą sukritikavo neapgalvotą sprendimą Vilniuje leisti atverti Taivaniečių vardo atstovybę. Pasak jo, mūsų valstybė nepasiruošė atsakomiesiems Kinijos veiksmams, o valdžia verslininkams siūlė pakentėti, o tarp eilučių – patylėti.  „Šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje.

Skaitydamas trečiąjį metinį pranešimą Seime prezidentas Gitanas Nausėda daugiausia dėmesio skyrė nacionalinio saugumo reikalams, nes Rusijos invazija Ukrainoje sudrebino Europos saugumo pamatus, tačiau neužmiršo ir pandemijos reikalų bei priminė, kad virusas vis dar yra šalia. Šalies vadovas išvardijo galimas klaidas, valdant koronavoruso pandemiją, o už tai buvo atsakingas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenantis migrantas savaitę laiko fiksavo, ką gauna valgyti kiekvieną dieną. Iš nuotraukų galima spręsti, kad maisto kiekis nėra pakankamas, sočiai pavalgyti migrantams neišeina, o parduotuvės šiame registracijos centre nėra, papildomai nusipirkti maisto neįmanoma. Kad maisto de facto už grotų laikomiems žmonėms gali nepakakti, neoficialiai patvirtina ir Pabradės užsieniečių registracijos centro atstovai.

Vaiko priežiūros sistemos kaita, kai tėčiai bus pastūmėjami mažiausiai du mėnesius eiti vaiko priežiūros atostogų be vaiko mamos, nes, priešingu atveju, šeima neteks išmokų už tuos du mėnesius, lygių galimybių ekspertų yra vertinama iš esmės teigiamai. Taip norima pro truputį mažinti moterų atsakomybę už šeimą ir didinti vyrų įsitraukimą.

Taivano egzistavimas ilgą laiką buvo pagrįstas strateginiu neapibrėžtumu: Kinija salą laiko savo dalimi, bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė, tik neturi plataus diplomatinio pripažinimo pasaulyje.

Kaip žmones paveiktų, jeigu jie už nieką, be jokių išankstinių sąlygų gautų po 500 eurų per mėnesį – kiekvienas pensininkas, vaikas, dirbantis žmogus, bedarbis, turtuolis ar vargšas? Vieni mano, kad tai paskatintų kūrybingumą ir verslumą, kiti – kad ištvirkintų žmones, o treti laikosi pozicijos, jog po kurio laiko tie 500 eurų žmonėms atrodytų tarsi 0 eurų. Bazinių socialinių pajamų idėja kartas nuo karto išlenda kaip viena galimybių išsivysčiusiose visuomenėse panaikinti skurdą, bei atskirtį.

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Kai Baltarusija pasiuntė į Lietuvos pusę tūkstančius migrantų, šie ilgam įstrigo mūsų šalyje. Lietuva apsisprendė mažiausiai 12 mėnesių apriboti daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų judėjimo laisvę, bet net ir paskui 5 metus neleisti dirbti, tikriausiai tikėdamasi, kad jie išsilakstys.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Nors Rusija pradėjo visaapimantį karą Ukrainoje ir vis daugiau žmonių Rusijos visuomenėje bei režimo viduje tam nepritaria, tačiau Vladimiras Putinas yra saugus – jo niekas nenuvers, nes tai paprasčiausiai neįmanoma. Taip mano Aleksejaus Navalno bendražygis, opozicionierius Vladimiras Milovas.  „Aš dirbau Vyriausybėje šešerius metus ir asmeniškai pažįstu daug žmonių, kurie ten dirba aukštose pozicijose. Dauguma jų, apie 90 proc., yra visiškai sugniuždyti to, kas nutiko.

Ukrainą užpuolę Rusijos kariai kaltinami ne tik žmonių žudymu, prievartavimu ar terorizavimu, bet ne kartą buvo pastebėti grobiantys ukrainiečių turtą ir nebūtinai brangenybes. Kai kurie Rusijos kariai bandė išsigabenti iš Ukrainos unitazus ir tai nustebino daugelį ukrainiečių ar komentatorių – na, negi Rusijoje nėra unitazų? Toks klausimas iškilo ir Ukrainos delegacijos atstovei NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Solomiai Bobrovskai.

Ukrainai jau daugiau kaip tris mėnesius drąsiai priešinantis Rusijos agresijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia šiuo metu turintis daugiau kausimų nei atsakymų tiek dėl karo eigos, tiek dėl dabartinio NATO sąjungininkų atsako į Rusijos agresiją. Kalbėdamas NATO šalių parlamentarams Vilniuje politikas pabrėžė, kad kai kuriose Aljanso šalių sostinėse mąžta ryžto izoliuoti Rusiją ar sustiprinti NATO karinius pajėgumus rytiniame flange.

JAV kongresmenas, demokratas Geraldas Connolly penktadienį atsiribojo nuo buvusio valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio teiginių apie tai, jog Ukraina turėtų paaukoti Krymą ir speratistų kontroliuotas Donecko bei Luhansko teritorijas Rusijai siekdama taikos susitarimo.  „Norėčiau atsiriboti nuo to, ką pasakė H. Kissingeris Davose, džiaugdamasis Davoso teikiamais malonumais ir būdamas toli nuo karo bei kalbėdamas apie kitą tautą, ką ji turėtų daryti, kad pasiektų taikos.

Vakarai turi galiausiai nutarti, ko nori iš Rusijos, nes be tikslo neįmanoma sudėlioti jokios NATO strategijos Rusijos atžvilgiu. Taip teigia Lietuvos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, konservatorius Audronius Ažubalis.

Konservatyviai nusiteikę Seimo nariai, nesutinkantys su civiline sąjunga, pasiūlė savo variantą, kaip būtų galima reguliuoti partnerystės sudaryti negalinčių homoseksualių ir heteroseksualių porų santykius, bet Seimas nutarė svarstyti tiek liberalųjį Civilinės sąjungos įstatymą, tiek konservatyvųjį variantą – abiems pritarė po pateikimo. Tai reiškia, kad toliau Seimo komitetuose ir toliau virs stiprūs mūšiai.

Pastaruoju metu kai kuriose šalyse fiksuojami beždžionių raupų atvejai kol kas nekelia didelės grėsmės, nes virusas iš žmogaus žmogui plinta ne taip greitai. Bet jeigu ateityje beždžionių raupais susirgtų voverės ar kiti mūsų regione paplitę laukiniai gyvūnai, tokiu atveju šis virusas galėtų paplisti ir pas mus, tai yra Europoje, tarp jų ir Lietuvoje.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino lietuvius be didelės būtinybės nesinaudoti beviziu režimu ir nevykti į Baltarusiją pigesnių produktų ar degalų, nes bevizis režimas yra Aliaksandro Lukašenkos triukas. Apie tai ji prakalbo antradienį kreipdamasi į Seimą.   Valstybės saugumo departamentas anksčiau irgi yra paraginęs Lietuvos piliečius būti atsargiems, nes vykstant į Baltarusiją mūsų šalies piliečiai gali sulaukti nepageidaujamo slaptųjų tarnybų dėmesio.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pageidauja būti mažiau saugomos laisvu nuo darbo metu. Pristatydama siūlymą ministrė pirmininkė teikė kasdienius pavyzdžius, kaip negali, kada tik sumąsčiusi, nuvykti aplankyti tėvų kapų, nuvykti pas draugus ar nuvažiuoti paskanauti burgerio. Jos teigimu, Lietuvoje vadovai yra pernelyg griežtai saugomi, kai tai nėra būtina, nes privačių planų, kurie nėra oficialios darbotvarkės dalis, niekas nežino.

Šiaulietis Sigitas pateko į nepavydėtiną situaciją. Nors dirbo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaukęs pensinio amžiaus mūsų šalyje negali gauti pensijos, nes britų institucijos nepateikia informacijos „Sodrai“ apie jo turimą socialinio draudimo stažą svečioje šalyje. Kadangi Lietuvoje uždirbtas socialinio draudimo stažas yra trumpesnis nei 15 metų, tai užkerta kelią gauti bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.

Lietuva šiuo metu neturėtų pasiduoti ekonominiam Kinijos šantažui, kurį oficialusis Pekinas pritaikė susinervinęs dėl Taivano vardo atstovybės atidarymo Vilniuje, nes grįžti prie normalių santykių su Kinija veikiausiai nebepavyks. Bet padedant Taivanui simboliniais veiksmais, reikia būti labai atsargiems, nes tai gali turėti žalingų pasekmių paties Taivano saugumui.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Seimui įteikus Aleksandro Stulginskio apdovanojimą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui, apdovanojimo ceremonijoje Seime prezidentas dalyvavo vienas, be savo žmonos Almos. Prezidentas V. Adamkus sako, kad sutuoktinė apdovanojimų ceremoniją stebėjo per televiziją, nes taip buvo patarta gydytojų.  „Ji be galo norėjo dalyvauti čia su mumis.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Kai vykome į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, žinojome, jog susitiksime su seksualinę prievartą Lietuvoje patyrusiais jaunuoliais. Nutuokėme, kad pokalbis bus klampus ir sunkus. Žinojome, kad reikės prasibrauti pro gėdos šydą, nes niekada nebūna lengva pasakoti, kaip žmogus, turėjęs padėti ir paguosti, pasirinko naudotis tarnybine padėtimi ir tenkinti asmeninius geidulius. Bei gąsdinti, kas bus, jeigu jam nebus paklūstama.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą mūsų šalis nebegali tenkintis vien tik atgrasymu, todėl siekia, kad rytiniame NATO flange būtų dislokuotos stambesnės priešakinės pajėgos, kurios ne tik atliktų atgrasinimo funkciją, bet ir galėtų imtis Aljanso narių gynybos, jeigu vis tik Rusija kada nors nutartų išbandyti NATO šalių įsipareigojimų tvirtumą.

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Ukraina savo diplomatines pastangas užsienyje šiuo metu sutelkė penkiomis pagrindinėmis kryptimis, teigia Vilniuje viešinti ukrainiečių Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.  Pirmas ir svarbiausias Ukrainos tikslas yra gauti kuo daugiau puolamojo tipo ginkluotės, be kurio neįmanomas Rusijos užgrobtų teritorijų atsiėmimas.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk teigia, kad evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos pavyko tik tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, po šios organizacijos generalinio sekretoriaus Antonio Guterres'o vizito Maskvoje. Apie tai ji pasisakė spaudos konferencijoje Vilniuje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad birželio mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime mūsų šalis tikisi trijų labai svarbių dalykų: pirma, kad pagrindiniame tekste Rusija būtų minima kaip pagrindinė grėsmė, antra, didesnių pajėgumų dislokavimo, trečia, perėjimo nuo oro policijos prie oro gynybos koncepcijos.  „Mūsų viltys yra labai didelės.

Lietuvoje viešinti Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk sako, kad Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, todėl pasaulio valstybės turi performuoti visą saugumo struktūrą, nes egzistuojanti nesugebėjo užkirsti kelio Rusijos karui prieš Ukrainą.  Į Lietuvos parlamentą O. Kondratiuk kreipėsi ukrainiečių kalba.

Kai tarp Moldovos ir Ukrainos įsispraudusiame prorusiškame Padniestrės regione nugriaudėjo keletas sprogimų, Europoje kilo nauja susirūpinimo banga. Moldovoje ir Padniestrėje žmonės ėmė pakuotis lagaminus ir svarstyti apie bėgimą. Daug kas ėmė baimintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali peržengti Ukrainos sienas. Tai neliudytų nieko gero, problemų kiekis galėtų išaugti geometrine progresija.

Kaliningrado srities geografinė padėtis ir jos militarizavimas visuomet buvo galvos skausmas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Taip yra dėl to, kad jeigu kraštutiniu atveju Rusija norėtų inicijuoti konvencinį susidūrimą su NATO, tai pirmiausia iš Baltarusijos ir Kaliningrado pusių užvertų Suvalkų koridorių, kartu blokuotų priėjimą iš jūros pusės, o tai lemtų, kad apginti Baltijos šalis Aljansui taptų sudėtingiau.

Rusija ne tik užpuolė Ukrainą, žudo ir terorizuoja piliečius, bet ir naikina Ukrainos ekonomiką, kuri šiais metais gali susitraukti apie 45 proc. Tokį efektą iš dalies lemia Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, per kurios uostus šalis eksportuodavo savo produkciją. Todėl šaliai tenka ne tik kariauti, stengtis stumti priešą iš savo teritorijos, bet ir ieškoti produkcijos eksporto kelių.

Didžiuosiuose miestuose labai trūksta būstų nuomai, o tai kelia galvos skausmą ne tik nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, bet ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo galima rinktis iš maždaug 2500 būtų nuomai, o šiuo metu tokių belikę apie 400. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujo būsto pardavimo rinkoje yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas.

„Žinokit, čia ne juokas, kad Baltarusijoje gali tave supakuoti, jeigu išeini su baltomis kojinėmis raudonais dryžiukais“, – sako lietuvė Ligita, kuri ilgus metus gyveno Baltarusijoje, bet turėjo su vyru sprukti, kai kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pradėjo didžiules represijas prieš savo piliečius dėl masinių protestų. Ligita Baltarusijoje dirbo lietuvių bendruomenėje, mokė vaikus ir suaugusiuosius lietuvių kalbos.

Kai svarstoma, kodėl iš tiesų prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, tenka prisiminti šaltą geopolitinę logiką. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Kremliuje viskas buvo paskaičiuota taip: Kyjivas paimamas per keletą dienų, šalyje pastatoma prorusiška vyriausybė, o po poros savaičių NATO sulaukia ultimatumo, kad visi amerikiečiai, priešakinių pajėgų batalionai bei oro policijos misijos mauna lauk iš visų valstybių į Rytus nuo Berlyno.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją.

Baltarusijai surengus tūkstančių migrantų antplūdį į Lietuvą, ši šalis labai aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš sieną saugančius Lietuvos karius bei pasieniečius. Tai reiškia, kad Baltarusija perėmė dalies mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenis ir juos naudojo, siekdama daryti psichologinį poveikį, o identifikavusi konkrečius pasienyje dirbusius pareigūnus siuntė grasinančius pranešimus iš suklastotų paskyrų.

Valdantiesiems nusprendus laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui atgaline tvarka, atrodė, kad gyventojams tai bus didelis, nors ir laikinas, palengvėjimas. Tačiau labiausiai nepasiturintys gyventojai naudos gavo sąlyginai mažiau nei visi kiti centralizuoto šildymo vartotojai, nes laikinai sumažėjus PVM tarifui, sumažėjo ir jų gaunamos kompensacijos už šilumą. Vilnietė Edita pasidalijo mamos sąskaita už kovo mėnesį.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu. Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

Kalėjime Rusijoje šiuo metu įkalinto opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas mano, kad kiekviena diktatūra gali žlugti trimis skirtingais būdais, tačiau Kremliaus pradėtas karas prieš Ukrainą vieno iš jų tikimybę dramatiškai padidino. Pasak L. Volkovo, nors Vladimiro Putino režimo eižėjimo ženklų nėra labai daug, bet būtent šio scenarijaus tikimybė šiuo metu yra išaugusi.